uolienos

Mėnulio uolienos, kurias pernai į Žemę atgabeno Kinijos autonominis kosminis laivas, suteikė naujų žinių apie senovinę Mėnulio vulkaninę veiklą, antradienį pranešė vienas mokslininkas. Pasak Li Xianhua (Li Sianhua), mėginių analizė atskleidė naujos informacijos apie Mėnulio cheminę sudėtį, taip pat parodė, kaip karštis paveikė dangaus kūno formavimąsi. Anot mokslininko, mėginiai rodo, jog vulkaninis aktyvumas Žemės palydove galėjo būti užfiksuotas dar prieš 2 mlrd.

Praėjusiais metais įsteigta bendrovė „MS LT01“ Alytuje užsiims iškastinės mineralinės uolienos perdirbimu, rašo „Verslo žinios“. Investicijos sieks 5 mln. eurų, planuojama sukurti 70 darbo vietų. Bendrovėje cheminės konversijos būdu bus pagaminamos tokios medžiagos kaip magnio sulfatas, silicio hidroksidas, natrio sulfatas. Taip pat žaliavos - milteliai, naudojami metalurgijos pramonėje, ir kvarcinis smėlis.

Jūreiviai Shannon Lenz ir Tom Whitehead pateko į neeilinę kelionę Ramiajame vandenyne: plaukė per jūrą, kuri buvo padengta uoliena. Vaizdas tikrai priverčia aiktelėti, o pagalvojus apie plaukimą per nuolatines uolienas – kelia nerimą. Patys jūreiviai teigia, kad vulkaninės uolienos padengė visą horizontą. Iš viso jie per šias uolienas plaukė apie 8 valandas, o visą laiką nesimatė nei trupučio vandens. Vyrų kelionę žiūrėkite vaizdo siužete.

Molėtų etnokosmologijos muziejuje atidaryta viena didžiausių meteoritų parodų Europoje. Čia galima išvysti gabalėlį Mėnulio ar net Marso. Kolekciją muziejui paskolino meteoritų medžiotojai, kurie šiuo metu meteorito liekanų bando rasti ir Lietuvoje. Atnaujintame etnokosmologijos muziejuje prie Molėtų tokių iš kosmoso atklydusių svečių galima rasti labai daug, mat čia šią savaitę lankytojų jau pradėjo laukti viena didžiausių meteoritų kolekcijų Europoje.

Lietuvos geologijos specialistai, tyrinėdami Pietų Lietuvos kristalines uolienas, atrado cerio, lantano bei torio sankaupas. Šie itin reti ir brangūs metalai, naudojami aukštųjų technologijų įrangos gamyboje, papildys vertingų mūsų šalies gelmių turtų sąrašą, kuriame jau yra aukso, vario, kitų retų ir vertingų medžiagų. Nustebino metalų koncentracija „Šie metalai labai reti, šiuo metu 94 proc. jų gaunama iš Kinijos.

NASA mokslininkai, tiriantys pirmo gręžinio Marse mėginį, sako, kad raudonas tik planetos paviršius. Giliau pakapsčius galima rasti pilkų smilčių, tarp kurių – ir kalcio sulfatas. Radinys leidžia kalbėti apie paviršiuje kadaise tekėjusį vandenį. Apie ledą ir vandens garus Marse mokslininkai jau kalbėjo ne kartą, tačiau skysčių taip ir nerado. Vis dėlto praeityje padėtis, ko gero, buvo kitokia.

Pirmieji JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) marsaeigio roboto „Curiosity“ baigti tyrimai rodo, kad Marso uolienų mineralinė sudėtis yra panaši į Havajams būdingą išdžiūvusį vulkaninės kilmės bazaltinį gruntą, remdamasi NASA skelbia „RIA Novosti“. „Curiosity“ neseniai paėmė pirmąjį Raudonosios planetos grunto mėginį, kuris buvo ištirtas robote įmontuota diagnostine įranga „CheMin“. Gauti rezultatai rodo, kad „pirmojoje rentgeno spinduliais atliktoje analizėje Marse matyti išgryninti i...

JAV aeronautikos ir kosmoso administracijos  (NASA) robotas „Curiosity“ Marse aptiko kažkada buvusios smarkios vandens srovės pėdsakus, pranešė NASA. Mokslininkai, remdamiesi anksčiau atliktais tyrimais, tiki, kad Raudonojoje planetoje kažkada tyvuliavo didžiuliai plotai vandens. Marsaeigio „Curiosity“ atsiųstos nuotraukos yra pirmos, kuriose užfiksuotos tokios uolienos, liudijančios, kad tekėjęs vanduo akmenis sutrynė į žvyrą.

Marse nusileidęs robotas „Curiosity“ ruošiasi tirti pirmąją uolieną, praneša BBC. „ChemCam“ lazerio bandymams atrinktas akmuo, gulintis prie pat „Curiosity“ nusileidimo vietos. Trumpas, bet itin galingas šviesos spindulys išgarins uolienos paviršių, taip atskleisdamas pagrindinę uolienos cheminę sudėtį. Nesitikima, kad bandymas turės didelės mokslinės vertės, tačiau jis turėtų parodyti, ar „ChemCam“ lazeris yra pasirengęs rimtam darbui. „Spėju, jog tai įprastas Marso bazaltas.

Klimato šiltėjimą sukeliančios dujos negali paaiškinti, kodėl prieš milijardus metų, kai Saulė buvo vėsesnė, Žemė neužšalo. Archėjaus eone prieš 2,5–4 mlrd. metų, dar prieš planetoje atsirandant sudėtingesnėms gyvybės formoms, Saulės ryškumas siekė tik 70 proc. dabartinio. Tai reiškia, kad Žemę pasiekė mažiau šilumos, taigi ji turėjo užšalti, rašo LiveScience.com. Tačiau senovinės uolienos iš Isua, netoli pietvakarinės Grenlandijos pakrantės, rodo, kad prieš maždaug 3,8 mlrd.

Žemėje aptiktas paskutinysis iš trijų mineralų, pargabentų iš Mėnulio, ir kaip manyta, randamų tik ten – trankvilititas. Mokslininkai aptiko mineralą, pavadintą pagal Ramybės jūrą (angl. Sea of Tranquillity), uolienose šešiose vietovėse, pasklidusiose po visą vakarinę Australijos dalį. Du kiti mineralai, armalkolitas ir piroksferoitas, Žemėje aptikti per dešimt metų nuo nusileidimo Mėnulyje, praneša telegraph.co.uk.

Tyrėjai teigia 2,5 mlrd. metų uolienų nuosėdose radę įrodymų apie pirmuosius deguonimi kvėpavusius organizmus. Šis pokytis, vadinamas Didžiuoju aplinkos oksidavimusi, prasidėjo tuomet, kai atmosferoje atsirado deguonies, elemento, būtino beveik visiems gyvūnams, taip pat ir žmonėms, rašo LiveScience.com. Nauja analizė rodo, kad Deguonies revoliucija prasidėjo prieš 2,48 mlrd. metų.

Mėnulio uolienų analizė rodo, kad Žemės palydovui yra 4,36 mlrd. metų – maždaug 200 mln. metų mažiau nei manyta iki šiol. Nauji skaičiavimai gauti datuojant švino ir neodimo izotopus, rastus geležies anortozito, plutos uolienos, susidarančios iš magmos, pavyzdžiuose. Mėnulio kilmės teorija teigia, kad jis susidarė, kai su jauna Žeme susidūrė stambus planetos dydžio objektas.

Manyti, jog Mėnulis – išdžiūvęs it mumija, būtų ne visai teisinga. Po dulkėtu jo paviršiumi yra vandens – ir gana nemažai. Maža to, naujausios Mėnulio uolienų analizės duomenys rodo, jog jose vandens yra tiek pat, kiek ir viršutiniuose iš beveik išsilydžiusių uolienų sudarytuose Žemės mantijos sluoksniuose.

Mokslininkai teigia nustatę Marso uolienas, kuriose, anot jų, gali būti suakmenėjusių gyvų organizmų liekanų. Tyrimų metu nustatyta, kad Marso tamsiojoje pusėje esantis Nili Fossae regionas yra tiksli vienos vietovės Australijoje kopija, kur atrasti vieni ankstyviausių gyvybės Žemėje pėdsakai, išsilaikę mineralų pavidalu.