tremtiniai

Prieš daugiau nei aštuonis dešimtmečius tremiamų į Sibirą tautiečių kelias buvo skirtingas: skirtingos kryptys, trėmimų bangos, metų laikas. Vis dėlto, didelė dalis tremtinių savo atsiminimuose mini vieną bendrą bruožą – nežinomybę. Analizuojant tremtinių atsiminimus galima pastebėti, jog jų kelionė į Sibirą trukdavo dvi, tris savaites arba mėnesį. Šiais laikais sunku įsivaizduoti, kaip atrodydavo kelias į tremties vietas, kai iš gyvulinio vagono nebuvo įmanoma net išeiti pasivaikščioti.

Studentai ir moksleiviai ruošiasi naujiems mokslo metams, tačiau lietuviškos mokyklos toli gražu ne visada atrodė taip, kaip šiandieninės. Utėlėti vaikai, badas, šaltis ir tamsa – tokias ugdymo sąlygas Sibire prisimena tremtiniai.  Visgi, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Arūnas Streikus pastebi, jog skirtingų trėmimo bangų prisiminimai apie mokyklas gali skirtis.

Vilniaus senamiestyje man pamoja energinga moteris su skrybėle. Tai Lidija Dordžijeva. Į sostinę ji atvyko iš JAV. Vos susipažinus, Lidija man parodo savo „TikTok“ profilį, kurį seka apie 16 tūkst. žmonių. Socialiniame tinkle ji dalijasi įspūdžiais iš Vilniaus, o po viešnagės čia ji su šeima skris į saulėtuosius Bahamus. Tačiau Lidijos gyvenimas – kur kas sudėtingesnis nei atrodo, o Vilniuje ji lankosi su tikslu.

Tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ liudija nepalaužiamą jo dalyvių ryžtą niekada nesitraukti iš Lietuvos sargybos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Kiekvieną rugpjūtį šis renginys visai Lietuvai liudija nepalaužiamą Jūsų dvasią ir ryžtą niekada nesitraukti iš Lietuvos sargybos“, – rašoma šalies vadovo sveikinime šeštadienį Ariogaloje vykstančio sąskrydžio dalyviams.

Prieš 82-ejus metus Lietuvoje prasidėjo pirmieji masiniai trėmimai. 1941 metais okupantai ištrėmė daugiau nei 17 tūkstančių lietuvių, dauguma iš jų taip ir negrįžo į Lietuvą. Tremtiniai prisimena istorijas, kaip savaitėmis keliavo į nuošalius Sibiro rajonus, o valstybės vadovai pabrėžia, kad Europa dar nepakankamai įvertino sovietinius nusikaltimus prieš žmones. 83-ejų Algimantas Gadeikis patyrė, ką reiškia būti Sibire.

Minint Gedulo ir vilties dieną, šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pradėtos skaityti tremtinių ir politinių kalinių pavardes. Trečiadienį sostinės Nepriklausomybės aikštėje iškėlus Lietuvos vėliavas eisena Gedimino prospektu pajudėjo link Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Aukų gatvėje.

Šiandien, birželio 14-ąją, minima kiekvienam lietuviui itin jautri ir svarbi diena – Gedulo ir vilties diena, kurią paminimi tremtyje žuvę lietuviai.  Prieš 82 metus, 1941-aisiais, birželio 14 dieną, 3 valandą nakties NKVD pareigūnai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą – į patį Sibirą. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose.

Minint 75-ąsias vieno didžiausių trėmimų, kurį sovietai vadino operacija „Vesna“ („Pavasaris“), metines, Kaune raudonais dažais išterliotas tremtinių kryžius. Tremtiniai tai vadina išniekinimu. O paminklo prieigose gyvenantys kauniečiai sako, paminklas išterliojamas nebe pirmą kartą, šalia jo vyksta ir orgijos.

Rusijoje nežinomi vandalai nugriovė paminklą per Stalino terorą ištremtiems lietuviams ir lenkams. Juo prieš septynerius metus sunykusią Galiašoro tremtinių gyvenvietę buvo įamžinę tremtinių artimieji ir tragiškų istorinių įvykių liudininkai. Paminklas per Stalino represijas ištremtiems lietuviams ir lenkams Rusijos Permės krašte. Atminimo kūrinį neseniai nugriovė nežinomi piktavaliai.

Rusijos Permės krašte nugriautas lietuviams ir lenkams tremtiniams pastatytas paminklas, pranešė Rusijos nevyriausybinė organizacija „Memorial“. „Technika važiavo bekele, aplenkdama gyvenvietes, kad kapines prižiūrintys vietiniai gyventojai neimtų piktintis“, – rašo Permės „Memorial“ atstovas Aleksejus Kamenskis. Anot organizacijos, nugriautą paminklą pastebėjo vietiniai gyventojai. Paminklas buvo pastatytas 2016 metų rugpjūtį buvusio Galiašoro kaimo, gyvavusio 1939–1970 metais, kapinėse.

Koronavirusu užsikrėtusi premjerė Ingrida Šimonytė dirbs iš namų, antradienį nuotoliu dalyvaus tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akcijoje. „Premjerė šiuo metu jokių simptomų nejaučia. Dirbs iš namų, siekdama nekelti grėsmės aplinkiniams“, – BNS sakė jos atstovė Rasa Jakilaitienė. Šią savaitę I. Šimonytė planavo vykti į Jungtines Valstijas, tačiau sulaukė teigiamo COVID-19 tyrimo rezultato. Dėl to atidėtas jos vizitas.

Gedulo ir vilties dienos minėjime kartu su Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ nariais šeštadienį Rumšiškėse dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė apdovanota tremtinės Dalios Grinkevičiūtės medaliu. Šis apdovanojimas taip pat skirtas fotografui ir dailininkui Rimantui Dichavičiui.

Į Lietuvą grįžo, ko gero, paskutinė nemišrios tremtinių lietuvių šeimos palikuonė iš Sibiro. Iš Tauragės apskrities kilusią Vandą sovietai gyvuliniu vagonu ištrėmė vos sulaukusią pilnametystės. Tad moteris Tėvynę išvydo pirmą kartą po 74-erių metų.  94-erių Vanda beveik negirdi, sunkiai mato bei kalba. Tačiau galva šviesi ir moteris šiuo metu yra labai laiminga.

Lietuvoje pirmadienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 80 metų šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Šiai datai minėti renginiai vyks Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose. Vidurdienį sostinėje, Lukiškių aikštėje, rengiama pilietinė akcija – tylos minutė okupacijos aukoms atminti.

Rugsėjį Kazachstane perlaidoti penkiolikos lietuvių politinių kalinių ir tremtinių palaikai, antradienį pranešė Kultūros ministerija.  Į memorialinį kompleksą Spaske, Karagandos srityje, buvo perkelti keturiolikos anksčiau Rudnyko miesto kapinėse palaidotų lietuvių kilmės politinių kalinių, tremtinių ir jų artimųjų palaikų. Į šį kompleksą taip pat perkelti ir apleistose Saranės kapinėse palaidoto partizaninės kovos dalyvio Petro Perevičiaus palaikai.

Lietuviai buvo vežami į kitą pasaulio galą, kimšti į storasienius rūsius, tikintis, kad atšiauriose sąlygose kova už būvį ištrins tikrąsias žmogiškas vertybes, tarp jų ir tikėjimą laisve, tačiau šis planas nepavyko, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Priešas vežė Lietuvą į kitą pasaulio galą ar kimšo į storasienius rūsius, tikėdamasis, kad atšiauriose sąlygose kova už būvį ištrins tikrąsias žmogiškas vertybes, tarp jų ir tikėjimą Tėvynės laisve.

Prieš 79 metus vaiskią birželio dieną tūkstančiai lietuvių prievarta paliko savo namus, daugelis jų atgal niekada nesugrįžo. 1941 metų birželio 14-18 dienos tremtys beveik 18 tūkst. žmonių pasmerkė kančioms, o mėnuo įgavo „juodojo birželio“ pavadinimą.

 Neturi būti kelių skirtingų politikų jautriais Lietuvos istorijos klausimais, o istorinių asmenybių įvertinimas turi būti depolitizuotas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šeštadienį buvusių tremtinių ir politinių kalinių sąskrydyje Ariogaloje apsilankęs prezidentas sakė tikintis gebėjimu „įveikti visas prieštaras“, žmonėms skirtingai reaguojant į sostinės vadovybės sprendimus nukabinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadinti Kazio Škirpos alėją.

Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai šeštadienį sąskrydyje Ariogaloje priėmė rezoliuciją, kuria reikalauja „liautis kurstyti tautos susipriešinimą“ dėl memorialo Lukiškių aikštėje statybų bei atminimo ženklų.

Iš Kazachstano į Vilnių šeštadienį grįžę „Misijos Sibiras“ dalyviai džiaugiasi, kad be kitų tikslų pavyko įgyvendinti politinio kalinio prašymą – rasti jo kūdikystėje mirusios dukros kapą. Pavakarę Vilniaus oro uoste pasitikti „Misijos sibiras“ dalyviai juos pasitikisius artimuosius, draugus pasveikino vienos iš dalyvių sukurta daina apie tremtį.

Savaitgalį Sankt Peterburgo centre praeiviai tapo kraupios scenos liudininkais: girtas vyras ne tik šaukė ant savo pakeleivės, tačiau ir daužė ją nekreipdamas dėmesio į nieką. Maža to, rankoje jis laikė didelį peilį, kurio nepabūgo moterį gelbėti nuo smurtautojo puolęs 18-metis Janas Kasperavičius. Siautėjęs vyras, prieš jį paguldant ant žemės kitiems praeiviams, spėjo smogti jaunuoliui peiliu, sunkios būklės jis dabar yra gydomas ligoninėje.

Į sąskrydį šeštadienį susirinkę buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai paragino Rusiją vėl įsileisti projekto „Misija Sibiras“ dalyvius. Maskva šią vasarą nusprendė neišduoti vizų lietuvių tremties ir kalinimo vietas kasmet lankančios ekspedicijos dalyviams.

Lietuvos tremtiniai, buvę politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai šeštadienį renkasi į tradicinį sąskrydį Ariogaloje. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas į 28-ąjį sąskrydį „Su Lietuva širdy“ kviečia ne tik išgyvenusius Sibirą, tremtį, kalinimus, bet ir visus Lietuvą mylinčius žmones.

 Vilniuje atidarytas naujas socialinis daugiabutis, kuriame apsigyvens apie 180 būsto laukiančių vilniečių. Kaip pranešė savivaldybė, daugiabutyje Naujosios Vilnios mikrorajone įrengti 79 butai, kuriuose apsigyvens 58 socialinio būsto eilėje laukiančios šeimos – iš viso 137 asmenys ir 21 šeima (44 asmenys) sugrįžusių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių.

Per artimiausius trejus metus į Lietuvą norintiems grįžti gyventi buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams apgyvendinti bei persikelti planuojama skirti beveik 4 mln. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis patvirtino politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių grįžimo į Lietuvą 2018–2020 metais veiksmų planą. Pagal jį, numatyta skirti lėšų aprūpinti šiuos asmenis pastoge bei apmokėti persikėlimo išlaidas. Kitąmet šioms reikmėms žadama duoti 432 tūkst.

  Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyviai nori, kad valdžia juos remtų finansiškai ir Lietuvoje būtų daugiau skiriama dėmesio istorinės atminties išsaugojimo, laisvės kovų klausimams ir tam skirtų projektų.   Todėl šeštadienį Raseinių rajone, Ariogaloje, surengtame 27-ajame sąskrydyje buvo priimtas atitinkamas pareiškimas.

 Prieš 76-erius metus nepaisydama jokių tarptautinių sutarčių Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lietuvą – prasidėjo didžiulė Lietuvos tragedija - žmonės grūsti į gyvulinius vagonus ir masiškai tremti į Sibirą. Tremtiniai iki šiol negali pamiršti, kokias fizines kančias, badą, baimę dėl savo ir artimųjų gyvybės teko patirti. Tiesa, sovietinę mėsmalę tremtyje išgyvenę žmonės liūdi, kad dabartinė valdžia juos prisimena tik per minėjimus.

Niekada nepamiršti tremtinių yra visų šventą pareiga, Lietuvai minint 75–ąsias masinių trėmimų pradžios metines sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Niekuo nenusikaltę, nesuprasdami, kas vyksta, ir nenujausdami, kad jie jau yra pasmerkti, šie žmonės buvo sugrūsti į vagonus ir išvežti į netinkamas žmonėms gyventi Rusijos teritorijas. Sovietų budeliai negailėjo nei laiko, nei pinigų tam, kad mūsų tėvynainiai būtų ištremti kuo toliau į šiaurę, į amžino įšalo žemę.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas birželio 10 dieną dalyvavo iškilmingoje paminklo, skirto lietuvių tremtiniams atminti ir įamžinti, atidengimo ceremonijoje Rusijos mieste Tomske. Paminklas su užrašu lietuvių ir rusų kalbomis „Lietuvių tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti“ ir lietuviško kryžiaus su „saulute“ reljefu pastatytas šalia memorialinio muziejaus „NKVD kalėjimas“ esančiame skvere. Paminklo autorius – skulptorius Tadas Gutauskas.

 Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikams skirtoje lituanistėje stovykloje Alantoje apsilankiusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ne tik stebėjo, kaip jie mokosi juostų rišimo ar vilnos vėlimo meno, bet ir pati išbandė kalvio amatą. Kaip teisingai kalti įkaitusią geležį, ministrei aiškino dešimtmetis iš Karelijos Respublikos šiaurės vakarų Rusijoje, pats visa dieną mokęsis kalvystės meno. Tokia unikali amatų diena – tik viena iš lietuvių kilmės jaunimui skirtų renginių.

Praėjo 74-eri metai nuo tos nakties, kai žmonės grūsti į vagonus ir vežti į atšiaurų Sibirą, tačiau išgyvenusieji trėmimus vis dar mena, ką jautė tomis siaubingomis akimirkomis. Danutei Vaičiulienei tada buvo 7-eri. Sibire ji praleido 9-erius metus. Būsimas muzikas Algimantas į tremtį pateko būdamas studentas. Skaudžią lemtį jis vis dar prisimena su ašaromis. To pasekmės – žodžiais nenusakomos.

Birželio 15 d. sukanka 75 metai, kai Sovietų Sąjunga, sudariusi slaptą sandėrį su nacistine Vokietija, okupavo, o paskui ir aneksavo mūsų valstybę. Jau po metų, 1941-ųjų birželio 14 d., naujoji sovietų valdžia parodė savo šėtonišką veidą: buvo pradėtas iš anksto apgalvotas, gerai organizuotas neregėto žiaurumo aktas – masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į žmogui netinkamus gyventi kraštus – Sibirą ir Tolimąją Šiaurę.

Lietuvoje minint Gedulo ir vilties dieną, Genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė sako, kad Lietuva laukia grįžtančių tremtinių, jų vaikų ir vaikaičių, tačiau susirasti darbą ir integruotis, nemokant kalbos, jiems yra sudėtinga.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2015 metų grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams bus sudaryta galimybė greičiau apsirūpinti būstu, nuomojantis juos tose šalies savivaldybėse, kur yra laisvų butų, skirtų grįžtantiems asmenims. Taip bus sumažintos grįžtančių asmenų eilės ir tikslingai panaudoti laisvi butai savivaldybėse, kuriose šių eilių nėra.

Penktadienį Kaune įvyko tremtinių atminimui skirtos akcijos „Mes niekad nepamiršim“ uždarymo renginys, kuriame Kauno regionui buvo pristatyti ir neseniai įvykusios ekspedicijos „Misija Sibiras'14“ įspūdžiai. „Sulaukėme daugiau kaip 60 nuotraukų. Susidomėjimas buvo didelis, žmonės ateidavo pasakodavo savo istorijas, jaunimas – dalijosi savo senelių, prosenelių, giminaičių prisiminimais.

Lietuvos tremtiniai, politinai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai prašo Lietuvos valdžios atstovų jau kitąmet numatyti lėšų laisvės kovų memorialams, taip pat prašoma stiprinti pilietinio ugdymo programas mokyklose. Šie reikalavimai Seimui ir Vyriausybei iškelti šeštadienį vykusiame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje. Kaip BNS sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) vadovas Gvidas Rutkauskas, renginyje priimtos dvi rezoliucijos.

Į Lietuvą grįžo „Misija Sibiras“ dalyviai, kurie dvi savaites trukusios ekspedicijos metu tvarkė Rusijos Krasnojarsko krašte esančias lietuvių tremtinių amžinojo poilsio vietas. Misijoje dalyvavo 15 žmonių, jie penktadienio rytą parvyko į Vilniaus geležinkelio stotį. „Misija Sibiras“ vyksta jau devintus metus. Per šį laiką dvylika jaunimo ekspedicijų sutvarkė apie 100 lietuviškų kapinių, susitiko su Sibire vis dar gyvenančiais lietuviais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė per apskrito stalo diskusiją su politinių kalinių ir tremtinių atstovais pasidžiaugė, kad šiemet vėl atnaujinamas lėšų skyrimas į Lietuvą grįžtančių tremtinių bei jų šeimos narių gyvenamajam būstui įsigyti. Pasak ministrės, 2014 m. šiam tikslui iš valstybės investicinio fondo bus skirta 700 tūkst. Lt, o 2015-2017 m. laikotarpiu papildomai planuojama skirti dar 6 mln. litų butų įsigijimui. Dar beveik 1,5 mln.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos taryba priėmė memorandumą, kuriuo reikalauja socialdemokrato Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko atsiprašymo dėl jo žodžių apie tremtinius.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Kaune vykusiame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos 25 metų minėjime, į kurį susirinko daugiau nei 3 tūkstančiai dalyvių iš visos lietuvos. Sveikindama minėjimo dalyvius šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuvos tremtiniai ir politiniai kaliniai, ištvėrę nežmoniškus išbandymus ir nepalūžę sunkiausiomis sąlygomis, išsaugojo meilę Tėvynei ir žmogiškąsias vertybes.

„Gal galite perduoti lauktuvių šiaulietei Elzbietai Jaroslavnai. Ji pas mus pernai lankėsi su dukra“, – paprašė Irkutsko lietuvių bendrijos pirmininkės pavaduotoja Liudmila Strižniova. Paaiškėjo, kad Elzbieta Jaroslavna yra Elzbieta Žibutė Rimkutė-Bagdonienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė. Pernai ji buvo grįžusi ten, kur prabėgo jos vaikystė ir paauglystė. Kelionė į praeitį E. Bagdonienė padeda ant stalo seną šeimos nuotrauką.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Dvi savaitės Irkutsko srityje praskriejo akimirksniu. Atsisveikinęs supranti, kad ne nupjauta kapo žolė ar šaka buvo svarbiausia. Neįkainojama vertybė – galimybė bendrauti su čia gyvenančiais žmonėmis, prisiliesti prie amžinybėn išėjusių atminimo. Nepažįstamų, bet tapusių tokiais savais. Kalba neišskiria Paskutinį vakarą Irkutske lietuvių bendrijos „Švyturys“ pirmininkės pavaduotoja Liudmila Strižniova pakviečia išklausyti šv. Mišių Irkutsko katalikų bažnyčioje. Šv.

Nuo kitų metų bus atnaujintas politinių kalinių ir grįžusių tremtinių aprūpinimas būstu nuomos pagrindais, kuriam lėšų šiemet nebuvo skirta, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). "Atsižvelgėme į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos prašymus pratęsti aprūpinimą būstu grįžtantiems į Lietuvą žmonėms", - pranešime spaudai sakė ministrė Algimanta Pabedinskienė. Šiuos būstus už ministerijos skirtas lėšas įsigys ir nuomos pagrindais jiems perduos savivaldybės.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ SIBIRO REPORTAŽAI (2) „Šiaulių kraštas“ tęsia reportažų ciklą iš kelionės po Irkutsko sritį. Į Sibirą liepos 27–rugpjūčio 9 dienomis buvo išvykusi vienuolikos žmonių grupė, tarp jų – „Šiaulių krašto“ žurnalistė Živilė Kavaliauskaitė. Kelionės maršrutas: Vilnius–Maskva–Irkutskas–Zima–Ukhtuy–Centralnyj Chazan–Čeremchovas–Gryševas–Kirzavod-II– Kasjanovska–Uzkij Luk–Svirskas–Irkutskas–Talcy–Bolšaja Rečka–Kardonas-Olchono sala–Pivovarecha–Irkutskas.

Raseinių rajone Ariogaloje vykstančiame tradiciniame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje planuojama priimti rezoliucijas dėl patriotinio ugdymo, parengimo šalies gynybai ir gynybinių pajėgumų stiprinimo. Rezoliucijos projekte pažymima, kad reikia iš esmės sustiprinti jaunimo tautinį patriotinį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, o ugdymo programos pagrindu turėtų tapti laisvės kovų istorijos dėstymas.

Lietuvai ir Rusijai kol kas nepavyksta suderinti susitarimo dėl karių ir sovietinių represijų aukų kapaviečių. Nepasiekus susitarimo, stringa Lietuvos atašė tremtinių kapų priežiūrai skyrimas. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos teigimu, už kapinių priežiūrą bei atminimą atsakingų atašė skyrimo klausimas yra susijęs su konsultacijomis dėl Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimo dėl karių ir civilių karo bei represijų aukų kapaviečių.

  Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Karelija – vienas didžiausių tremties regionų Sovietų Sąjungoje. Ypatingai daug aukų pareikalavo Baltosios ir Baltijos jūrų kanalo statyba. Tarp mirusių iš bado ar sušaudytų politinių kalinių nemažai buvo ir lietuvių.

Naujojoje Vilnioje stovintis gelsvas daugiabutis niekuo neišsiskiria iš kitų rajono namų, bet jo gyventojus vienija bendras rūpestis – ką reikės daryti, jei miesto valdžia nuspręs iškeldinti iš kuklaus turimo būsto. Pasikvietusi tremtinius, Lietuva juos ir atstumia? Pasibeldus į bet kurias šio daugiabučio duris, jas atvers žmogus, kurį likimo vingiai sugrąžino į Lietuvą.

Vyriausybė antradienio posėdyje pritarė Kultūros ministerijos teikiamam nutarimui įsteigti Lietuvos kultūros paveldo atašė pareigybę diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje. Specialiojo atašė pareigybės pagrindinis uždavinys - koordinuoti veiksmus, susijusius su Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūrą Rusijos Federacijos teritorijoje.