vaidotas gurskas

Tvarumas nebėra pagrindinė priežastis, svarstant įsigyti elektromobilį, rodo „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Anot tyrimo, didžiausią įtaką daro valstybės paskata ir mažesni kuro kaštai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad elektromobilių rinka sulėtėjo prieš kitą šuolį, tačiau, kad jis įvyktų, prireiks išspręsti infrastruktūros ir technologinius iššūkius. Dėl to, kad elektromobiliai – tvaresnė transporto priemonė, jį pirktų 17 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 12 proc.

Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius Lietuvoje buvo įregistruotas 7401 automobilis, Latvijoje – 4664, o Estijoje 4716. Lietuvoje 56 proc. automobilių įsigyti lizingu. Tiesa, lyginant su praėjusių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, lizingu įsigytų automobilių dalis krito apie 3 proc, rašoma „Citadele Leasing“ išplatintame pranešime spaudai.

Netikėtai patekus į eismo įvykį kaltininko draudimo bendrovė atlygina nukentėjusiojo automobilio remonto išlaidas. Tam tikrais atvejais gali būti atlyginami ir automobilio prarastos prekinės vertės nuostoliai, tačiau daugelis apie šią galimybę nežino. Kas gali kreiptis dėl šios kompensacijos ir kokiais atvejais ji suteikiama – pasakoja specialistai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praeitais metais Lietuvoje įregistruota 30,8 tūkst. naujų automobilių, rodo Lietuvos naujų automobilių rinkos analizė. Nors tai didžiausias įregistruotų naujų lengvųjų transporto priemonių skaičius Baltijos šalyse, Lietuvos rinka per metus augo mažiausiai – 6,2 proc. Latvijoje ir Estijoje augimas siekė po 11 proc. Tačiau anot bendrovės „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko, šalies rinka pradeda atsigauti – šių metų sausį augimas buvo sparčiausias nuo 2019 m. rugpjūčio.

Pastaruoju metu elektros energijos kainos šoka tikrą pasiutpolkę – tai kyla, tai leidžiasi. Ima atrodyti, kad laimingiausi yra tie, kurie gali džiaugtis nuosava elektra – kainų šuoliai šiems žmonėms neturi beveik jokios įtakos.

Neringos savivaldybė šiemet užėmė pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą, aplenkusi Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius. Iš turizmo gyvenančioje Neringoje yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, čia vertinama labai gerai.

Trys mėnesiai, skirti bendrauti su bankais, ir akivaizdžiai per tą laiką suprastėję įmonės veiklos rezultatai. Tokią kainą sumokėjo Kauno verslininkas Algirdas Poška, apsisprendęs pasinaudoti Vyriausybės ekonomikos skatinimo plane siūlomu lengvatiniu kreditu, skirstomu per komercinius bankus. Ūkio ministras Dainius Kreivys, balandžio pabaigoje išpranašavęs, kad geometrine progresija augsiantys ekonomikos skatinimo plane numatyti kreditai bus "spyris mūsų verslui", pasirodė visiškai teisus.

Verslui skatinti skirtus milijardus litų pradėjusi dalyti per Lietuvoje veikiančius bankus, Vyriausybė dabar tyliai atsisako reikalavimo jiems už tai prisiimti dalį rizikos. Finansų analitikai neatmeta galimybės, kad į skolas bankams klimpstanti valstybė buvo priversta keisti poziciją. Dar metų pradžioje Vyriausybė, garsiai paskelbusi apie Lietuvos ekonomikos skatinimo planą, kurio pagrindiniam akcentui - verslo finansavimui - skirta 1,3 mlrd.