v. landsbergiui

Rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektas sulaukė parlamentarų ginčų dar  net nepradėjus jo svarstyti Seime. Vieni politikai dar ryte siūlė išimti rezoliuciją iš darbotvarkės, o kiti atšovė, kad nekištų savo trigrašio.

Šį vakarą specialioje laidoje „Karštai su tv3.lt” kalbėsime apie mažiau žinomus, bet ne mažiau svarbius sausio įvykius, vykusius dar iki sausio 13-osios, apie specialų Apsaugos skyrių, kodėl V. Landsbergiui reikėjo antrininko, apie iškastą požeminį tunelį po Parlamentu ir daugelį kitų įdomių dalykų. Laidos svečiai – Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Prisimenant 1990-ųjų kovo 11-ąją, dažniausiai prisimename vienybę, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Mes turėjome vieną idėją, vieną troškimą, Sąjūdžio dvasią, apie kurią sukosi visa Lietuva. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją“,  – trečiadienį per Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė jis. Anot jo, ir Nepriklausomybės Akto signatarai buvo labai skirtingi žmonės, su skirtingomis patirtimis, skirtingais požiūriais, tačiau juos vienijo idėja – nepriklausoma Lietuva.

Moralizavimai, koks šis Seimas beviltiškas, niekaip nepaaiškina, kas nutiko, kad Laisvės premijos būtent šis Seimas niekaip ir negalėtų skirti Vytautui Landsbergiui. Vos tik Seimas atmetė Laisvės premijos kandidato Vytauto Landsbergio pavardę, pasipylė pasipiktinimo banga. Vieni siūlė išvis daugiau niekada niekam Laisvės premijos neskirti. Antri kritikavo šį Seimą, kad šis nesugebėjo perlipti per savo ambicijas ir trumparegystę.

Valdžia skelbia, kad Tėvynė eilinį kartą pavojuje, nes pavojuje yra jos valdžia. O pavojų jai esą kelia kritika. Kokia būtent, nepasakyta. Tiesiog – būkite budrūs ir žinokite, kad valdžią ruošiasi kritikuoti Kremliaus agentai. O aš manau, kad grėsmė yra visai kitur. Tėvynė pavojuje, nes ją oficialiai patikėta saugoti melagiams, demagogams, valdžios padlaižūnams, intrigantams ir/arba idiotams.

Dabartinio Lietuvos politinio konteksto nežinančiam žmogui toks klausimas atrodytų keistas, tarytum atklydęs iš sovietmečio. Juk dar V. Landsbergiui pirmininkaujant LR Aukščiausiajai Tarybai,  jo su B. Jelcinu   1991 m. liepos 29 d. pasirašyta sutartis tarp Rusijos ir Lietuvos " Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų" galioja ir dabar.