turgavietės

Nors turgavietės vykdo prekybą jau dvi savaites – smulkiojo verslo atstovai nedžiūgauja. Lentynose dar iš po pernai neišparduotos prekės, apyvartų beveik nėra, dalis prekybininkų po truputį bankrutuoja ar jau bankrutavo. Pasak jų, didžiausia problema ta, kad turgavietėms neleista dirbti savaitgaliais. Turgavietės veikia nuo antradienio iki penktadienio, pirmadienis joms – ne darbo diena.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog daugiau nei 2,6 tūkst. gyventojų per Mano VMI gavo pranešimus apie teigiamą sprendimą jiems skirti negrąžintinas 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijas, rašoma pranešime spaudai.  Turgaviečių prekiautojų sąskaitas per tris darbo dienas iš viso papildys apie 788 tūkst. eurų.

Pagal šio mėnesio pradžioje startavusią turgavietės mokesčio kompensavimo priemonę, kurios pagalba turgaviečių prekiautojai gali gauti vienkartinę 300 eurų kompensaciją, vien per pirmąją savaitę jau paskirstyta 788,1 tūkst. eurų kompensacijų 2627 turgavietės prekiautojams, rašoma pranešime spaudai.

Nuo pirmadienio Lietuvoje veiklą gali atnaujinti visos parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko, muziejai ir galerijos. Į klases grįžta ir daugiau nei tūkstantis pradinukų trijose Vilniaus mokyklose, o užtikrinus moksleivių ir pedagogų testavimą kaupinių metodu artimiausiu metu kontaktinis ugdymas turėtų būti atnaujintas dar maždaug 60-yje šalies įstaigų. Dirbti taip pat galės visi kioskai, išskyrus tuos, kurie yra turgavietėse.

Nuo trečiadienio veiklą vykdyti leidžiama tik maistu prekiaujantiems prekybininkams arba internetu. Šis Vyriausybės sprendimas piktina smulkiuosius verslininkus. Anot jų, didžiuosiuose prekybos centruose pirkėjai gali nusipirkti visko – maisto, kosmetikos, drabužių, buities prekių ir kt. O tomis pačiomis prekėmis prekiaujantis smulkieji verslininkai privalo užsidaryti.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skyrė 1,7 mln. eurų turgavietės mokesčio kompensacijos 5,7 tūkst. turgaviečių prekiautojų.  Iš viso paraiškas pateikė 7,6 tūkst. prekiautojų, pranešė VMI. Anot jos, dalis smulkiųjų verslininkų neatitiko Vyriausybės nustatytų kriterijų, pavyzdžiui, nedirbo nustatytu laikotarpiu arba vykdė kitą veiklą nei ta, kuri nurodyta, norint pretenduoti į paramą.

Turgavietės mokesčio kompensaciją galės gauti dar apie tūkstantis prekiautojų. Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui, pranešė ministerija.  „Yra apie tūkstantis smulkiųjų verslininkų, kurie faktiškai atitiko visus kriterijus, tačiau negalėjo gauti šios kompensacijos. Dabar kliūtys pašalintos, tad raginame verslininkus artimiausiu metu užpildyti paraiškas kompensacijai“, – pranešime sakė ministras Rimantas Sinkevičius.

Vyriausybė gyrėsi, kad per karantiną verslui kompensuos pusę nuomos išlaidų. Tačiau be subsidijų iki šiol vargsta dešimtys tūkstančių turgaus prekeivių. Po ilgų ginčų Vyriausybė nusileido ir jau žada padalinti turgaus prekeiviams vienkartines išmokas po 300 eurų. Valdininkai nusprendė nebesigilinti, kiek prekeiviai iš tiesų išleidžia nuomai ir visiems skirti vienodas išmokas.

Vyriausybei skyrus 6 mln. eurų per krizę nedirbusių turgaus prekeivių nuomos mokesčio kompensacijoms, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas sako, kad parama nepadengs visų patirtų nuostolių, tačiau tai „geriau negu nieko“.  „Palyginti su tuo, kiek daug žmonių, Lietuvoje gal 80–90 tūkst. žmonių dirba sezono metu (turgavietėse – BNS), tai suma yra maža, bet tai geriau negu nieko“, – BNS sakė Vytenis Butkevičius.

Turgūs išgyveno masinį kasos aparatų diegimą, tačiau valdžia sugalvojo naują priemonę, kaip mažinti šešėlinę ekonomiką šalies turgavietėse – skaitmeninius apskaitos žurnalus. Turgaviečių atstovai ginasi, kad „šešėlis“ turguose nėra toks didelis, o naujovė smarkiai apsunkins garbaus amžiaus prekeivių kasdienybę. Seimo Kaimo reikalų komitete buvo nagrinėjamas parlamentinės kontrolės klausimas dėl centralizuotos turgaviečių veiklos apskaitos sistemos ir turgaviečių ateities.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai su įkalčiais sulaikė romų tautybės kišenvagę. Sostinės policijos pareigūnai pastebi, kad pastaruoju metu itin padaugėjo kišenvagysčių turgavietėse, dėvėtų drabužių parduotuvėse, masinio susibūrimo vietose.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis, iš kurių matyti, kad paskutinįjį praeitų metų ketvirtį itin sumenko turgaviečių apyvarta, nes gyventojai pirko mažiau maisto.  Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 85,5 mln. EUR ir, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 11,8 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – sumažėjo 3,4 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Po euro įvedimo žmonės teigia pastebintys įvairių prekių kainų augimą ne tik prekybos centruose, bet ir turgavietėse. Tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad anksčiau į turgų užsukę piliečiai tikėdavosi įsigyti prekių pigiau nei parduotuvėse – dabar nusivilia išvydę kainas. Lietuvos statistikos departamento kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva tikina, kad lyginant pastarųjų devynių mėnesių kainas yra pastebimas aiškus prekių kainų augimas turgavietėse.

Žinių radijas Kišenvagiai labiausiai mėgsta viešąjį transportą ir turgavietes, o profesionalų kišenvagį sunkiai galima atpažinti, tačiau yra būdų jų išvengti, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė Vilniaus policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis. „Pagrindinės kišenvagių pamėgtos vietos – viešasis transportas, turgavietės, didieji prekybos centrai.

 Daiva Savickienė Stiprinti kovą su kontrabanda užsimojusi valdžia sumanė šautuvą įduoti ir turgaviečių administracijoms, o jeigu šios purtysis prievolės kariauti, grasina piniginėmis sankcijomis. Pataisos, įpareigojančios turgaviečių administraciją pranešti apie prekiautojus kontrabanda, skinasi kelią Seime.

Policijos pareigūnai kartu su savivaldybės darbuotojais patikrino asmenis, kurie prekiauja prie Šiaulių centrinės turgavietės „Dvaras“, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare ir Lieporių turgelyje. Pastarajame nustatyta daugiausia pažeidimų. Šiauliuose, Lieporių turgelyje, kai kurie prekiautojai neturėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo prekiauti ar teikti paslaugas. Be to, prekės buvo sudėtos ant grindinio, įvairių dėžių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai praėjusią savaitę įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose patikrino beveik 140 prekybos vietų: didmeninės prekybos sandėlių, prekybos centrų ir turgaus prekiautojų. Iš viso tikrinta daugiau kaip 1,5 mln. vienetų kiaušinių, tačiau nustatyti vos keli pažeidimai. Ypatingas dėmesys skirtas prekiautojams turgavietėse, nes ankstesnių patikrinimų metu būtent čia buvo nustatoma daugiausiai pažeidimų.

Policijos duomenimis, į juvelyrinių dirbinių parduotuvę patekti itin paprasta, mat patalpos yra nuomojamos prekybos centruose ir lengvai pasiekiamos. Be to, juvelyrinių dirbinių skyriuose dirbančios moterys, kurioms galima į akis papurkšti dujų, smogti į veidą ar pagrasinti ginklu, nėra kliūtis įsibrovėliams. Ne visur yra įrengti ir pavojaus mygtukai. Po tokių išpuolių pardavėjos patenka į ligonines ir paskui dirbti juvelyrinių papuošalų parduotuvėse nebenori.

Nuo 2012 m. gegužės 1 d. visiems turgaus prekeiviams dengtose patalpose, kad ir kokia prekyba jie užsiimtų, kasos aparatai bus privalomi, sakė Premjeras Andrius Kubilius. „Apskaita turi būti suvienodinta. Nematome priežasties, kodėl turėtume daryti skirtumą tarp prekybos maisto produktais ir prekybos ne maisto produktais dengtose patalpose“ , – antradienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams teigė A. Kubilius.

Premjeras Andrius Kubilius leidžia suprasti, kad ateityje kasos aparatus bus priversti ir ne maisto produktais turgavietėse prekiaujantys prekeiviai. Pagal Vyriausybės nutarimą nuo gegužės 1 dienos kasos aparatai turi būti naudojami prekiaujant maisto produktais pastatuose. „Mes visada kovojame už tai, kad erdvės šešėliui, nelegaliai prekybai būtų mažiau. Mūsų žingsniai yra nuoseklūs.

Dairantis po miesto turgavietes nesunku pastebėti, kad prekystaliai nuo miško gėrybių nelūžta. Grybų nedaug. Daugiausia voveraitės. Kainos šokinėja nuo 5 iki 7 litų už pardavėjo siūlomą žiupsnelį. Jeigu grybų pardavėjas neturi konkurentų, kaina gali litu kitu šoktelti. Anot grybautojų, baravykai šiemet dėl nežinomų priežasčių vėluoja. Nors žmonės kalba, kad šiemet užderėjo riešutų, vaikštinėjant po turgų jų neteko matyti. Viena kita moterytė pardavinėja bruknių uogas.

Antras mėnuo Šiaulių centrinės turgavietės maisto paviljonuose pirkėjai su pirkiniu gauna ir kasos kvitą. Visą tą laiką prekyba mėsa ir jos gaminiais mažėjo, o prekeivių gretos retėjo — teigiama, kad ištuštėjo apie 30 procentų prekybos vietų. Tikrintojai varo baimę Iš ryto turgavietės mėsos paviljone pirkėjų mažiau nei pardavėjų. Pastarųjų čia gal kelios dešimtys. Pardavėja pasveria pagyvenusios moters išsirinktų produktų ir, atidavusi grąžą, muša kasos kvitą.

Nuo gegužės visi dengtų turgaviečių prekeiviai maistu privalo prekiauti tik naudodami kasos aparatus. Kone visose šalies turgavietėse dalis prekeivių pasitraukė iš verslo, likusieji skundžiasi padidėsiančiomis išlaidomis, įvairiais nepatogumais. Prekiautojai tikino, kad valstybė iš jų daugiau pinigų neišpeš, kontrabanda įvežamos mėsos kiekis nesumažės, o kiti minėjo, kad kai kurie kolegos prekiaus namuose. Prekiautojų sumažėjo Mokesčių inspekcijos duomenimis, kasos aparatus įsigijo 2 tūkst.

Vyriausybės kategoriškumas ir nenoras ieškoti dialogo su smulkiaisiais verslininkais privertė pastaruosius atsisakyti prekybos turguje. Nuo gegužės 1–osios įvesti kasos aparatai gali ne tik nepadidinti biudžeto pajamų, bet netgi atnešti nemažai nuostolių. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovai tvirtina, kad įsigaliojus kasos aparatų naudojimui, dalis smulkiųjų verslininkų paliko turgavietes.

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Ūkio ministerijos teiktam Mažmeninių prekybos taisyklių pakeitimui – nuo šiol naudotų prekių prekyba bus leidžiama ne tik turgavietėse ir specializuotose parduotuvėse, bet ir savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose. Taip siekiama sudaryti palankesnes sąlygas smulkiesiems prekybininkams verstis naudotų prekių prekyba, o fiziniams asmenims – parduoti naudotas prekes sendaikčių turguose.

Šiauliuose žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius ramino turgaus prekiautojus: įvedus kasos aparatus visi dirbs kaip dirbę — įmonių steigti nereikės. „Šešėlis turgavietėse yra tikrai didelis“, — teigė ministras. Kasos aparatai — nuo vasario Šiauliuose pirmadienį apsilankęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, po pokalbio su turgaus prekiautojais akcentavo: dirbantiems individualiai nereikės registruoti įmonių.

Dvidešimt šešerių šiaulietis Virginijus Sipavičius po septynerių metų gyvenimo Airijoje į Šiaulius parsivežė aukciono idėją. Šiaulių Pabalių turgavietėje nuo vasaros pabaigos rengiami aukcionai — kol kas vienintelis toks reiškinys Baltijos šalyse. Prekės čia parduodamos nuo vieno lito, o pats Virginijus vadovauja aukcionui, mosuodamas šratinuku. Parduota! „Miegmaišis vienas litas, trys, penki, dešimt litų, miegmaišis vienuolika litų — vienas, vienuolika litų — du, vienuolika litų — trys.