trumparegystė

Maždaug dešimtadalis ikimokyklinukų ir ketvirtadalis moksleivių yra nutukę, rodo Higienos instituto penktadienį paskelbti duomenys. Institutas pirmą kartą skelbia ne tik mokinių, bet ir ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos rodiklius, kurie susisteminti remiantis 2020–2021 metų Mokinio sveikatos pažymėjimo duomenimis.  Pranešime teigiama, kad apie 63 proc. ikimokyklinukų ir mokyklinio amžiaus vaikų buvo normalaus kūno svorio.

Susiliejęs vaizdas, sunkiai atpažįstami veidai ir nuolatinis diskomfortas dėl prasto regėjimo itin dažnas reiškinys, kankinantis didelę visuomenės dalį. Akiniai ir kontaktiniai lęšiai yra puikus sprendimo būdas, tačiau šios regos korekcijos priemonės turi savų minusų, kurie kelia papildomų problemų bei apsunkina kasdienybę. Dar viena išeitis – regos korekcija lazeriu, kuri šiandien jau yra atliekama ne tik privačiose, bet ir vienoje iš valstybinių ligoninių. Laidos „Sveikata.

Refrakcijos sutrikimai – itin dažna problema. 2020 metų Higienos instituto duomenimis, trumparegystės diagnozė patvirtinta daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Ne paslaptis, jog su šiuo sutrikimu susidūrę žmonės yra linkę susitaikyti ir prie jo priprasti. Šeštadienį laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, ar tikrai visą likusį gyvenimą turime nešioti akinius.

Naujas tyrimas trumparegystę susiejo su prasta miego kokybe. Tai yra būklė, kuri paveikia iki 30 proc. suaugusiųjų ir 10 proc. vaikų, rašo dailymai.co.uk. Mokslininkai iš Flinderso universiteto nustatė, kad miopiją (medicininis trumparegystės terminas) turinčių žmonių miegas yra prastesnis nei žmonių su normaliu regėjimu dėl uždelsto cirkadinio ritmo ir mažesnės melatonino – hormono, atsakingo už miego reguliavimą naktį, gamybos.

Vienas iš dažniausių mitų, su kuriais susiduria gydytojai oftalmologai – kad pradėjus nešioti akinius akys pačios nebedirbs, regėjimas dar labiau blogės ir reikės vis stipresnių stiklų. Gamtos nulemta, kad, mažėjant akies lęšiuko elastingumui, sulaukus maždaug 40 metų prasideda vadinamoji senatvinė toliaregystė. Tiek jos pradžios laikas, tiek progresavimo greitis gali būti individualus, tačiau regėjimo blogėjimo dėl amžiaus vargu ar išvengsime.

Akių ligų specialistai susirūpinę – karantino metu padaugėjo žmonių, besiskundžiančių pablogėjusiu regėjimu. Žmonės pripažįsta, kad pastaruosius pora mėnesių į ekranus daugiau žiūrėjo visi: ir nuotoliniu būdu  besimokantys vaikai, ir viruso besisaugantys namuose daugiau laiko leidžiantys suaugę. Tai, kad gyventojų akių būklė prastėja, pastebėjo ir vaistininkai – lietuviai ėmė pirkti daug daugiau preparatų akims.

Gąsdinančios akių gydytojų prognozės: po 30 metų net pusė pasaulio gyventojų matys miglotai. O jau ir šiuo metu trečdalis žmonių yra trumparegiai. Gydytojai perspėja tėvus – trumparegystė dažniausiai nustatoma vaikams, tad reikia laiku susirūpinti, mat progresuojantis regos sutrikimas kelia kur kas rimtesnių ligų. Moksleivė Viktorija Santarų klinikų vaikų konsultacijų poliklinikoje tikrinasi regėjimą.

Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. kone 5 milijardai pasaulio gyventojų bus trumparegiai, o beveik 1 mlrd. iš jų šis sutrikimas pasireikš sunkia forma. Gydytojų teigimu, masinis trumparegystės plitimas net gali būti vadinamas epidemija ir mūsų šalis nėra išimtis. Kodėl taip sparčiai blogėja regėjimas, teiraujamės VUL Santaros klinikų gydytojos oftalmologės Rasos Sirtautienės.

Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. kone 5 milijardai pasaulio gyventojų bus trumparegiai, ir beveik 1 mlrd. iš jų šis sutrikimas pasireikš sunkia forma. Gydytojų teigimu, masinis trumparegystės plitimas gali būti vadinamas epidemija. Vis dėlto laiku pastebėjus pirmuosius sutrikimus šios ligos vystymąsi galima pristabdyti, rašoma pranešime spaudai.

Kasdien didžiąją dalį laiko praleidžiame žiūrėdami į kompiuterio, planšetės ar išmaniojo telefono ekraną, o tai gali lemti akių išsausėjimą, prastėjantį regėjimą bei pažeidimus tinklainėje ir ragenoje. Akių gydytojai įspėja, kad, norint išvengti išmaniųjų įrenginių skleidžiamos mėlynos šviesos kenksmingo poveikio, reikėtų daugiau dėmesio skirti akių poilsiui bei pasirūpinti tinkamais akinių lęšiais. Buvimas lauke – būtinas „Vaikai daug laiko praleidžia uždarose patalpose žaisdami kompiuteriu.

Žinių radijas Akys – tai labai stiprūs žmogaus energetiniai centrai, per kuriuos žmogus gauna ir atiduota per 50 proc. visos energijos ir informacijos, teigia netradicinės medicinos specialistas, parapsichologas, Reiki meistras, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų narys Sigitas Povilaitis. „Regėjimo sutrikimai vyksta tada, kada žmogus neteisingai reaguoja į pasaulį, turi daug emocijų, streso. Nuo to kenčia mūsų kraujotaka ir žmogus pradeda ne taip priimti šį pasaulį.

„Saugok kaip savo akį“, – moko liaudies išmintis. Išties vargu ar kokį kitą organą saugome labiau nei akis. Tiesa, labiausiai bandome išvengti fizinių traumų ir sužeidimų, todėl neretai pamirštame apie akių sveikatą. Akių ligos – iš niekur? Akimis įsisaviname 70 proc. informacijos apie mus supantį pasaulį. Deja, akys – tai pati pažeidžiamiausia žmogaus kūno vieta.

Remiantis naujausiu tyrimu, iki 90 proc. mokyklą baigiančių moksleivių daugumoje Azijos šalių turi miopiją – trumparegystę, skelbia BBC. Mokslininkų teigimu, tokį problemos padidėjimą lemia tai, kad moksleiviai labai daug mokosi mokykloje ir labai mažai laiko praleidžia lauke šviesoje. Mokslininkai sakė medicinos žurnalui „The Lancet“, kad vienam iš penkių moksleivių gresia stiprus regėjimo pablogėjimas ir net apakimas. Didžiojoje Britanijoje vidutinis trumparegių skaičius sudaro 20–30 proc.

Britų mokslininkai atrado trumparegystę sukeliantį geną. Tai reiškia, kad per dešimtmetį gali būti sukurti vaistai, kurie sustabdytų trumparegystę ir akinius paverstų istorija. Milijonai trumparegių galėtų nebepriklausyti nuo įvairių išradimų – kontaktinių lęšių, akinių ar lazerinių operacijų. Vaikystėje duoti specialūs akių lašiukai apsaugotų vaikus nuo nepatogių akinių nešiojimo mokykloje.