vabalai

Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje, antradienį pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. „Siekiant ištirti pokyčius, kuriuos sąlygojo perėjimas į griežtos apsaugos zonos rėžimą, buvo pradėtas vykdyti medyno, negyvos medienos, savaiminio atsikūrimo, žvėrių daromų pažeidimų, paukščių, augalų, kerpių, grybų ir vabalų monitoringas.

Dėl įsisukusio žievėgraužio tipografo Trakų miškuose aplinkosaugininkai skelbia stichinę nelaimę. Miškininkai turi apžiūrėti kone kiekvieną eglę, ir ten kur yra kenkėjų, medžius būtina išpjauti ir kuo greičiau išvežti iš miško. Laiku nepastebėjus kenkėjo, gali kilti pavojus visiškai sveikiems medžiams, o ilgainiui tose vietose gali nelikti spygliuočių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Žmonių populiacijai pasaulyje perkopus 8 milijardų ribą, mokslininkai vis įnirtingiau svarsto, kaip reikės išmaitinti žmoniją. Štai vokiečiai nori europiečius ir šiaurės amerikiečius įtikinti rinktis alternatyvą įprastoms grūdinėms kultūroms ir išbandyti vabzdžius. Vis tik kol kas turi išspręsti ir pačių vabzdžių mitybos problemą, mat ir juos išmaitinti vis dar yra labai brangu. Honkonge, Kinijoje, į tradicinius makaronus su daržovėmis šefas deda vabalus – didžiuosius milčius.

Moteris, Vilniaus rajono „Facebook“ grupėje pasidalijusi Vytauto Kernagio daina „Kolorado vabalai“ ir paraginusi eiti balsuoti sulaukė Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijos dėmesio. Komisija nurodo, kad gavo skundą dėl tokio pasidalijimo, todėl privalo išsiųsti oficialų paklausimą.

Nors svirpliai ir iš jų pagaminti produktai Lietuvoje pardavinėjami jau keli metai, Europos Sąjungos dokumentai, leidžiantys į rinką naują tiekėją iš Vietnamo, sukėlė tikrą šaršalą socialinėje erdvėje. Plinta sąmokslo teorijos, kad svirplius dabar dės visur ir taip nuodys žmones. Tokie mitai juokina ir verslininkus, ir mokslininkus. Jie sako, kad svirplių naudojimas griežtai reglamentuotas, o dėti jų visur – tiesiog būtų per brangu.

Anglė moteris, vardu Michelle, sako, kad nupirkusi bananus vietiniame prekybos centre „Waitrose“ Edinburge, pajuto niežulį, o jai ir jos vyrui teko veikti greitai, kad išvengtų užkrėtimo. Parsinešusi pirkinius namo, moteris pasibaisėjo, išvydusi šimtus mažyčių vorų, ropojančių iš banane susukto lizdo. Kai Michelle išpakavo pirkinius, ji pastebėjo keistą pūslelės tipo žymę ant vaisiaus. Ji greitai į pagalbą pasikvietė vyrą ir jie įdėjo bananą į kriauklę bei šakute jį pralupo.

Kad veiksmingai atbaidytumėte skruzdėles iš savo sodo, ekspertai pasidalijo „naminio česnakų purškalo“ receptu. Sužinokite, kaip jį pasigaminti.  Daugeliu atvejų, bandydami atsikratyti nepageidaujamomis skruzdėlėmis, sodininkai pirmiausia turėtų rinktis natūralius metodus, kad kuo mažiau pakenktų augalams ir supančiai aplinkai, rašoma express.co.uk.

Neišsigąskite – vabalai nuo šiol raitosi ant maisto ne dėl prastų higienos sąlygų. Jie – būsimo patiekalo dalis. Europos maisto saugos tarnyba šiuos didžiuosius milčius oficialiai pripažino maisto produktu ir leido naudoti maistui ir tam juos pardavinėti. Maisto specialistai tikina, kad tai, jog gaminamas maistas iš tokių vabalų, yra naudinga gamtai, nes jų auginimas nereikalauja ypatingų priemonių, ir neteršia gamtos.

Pakraupusi mama gamindama vaikui vakarienę parduotuvėje pirktų ryžių pakelyje rado knibždančius vabzdžius. „Miss Brown“ pasivadinusi moteris juos pastebėjo tada, kai ruošėsi pilti ryžius į vandenį. Pirkinį ji tuoj pat grąžino į prekybos centrą „Tesco Extra“, esantį Bristolyje, Didžiojoje Britanijoje, ir pinigus, žinoma, atgavo. Žiniasklaidai ji sakė: „Pamačiau, kad ten ropoja kažkas juodo. Pasižiūrėjau į maišelį ir pamačiau, kad jų – daugiau nei vienas.

Miškininkai lengviau atsikvėpė. Mat buvo iškilusi grėsmė Lietuvos miškams. Milžiniškus plotus pušų ir kitos augmenijos graužė drugys – verpikas vienuolis. Tūkstančiai hektarų Dzūkijoje ir pajūryje atrodė labai varganai. Specialistai neslėpė, kad miškus gali tekti iškirsti. To neprireikė ir tokia grėsmė esą atsitraukė. Kovo mėnesį Lazdijų rajone dideli plotai pušų atrodė labai varganai. Galima pamanyti, kad pušys apdegusios.

Vorai labiau bijo mūsų, nei mes jų – dažnai girdime šiuos žodžius. Kad ir kokie maži bebūtų šie sutvėrimai, jie gali smarkiai išgąsdinti žmones. Ypač tuomet, kai lauke šalta, vorai mėgsta prieglobsčio ieškoti žmonių namuose. Ką daryti, kad taip nenutiktų? Namuose pastatykite šį augalą, rašoma tips–and–tricks.co. Skambinti kaimynui, draugui ar šeimos nariui kaskart, kai namie aptinkate vorą, greitai išvargins visus situacijos dalyvius. Tai taip pat nelabai praktiška.

Specialistams paskelbus apie naują erkių rūšį, chemija parazitus naikinančias įmones užplūdo žmonių prašymai susidoroti ir su mirtį sėjančiais voragyviais. Aiškėja, kad kalbos, jog chemija naikinti erkių Lietuvoje negalima – iš piršto laužtos. Mat apstu įmonių, gaunančių leidimus vykdyti tokią veiklą. Kiek chemijos pakliūva į aplinką, ir kodėl žūsta ne tik dvi pavojingos, bet ir šimtai gamtai naudingų erkių rūšių, šalyje galvos per daug nesuka nė viena valdiška institucija.

Tikėtina, kad jūsų namuose yra arba buvo kenkėjų. Išmokite skaityti ženklus, kurie parodys, kad jūsų namuose gyvena nekviesti svečiai. Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai beveik visada palieka „vizitinę kortelę“. Daugelyje sričių kenkėjai atsibunda iš žiemos miego, orams atšilus, jie pradeda ieškoti vietų, kur apsistoti. Jie ieškos apsaugotos erdvės, kur būtų galima gauti maisto ir vandens, kad jie kuo greičiau galėtų susilaukti palikuonių.

Vilniaus mikrorajono gyventojai šiemet vėl skundžiasi neįprastų padarų antplūdžiu – čia kasmet užplūsta galybė šimtakojų. jie ne tik kiemuose, bet ir namų viduje.  Mokslininkai tikina, kad nors būriais po kiemą ar namus šeimininkaujančių gyvių vaizdelis ir nemalonus, tačiau jie – nepavojingi. Naikinti juos bandę specialistai pasakoja, koks būdas efektyviausias. Vilnietis tikina, kad nuolat po kojomis traiškomi šimtakojai tikrai neramina.

Tikėkite tuo ar ne, bet burnos skalavimo skystis, taip pat yra puikus būdas atsikratyti uodų. Uodai yra tikras prakeiksmas šiltuoju metų laiku, todėl toks paprastas sprendimas, kaip burnos skystis gali tapti puikiu išsigelbėjimu. Rinkoje yra dešimtys produktų, kurie padeda atbaidyti uodus, tačiau juos atbaidyti galima naudojant paprastą purškiklį, pripildytą burnos skalavimo skysčio.

Vasara iš tiesų yra geriausias metų laikas – atėjus šiltesniems orams, lauke kepama mėsa, prasideda reguliarios kelionės į paplūdimį ir ilgesnės dienos. O šiltesnį orą mėgsta ir įvairūs sodo gyviai, tarp jų ir skruzdėlės.  Nors saulėtomis dienomis ir bemiegėmis naktimis yra daug puikių ir malonių dalykų, deja, šiltesnis oras taip pat reiškia daugybę gyvių – ypač skruzdėlių. Neretai namus ir sodus šiltuoju metų laiku užpuola skruzdėlės.

Socialiniame tinkle „TikTok“ įrašas tapo sensacija: žmonės negalėjo patikėti, kad tai veikia. Itin greitai paplito būdas, kaip braškių išvilioti vabaliukus ir jų nesuvalgyti. Viskas itin paprasta: įpilti vandens, į jį įberti druskos, o tai kas vyksta toliau – akivaizdžiai matyti vaizdo įrašuose. Rezultatas nustebino milijonus, o apie šį būdą negirdėję gyventojai bėgo išbandyti naujo triuko. Bandymo vaizdai – video siužete.

Sensacija pajūryje. Kuršių Nerijoje aptikta Lietuvoje dar neregėta retų vabalų rūšis – triragis mėšlavabalis. Mokslininkai mano, kad į mūsų šalį vabzdžiai atkeliavo dėl šylančio klimato. Tiesa entomologai ramina, raguoti vabalėliai nors ir atrodo grėsmingaiu, nepavojingi nei žmonėms nei kitiems gyvūnams. „Iš esmės ji beveik niekuo nesiskiria nuo mūsų mėšlavabalio. Paprastas žmogus tikrai neatskirtų, tačiau pamačius patiną iš karto galima atskirti – yra stambios išaugos trys.

„Šią vasarą mūsų augalus šiltnamyje užpuolė mažos baltos muselės. Išsiaiškinome, kad tai – baltasparniai. Patarkite, ką daryti, kaip atsikratyti šių vabzdžių?“, – klausia Irena iš Alytaus r. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Baltasparniai labai maži, tačiau kenksmingesni nei atrodo. Be to, jie labai vislūs vabzdžiai, būtent dėl to prarandama gana daug derliaus. Viena patelė apatinėje augalo lapo pusėje deda apie 100–200 kiaušinėlių, kurie tokie maži, kad plika akimi sunkiai pastebimi.

„Nuomojamas tvarkingas, šviesus ir erdvus dviejų nepereinamų kambarių butas ramioje ir patogioje vietoje gyventi“, – rašo skelbime, patalpintame populiarioje interneto svetainėje. Deja, butas visai nėra tvarkingas. Anaiptol, jį išsinuomavęs Matas susiėmė už galvos pamatęs, kokie gyviai čia gyvena. Populiarioje feisbuko grupėje vilnietis pasidalijo įrašu, kuriame rašė, kaip nukentėjo nuo buto savininko ir nekilnojamo turto brokerės.

Vasarą mūsų namai tampa mėgstamiausia įvairių vabzdžių: tarakonų, musių ir uodų buvimo vieta. Negana to, jei namai nėra idealiai švarūs ir tvarkingi, šių svečių sulaukiate dažniau. Portale fithacker.

Į skaitytojų kausimus atsako biologė Marija Kuraitienė. Kaip apsaugoti braškes nuo karkvabalių? Šie kenkėjai nuolat nuėda šaknis, todėl braškių kelmeliai nuvysta. Karkvabalius naikinti turėtų visi apylinkės sodininkai – tik tada galima pasiekti rezultatą. Kasmet stenkitės supurenti žemę, perkasti tuščius plotelius ir išrinkti kuo daugiau lervų. Sode galima sukrauti kelias nedideles durpių ir mėšlo krūveles. Jose karkvabaliai noriai dės kiaušinėlius.

Valgyti vabalus siūlo jau ne tik tolimi azijiečiai ar vakarų europiečiai, bet ir mūsų kaimynai - lenkai. Lenkijos mokslininkai ragauja ir augina svirplius ir lervas. Jei jūs nuo tokios minties vis dar purtotės, lenkų mokslininkai tikina, kad vabalai - visų Žemės gyventojų ateities maistas. Visai ne jautienos kepsnys. Bet gal net sveikesnis ir naudingesnis maistas. Svirpliai keptuvėje skrudinami mūsų kaimyninės Lenkijos, Vroclavo gamtos mokslų universitete, ir ne šiaip dėl smalsumo.

Nors etiketės gali skelbti apie natūralių aliejų, mažai kalorijų ir daug naudingų vitaminų turinčius produktus, maisto industrija mėgsta nutylėti apie galimus smėlio, žuvų organų ar net žmonių plaukų pėdsakus ir t.t. Kviečiame susipažinti su 10 šlykščių ingredientų, kurie naudojami gaminant kasdien vartojamus produktus: Nuo vabalų, žuvų pūslių iki bebro šlapimo Ar žinojote, jog maisto pramonėje naudojami raudoni dažai yra sukuriami pasitelkiant košenilio vabalą? Nors mokslininkai teigia, jog &nb...

Kasmet pasaulio gyventojų skaičius padidėja 70 mln. Jei šis augimas išliks, 2050 m. mūsų planetoje gyvens jau apie 9 mlrd. žmonių. Tam, kad visi gyventojai būtų sotūs, reiks dvigubai daugiau maisto nei dabar, rašoma iflscience.com Šiuo metu maisto gamybai pasaulyje jau yra naudojama net 70 proc. derlingos žemės. Žuvų vandenynuose taip pat likę mažiau nei bet kada, o gamtos užterštumas ir vis ryškėjanti klimato kaita prognozuoja prastą ateitį grūdų derliams.

Gal ir nesate didelis gurmanas, tačiau juk kiekvienam kartais norisi paragauti ko nors naujo. Bet ar verta ragauti viską, kas įdomu ar egzotiška? Internetinis dienraštis crackedhistory.com įvardijo 10 patiekalų, kurių paragavimui reikia apsisprendimo.

Kalėdinės eglutės nebeatrodo toks jau nekaltas medelis, kai buvo išsiaiškinta, kas slepiasi tarp jų spygliukų, rašo metro.co.uk. Apskaičiuota, kad viena kalėdinė eglutė globėjiškai priglaudžia iki 25 tūkst. įvairių vabalėlių: erkių, utėlių, kandžių ar vorų. Medžiuose žiemojantys vabzdžiai, atnešus juos į šiltas patalpas, pajunta pavasarį. Bergeno universiteto muziejaus mokslininkai išsiaiškino, kad dauguma atsibudusių erkių pasilieka medeliuose ir dėl maisto trūkumo galų gale žūsta.

Mes nelinkę per susimąstyti, kodėl katės miauksi, o šunys loja. Tačiau patikėkite, mes tikrai nuvertiname kai kuriuos gyvūnų komunikavimo būdus. Žinoma, nebandome įtikinti, kad ondatra gali staiga prabilti kinų kalba, o varlė netikėtai pradės deklamuoti Schakespeare'ą, tačiau gyvūnai tikrai gali jus nustebinti, rašoma portale listverse.com.   1. Katės miauksi tik žmonėms Katės nenaudoja mums įprasto miauksėjimo bendraudamos tarpusavyje.

Gintarė VALUCKYTĖ Šiemet sodybas, pievas, miškus užplūdo grambuoliai, liaudyje vadinami karkvabaliais. Ūždami vabalai būriais aplimpa medžius, graužia jų lapus ir sunkiai leidžiasi naikinami. Gamtininkai aiškina, kad kenkėjai – ne suaugę skraiduoliai, o jų lervos. Galima rinkti ir nugnybti galvą Gamtininkas, Šiaulių universiteto Gamtos muziejaus įkūrėjas Stasys Gliaudys aiškino, jog šiemet masiškai skraido karkvabaliai, nes iš lervų išsivystė vabzdžiai.

Visai netikėtai Vilniuje apžiūrinėjant UAB „Dezinfa“ entomologinę kolekciją, buvo pastebėtas ropojantis nedidelis vabaliukas. Kaip vėliau nustatė profesionalūs entomologai, tai buvo Lietuvoje iki šiol dar nerasta vabalų rūšis Megatoma graeseri, priklausanti kailiagraužių šeimai. Nedidelis, 4-5 mm dydžio, pailgos formos, tamsios spalvos, apaugęs tankiais plaukeliais, turintis trumpas antenas vabalėlis prieš trejus metus užfiksuotas Latvijoje, dabar jis atkeliavo ir į Lietuvą.

JAV vyriausybinių institucijų atliktas tyrimas parodė, kad daugumoje amerikietiškos mėsos knibžda antibiotikams atsparios bakterijos, pramintos supervabalais. Kaip praneša „The New York Times“, daugiau nei pusėje tirtos kiaulienos bei maltos kalakutienos ir jautienos JAV vyriausybinės institucijos aptiko antibiotikams atsparių bakterijų.

Na taip, vabalai atrodo truputi irzlūs, bet kaip jaustumėtės jūs, jei prieš fotosesiją jus laikytų šaldytuve? Nuotraukose užfiksuoti vabalai su styrančiais ūsais ir pūpsančiomis akimis atrodo beveik kaip įvairiausioms  fotosesijoms pozuojantys žmonės ( na neskaitant jų ne itin patrauklios vabalų išvaizdos). Šios vabalų nuotraukos yra viena iš daugelio vabalų fotografo Omido Golzaro nuotraukų serijų.

Dar praeitų metų pabaigoje Mičigano universiteto mokslininkai papasakojo apie bandymus pasinaudoti pačios gamtos sukurtais tobulais judančiais „aparatais“ – vabzdžiais, užuot kūrus mažyčius dirbtinius prietaisus. Jų sumanymas buvo paprastas: pasinaudoti vabzdžių sparnų skrydžio metu išskiriama kinetine energija ir paversti ją elektros energija – tam jie sukūrė energijos generacijos sistemą ir net sugebėjo kažkiek tos elektros gauti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė pardavinėti nekokybiškus itališkus makaronus, kuriuose aptikta vabalų. Klaipėdos miesto VMVT gavo vartotojo skundą dėl prekybos centre „Norfa XXL“ (Taikos pr. 66A, Klaipėda) įsigytų fasuotų makaronų „Da Vinci“ ir juose rastų vabalų. Atlikus minėto prekybos centro patikrinimą prekyboje rasta 8,172 kg itališkų makaronų „Da Vinci“ ir nustatyta, jog makaronų pakuotėse yra plika akimi matomų kenkėjų.

Jie atrodo kaip ateiviai iš fantastinių Holivudo filmų. Bet šie šlykštūs padarai jau įsibrovė į jūsų namus, rašo „Mail Online“. Tai daugiau kaip milijoną kartų padidintos tikros erkės, musės ir blusos, besislepiančios mūsų kilimuose, sofose ir virtuvės spintelėse. Pradėkime nuo miltų erkutės, gyvenančios makaronų pakelyje, miltų maišelyje ir duoninėje, ir dulkių erkutės, pasirinkusios baldus, užuolaidas ir kilimus. Bjaurūs vabalai. Niežti vien bežiūrint.