užkrečiamos ligos

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena apie užkrečiamąsias ligas, kurių sukėlėjų Lietuvoje nėra, tačiau jomis užsikrėsti galima tam tikruose kraštuose. Nuo kai kurių iš jų gali apsaugoti skiepai, tačiau nuo kitų gelbsti tik saugus elgesys ir kitos profilaktinės priemonės. Primename, kokios tai užkrečiamosios ligos, kuriose šalyse jos paplitusios ir kaip jų saugotis.

Naujienų portalo JP žiniomis, Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje gydomas asmuo, užsikrėtęs maliarija. Šia ligas panevėžietis vyras susirgo grįžęs iš Zanzibaro – pusiau autonominio Tanzanijos administracinio vieneto. Nei paneigė, nei patvirtino Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas naujienų portalui JP nepatvirtino, kad Infekcinių ligų klinikoje gydomas panevėžietis, užsikrėtęs maliarija. „Negaliu nei paneigti, nei patvirtinti.

Vilniečiui, grįžusiam iš kelionės Rytų Afrikoje, patvirtinta dengė karštligė – ūmi virusinė uodų pernešama infekcija, priskiriama prie ypač pavojingų įvežtinių užkrečiamųjų ligų. Šiemet tai jau septintasis atvejis Lietuvoje. Pernai registruotas vienas dengės karštligės atvejis, užpernai – penki. Visi jie – įvežtiniai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų duomenys. Specialistai primena, jog dengė karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga.

Gerokai atlaisvinti iki šiol galioję COVID-19 ribojimai suteikė vilties, kad įprastas gyvenimo ritmas grįžta į savo vėžes. Tačiau medikai gyventojus įspėja ir apie kitas ligas – poliomielitą ir kokliušą, kurių saugotis reikia nuolatos. Nors šios ligos skamba tarsi praėjusio šimtmečio diagnozės, šeimos gydytojos Elenos Šukės teigimu, pavojingomis ar net mirtinomis išlieka ir šiandien.

Mažėjančios skiepijimo apimtys nuo kitų užkrečiamų ligų specialistams pastaruoju metu kaip reikiant kelia nerimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė socialinėje erdvėje pasidalino nuogąstavimais dėl labai realių naujų ligų protrūkių. Ji pabrėžė, kad per pastaruosius dvejus metus ženkliai sumažėjo vaikų, paskiepytų nuo vakcinomis valdomų ligų, skaičius.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad per savaitę Lietuvoje sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu truputį sumažėjo. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 21–27 d. siekė 55,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 56,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, tačiau ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – išaugo. NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 94,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (sausio 24–30 d.) – 93 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) išaugo iki 67,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 59,4 atvejo 10 tūkst. šalies gyventojų). Praėjusią savaitę sergančiųjų tiek ŪVKTI, tiek gripu skaičius padidėjo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius sumažėjo, gripo – padidėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 59,4 atvejo 10 tūkst. šalies gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 62 atvejus 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę išliko beveik nepakitęs, tačiau gripo atvejų skaičius – padidėjo. Gruodžio 13–19 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 60 atvejų 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę –  60,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad per savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 69,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę jis buvo didesnis ir siekė 72,4 atvejo 10 tūkst.

Jau daugiau nei metus garsiai aptarinėjamos Covid-19 pandemijos pasekmės ir spėliojama, kas laukia ateityje, tačiau specialistai teigia, kad pandemija turėjo teigiamos įtakos užkrečiamųjų ligų plitimui mažinti. Kaip pandemijos suformuoti nauji įpročiai susiję su užkrečiamųjų ligų plitimu, domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“, o specialistai teigė, kad naujų įpročių atsirado tikrai nemažai. „Žmonės pagaliau įprato kruopščiai nusiplauti rankas, dezinfekuoti paviršius.

Kaip rodo naujausi duomenys, sergamumas užkrečiamomis ligomis Lietuvoje pernai buvo 13,6 proc. mažesnis nei 2018 m., tačiau užfiksuota daugiau nei dvigubai nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Kaip rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenys, 2019 ir 2018 m. atitinkamai užregistruota 857 170 ir 991 874 susirgimai užkrečiamosiomis ligomis. Pasak ULAC metinės sergamumo apžvalgos, daugiausia – 96,41 proc.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių registruota virš 16 tūkst. (16 517 atv.) susirgimų vėjaraupiais ir tai  706 atvejais daugiau nei pernai per visus metus (15 812 atv.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 434 susirgimų salmonelioze ir 630 susirgimų kampilobakterioze atvejai. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu susirgimų salmonelioze padaugėjo 18 proc., kampilobakterioze – 23proc. Kampilobakteriozė ir salmoneliozė yra dažniausiai registruojamos per maistą plintančios zoonozės Lietuvoje ir visame Europos regione.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius tymai diagnozuoti daugiau nei 300 Lietuvos gyventojų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pastarąsias porą dienų, užregistruota dar 20 naujų tymų atvejų. Šią informaciją patvirtino tv3.lt studijoje viešėjęs centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas. - Profesoriau, šiuo metu Lietuvoje situacija tokia: jau perkopėme 300 pacientų, sergančių tymais, ribą? - 330 žmonių iki šios dienos sirgo tymais.

Labiausiai paplitusi infekcinė liga – tuberkuliozė, negydoma gali būti mirtina. Ją sukelia oru plintanti bakterija, kuri dažniausiai puola plaučius. Labai tikėtina, kad sergant tuberkulioze ir bendraujant, leidžiant laisvalaikį su kitais žmonėmis, galima juos užkrėsti, todėl norint apsisaugoti nuo šios galimai net mirtinos infekcijos būtina įsidėmėti kelis aspektus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr.

Per devynis šių metų mėnesius sergamumo gonorėja Lietuvoje rodiklis padidėjo 27 procentais lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Šiemet per devynis mėnesius užregistruoti 152 susirgimo gonorėja atvejai, pernai – 121. ULAC duomenimis, dauguma užsikrėtusiųjų – jauni vyrai, miestų gyventojai. Beveik visi asmenys užsikrėtė heteroseksualių santykių metu, du – homoseksualaus kontakto metu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, siekdami įvertinti galimus šernų gaišimo Alytaus rajono miškuose mastus, surengė specialią šio rajono Varčios, Kalesninkų ir Gedimino miškų masyvų apžvalgą. Iš oro vykdytos apžvalgos metu įvertintas daugiau kaip 5 tūkst. ha miškų plotas, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas nugaišusių žvėrių paieškai.

99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tačiau visuomenės apklausa atskleidė, kad beveik pusė moterų ir ketvirtadalis vyrų net nežino, kas yra ŽPV. Apklausą, kurios tikslas buvo sužinoti visuomenės požiūrį ir elgseną gimdos kaklelio vėžio prevencijos tema, inicijavo Lietuvos akušerių ginekologų draugija.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kiekvienais metais Lietuvoje gegužės 5 dieną minima pasauline rankų higienos diena. Šią dieną paskelbė ir inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes“ Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Rankų higienos iniciatyva yra orientuota į sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų rankų higienos įgūdžių tobulinimą.

Šiais metais Lietuvoje stebimas didėjantis sergamumas virusiniu hepatitu A (VHA), Vilniuje jau kilo trys šios infekcinės ligos protrūkiai. Klaipėdoje šiemet užfiksuoti du hepatito A atvejai. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro atstovų teigimu, hepatitas A yra vienas sparčiausiai plintančių virusinių hepatitų, tačiau užkirsti kelią šiai ligai plisti įmanoma! Labiausiai žmones neraminantys klausimai apie hepatitą A  – Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro sudarytame klausimyne.

Rugsėjį smarkiai šoktelėjo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Jau rugsėjo viduryje sergamumas buvo dvigubai didesnis nei mėnesio pradžioje ir gerokai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Tokia pati situacija stebima ir Europoje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 38-ąją metų savaitę (rugsėjo 17-23 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 52,39 atvejo/10 tūkst.

Nors pa­plū­di­mių priei­go­se poil­siau­to­jus pa­si­tin­ka įspė­ja­mie­ji ženk­lai, drau­džian­tys pa­plū­di­miuo­se ve­džio­ti šu­nis, dau­ge­lis ke­tur­ko­jų šei­mi­nin­kų šias tai­syk­les ig­no­ruo­ja. Blo­giau­sia yra ne tai, kad šuo ga­li iš­gąs­din­ti poil­siau­to­jus, bet tai, kad gy­vū­nai sa­vo iš­ma­to­mis ga­li terš­ti ap­lin­ką. Taip plin­ta pa­vo­jin­ga li­ga tok­so­ka­ro­zė.

Nors paplūdimių prieigose poilsiautojus pasitinka įspėjamieji ženklai, draudžiantys paplūdimiuose vedžioti šunis, daugelis keturkojų šeimininkų šias taisykles ignoruoja – žmonės augintinius vedžioja po kopas, pliažus, maudo jūroje. Blogiausia yra ne tai, kad šuo gali išgąsdinti poilsiautojus, vaikus ar net juos užpulti, bet tai, kad gyvūnai savo išmatomis gali teršti aplinką. Taip plinta pavojinga liga toksokarozė.

Planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo ir artimųjų sauga dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios gali apkartinti atostogų metu patirtus įspūdžius ar sukelti ilgalaikius negalavimus. Infekcinių ligų rizika yra susijusi su daugybe veiksnių: kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur ir kiti kelionės ypatumai.

Šiuo metu sergamumas peršalimo ligomis Lietuvoje mažėja, tačiau susirgimų daugiau lyginant su praėjusiais dvejais metais. Pastebima tendencija, kad peršalus vienam žmogui liga „išguldo“ visus šeimos narius. Šiandien minint Tarptautinę šeimos dieną sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kaip svarbu kurti šeimos ritualus ir išmokti stiprinti sveikatą kartu.

Skaudi praktika rodo, jog pastaruoju metu užkrečiamosios virusinės ligos tampa vis stipresnės, atsparios medikamentams, todėl visada yra grėsmė tokios ligos protrūkiui. Neretai užkrečiamų ligų nešiotojai yra asocialūs asmenys, kurie nėra suinteresuoti gydymu bei nejaučia atsakomybės už ligos platinimą.

Kauno klinikose ištikta komos guli 26 metų gimdyvė, serganti AIDS ir tuberkulioze. Jos 34 savaičių neišnešiotas kūdikis, medikų pagalba atėjęs į gyvenimą, kol kas yra sveikas. Kaip portalui Balsas.lt situaciją pakomentavo Kauno klinikų valdymo tarnybos direktorius gyd. urologas Edmundas Varpiotas, begimdanti moteris į Klinikas pateko pervežta iš rajoninės ligoninės, esančios Pietų Lietuvoje. Jai tik prieš gimdymą diagnozuotos AIDS ir tuberkuliozė. Būdama nėščia moteris į medikus nesikreipė.

Medikai sako pasigendantys savivaldybių pastangų kovoti su tuberkulioze, šios kaltę verčia sveikatos apsaugos ministerijai. Kaip praneša LTV „Šiandien“, kad susirgo tuberkulioze, kasmet išgirsta apie pusantro tūkstančio žmonių. Ir pagal šią statistiką Lietuva viena prasčiausiai atrodančių šalių ES. Anot respublikinės tuberkuliozės ligoninės, asocialūs asmenys sudaro iki dešimtadalio sergančiųjų, tačiau būtent jie ir kelia daugiausia pavojų gyventojams.

Tikrai žinome, kad turguje ar parduotuvėje pirktus žalumynus, daržoves, uogas būtina švariai nuplauti. Tačiau ar taip elgiamės su gėrybėmis, nuraškytomis iš savo ar močiutės sodo? Ar visada prieš valgydami nusiplauname rankas ir tai, ką valgome? O jeigu ne, ar žinome, kokie pavojai mūsų tyko? Nesilaikydami būtinos higienos, galime susidurti su vienu labiausiai paplitusių parazitinių susirgimų – askaridoze.