vaidotas gurskas

Automobilį įsigyti planuojantys gyventojai dažnai pasimeta finansavimo galimybių įvairovėje: ar pirkti jį iš savo santaupų, ar verčiau rinktis lizingą, o gal imti paskolą? „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas teigia, kad kiekvienas būdas turi savo privalumų, ir dalijasi patarimais, kokiais atvejais kurį būdą labiausiai apsimoka rinktis.  Svarbu įvertinti ir papildomus kaštus  Norint įsigyti automobilį lizingu, prireiks bent 10 proc.

Metų pabaigoje apsimoka dairytis ne tik nuolaidų kalėdinėms dovanoms – įsigyti automobilį svarstantys gyventojai įprastai taip pat gali nemažai sutaupyti, jį pirkdami metų gale. Vis dėlto, „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo teigimu, dėl nuo kitų metų įsigaliosiančių pelno mokesčio įstatymo pakeitimų situacija šiemet gali būti kiek kitokia: automobilius aktyviau pirkti turėtų ir įmonės, nuolaidų gauti gali būti sunkiau prabangesnio segmento automobiliams.

Svarstant įsigyti automobilį lizingu, patariama nepamiršti įvertinti ir automobilio aptarnavimo kaštų: kasko draudimo, kuro, remonto bei periodinės priežiūros. Skaičiuojama, kad prabangios klasės automobilio metinis draudimas gali sudaryti net 10 proc. automobilio vertės. „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo duomenys atskleidžia, kiek galėtų kainuoti trijų segmentų – ekonominio, prabangaus ir elektromobilių – vidutinės metinės kasko draudimo kainos.

Visuomenė į elektromobilius žvelgia skeptiškai, dauguma įsigyti neplanuoja ir verčiau rinktųsi tradiciniais degalais varomus automobilius, rašoma pranešimai spaudai. Nors elektromobilių plėtrą stabdo tam tikri ekonominiai, technologiniai ir infrastruktūros iššūkiai, ekspertai komentuoja, kaip ateityje situacija rinkoje gali keistis, ir ko reikia, kad įvyktų teigiami pokyčiai.

Tvarumas nebėra pagrindinė priežastis, svarstant įsigyti elektromobilį, rodo „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Anot tyrimo, didžiausią įtaką daro valstybės paskata ir mažesni kuro kaštai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad elektromobilių rinka sulėtėjo prieš kitą šuolį, tačiau, kad jis įvyktų, prireiks išspręsti infrastruktūros ir technologinius iššūkius. Dėl to, kad elektromobiliai – tvaresnė transporto priemonė, jį pirktų 17 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 12 proc.

Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius Lietuvoje buvo įregistruotas 7401 automobilis, Latvijoje – 4664, o Estijoje 4716. Lietuvoje 56 proc. automobilių įsigyti lizingu. Tiesa, lyginant su praėjusių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, lizingu įsigytų automobilių dalis krito apie 3 proc, rašoma „Citadele Leasing“ išplatintame pranešime spaudai.

Netikėtai patekus į eismo įvykį kaltininko draudimo bendrovė atlygina nukentėjusiojo automobilio remonto išlaidas. Tam tikrais atvejais gali būti atlyginami ir automobilio prarastos prekinės vertės nuostoliai, tačiau daugelis apie šią galimybę nežino. Kas gali kreiptis dėl šios kompensacijos ir kokiais atvejais ji suteikiama – pasakoja specialistai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praeitais metais Lietuvoje įregistruota 30,8 tūkst. naujų automobilių, rodo Lietuvos naujų automobilių rinkos analizė. Nors tai didžiausias įregistruotų naujų lengvųjų transporto priemonių skaičius Baltijos šalyse, Lietuvos rinka per metus augo mažiausiai – 6,2 proc. Latvijoje ir Estijoje augimas siekė po 11 proc. Tačiau anot bendrovės „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko, šalies rinka pradeda atsigauti – šių metų sausį augimas buvo sparčiausias nuo 2019 m. rugpjūčio.

Pastaruoju metu elektros energijos kainos šoka tikrą pasiutpolkę – tai kyla, tai leidžiasi. Ima atrodyti, kad laimingiausi yra tie, kurie gali džiaugtis nuosava elektra – kainų šuoliai šiems žmonėms neturi beveik jokios įtakos.

Neringos savivaldybė šiemet užėmė pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą, aplenkusi Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius. Iš turizmo gyvenančioje Neringoje yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, čia vertinama labai gerai.

Trys mėnesiai, skirti bendrauti su bankais, ir akivaizdžiai per tą laiką suprastėję įmonės veiklos rezultatai. Tokią kainą sumokėjo Kauno verslininkas Algirdas Poška, apsisprendęs pasinaudoti Vyriausybės ekonomikos skatinimo plane siūlomu lengvatiniu kreditu, skirstomu per komercinius bankus. Ūkio ministras Dainius Kreivys, balandžio pabaigoje išpranašavęs, kad geometrine progresija augsiantys ekonomikos skatinimo plane numatyti kreditai bus "spyris mūsų verslui", pasirodė visiškai teisus.

Verslui skatinti skirtus milijardus litų pradėjusi dalyti per Lietuvoje veikiančius bankus, Vyriausybė dabar tyliai atsisako reikalavimo jiems už tai prisiimti dalį rizikos. Finansų analitikai neatmeta galimybės, kad į skolas bankams klimpstanti valstybė buvo priversta keisti poziciją. Dar metų pradžioje Vyriausybė, garsiai paskelbusi apie Lietuvos ekonomikos skatinimo planą, kurio pagrindiniam akcentui - verslo finansavimui - skirta 1,3 mlrd.