tirpimas

Skiriami du pagrindiniai insulto tipai: išeminis ir hemoraginis insultas. Nepaisant to, kad insultas įvyksta staiga, pirmieji jo požymiai gali pasireikšti likus maždaug savaitei iki nelaimės. Vienas iš požymių, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra parestezija. Nors insultas iki pat paskutinės minutės neretai neparodo jokių įspėjamųjų požymių, yra tam tikrų simptomų, kurie gali pasireikšti ir signalizuoti apie artėjantį insultą, rašo express.co.uk.

Atšalus orams, dažnai nutirpsta pirštų galiukai. Nebūtinai kaltas yra šaltis, tai gali būti ir riešo kanalo sindromas. Per pastarąsias kelias savaites temperatūra pastebimai nukrito, artėja Kalėdos, o tai reiškia, kad atėjo pirštinių sezonas. Sužvarbę pirštai yra normalu tokiu oru, tačiau nutirpę pirštai ne visada yra tik šalto oro pasekmė. Kartais nutirpę pirštai yra ženklas, kad turite riešo kanalo sindromą.

Nutirpę rankos nemalonumas, kuris gali būti sunkios ligos simptomas, būkite atsargūs ir pagalvokite apie save ir savo artimuosius.  Rankų, pirštų ar kojų tirpimas ne visada turėtų kelti nerimą. Tai gali būti dėl kažko paprasto, pavyzdžiui, dėl jūsų kūno spaudimo rankos nervams miego metu ar spaudimo kojų nervams. Net kai kurie vartojami vaistai gali sukelti šį šalutinį poveikį.

Jeigu ėmėte jausti tirpstančias galūnes, reikėtų nenumoti ranka. Įsiklausykite į kūno siunčiamus signalus ir aiškiai supraskite, ką kiekvieas iš jų reiškia.  Jeigu jums pradėjo tirpti mažieji piršteliai, turėtumėte kriptis į kardiologą. Šis signalas išduoda klastingas širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Nykščio tirpimas rodo kvėpavimo sistemos silpnumą.

Rankų ar kojų tirpimas gali būti labai varginantis, laikinai suteikiantis spaudimą mūsų nervams ir sukaustantis kūno dalį. Jau kurį laiką šis simptomas buvo žinomas kaip parestezija. Tačiau kartais šis simptomas gali reikšti rimtų problemų požymį, todėl pateikiame jums veiksnius, kurie gali turėti įtakos jūsų nervams ir galūnių tirpimui. Pasak „Medical News Today“, parastezijos metu jaučiami šie dirgikliai: tirpimas, niežulys, odos degimas arba šalimas, jausmas lyg po ją bėgiotų skruzdėlės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad net menkiausias susižeidimas nešvariu aštriu daiktu gali tapti pavojingos infekcinės ligos – stabligės priežastimi. Itin atidūs turėtų būti dirbantys žemės ūkio darbus ir leidžiantys laisvalaikį gamtoje, tačiau užsikrėsti stablige galima ir įsipjovus nešvariu peiliu skutant bulves, atliekant remonto darbus, įkandus gyvūnui.

Smarkiai atšilus, ledas darosi ne toks stiprus. Specialistų nedžiugina tai, kad žvejai nuo ledo vis dar nesitraukia. „Kurį laiką reikia susilaikyti tikrai, nes dabar labai stiprus atšilimas, ypač lietus, tos meteorologinės sąlygos susidarę, kad tiesiog darosi padėtis sunkiai vertinama. Jau kai atšąla, atšyla, gali būti visokių oro properšų, ir ledas jau nemonolitinis“, - Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas. Tačiau žvejai vieningi.

Kai kalbama apie klimato kaitą, nereikia pamiršti, jog ji vyksta ir yra jaučiama ne visur vienodai. Daugiausia grėsmių kyla toms pasaulio šalims ir vietoms, kurios yra arčiausiai vandenyno. Mokslininkai tai aiškina paprastai, juk dėl šylančio klimato kyla vandens lygis, o visai šalia pakrančių įsikūrę miestai, bus pirmieji, kuriuos užklups klimato kaitos pasekmės. Majamis pavojuje Vietovė, kuriai itin nepalankus vandens kilimas – Pietų Florida, o tiksliau Majamis.

Netikėtai spartus Arkties jūrinio ledo tirpimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių visai planetai, tvirtina pasaulinį pavojų skelbiantys ekspertai. Kolumbijos universitetas (JAV) ir aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ įvairių sričių specialistus sukvietė į renginius, skirtus aptarti naujausius JAV nacionalinio Sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) paskelbtus stebėjimų rezultatus, pranešė „Physorg.

Mokslininkai perspėja, kad šią vasarą Arkties ledyno tirpimas buvo rekordinis ir kad tai - besitęsiančio proceso dalis, praneša BBC. Norvegijos mokslininkai teigia, kad Arkties ledas darosi vis plonesnis ir silpnesnis. Praeitą mėnesį Arkties vandenyną dengiantis ledas nutirpo daugiausia nuo to laiko, kai prieš 30 metų buvo pradėta jį stebėti Žemės palydovais. Ledas tirps dar mažiausiai savaitę, nes paprastai tirpimas sustoja rugsėjo viduryje, kai pradeda vėsti oras.

Didžioji Grenlandijos ledynų dalis ištirps jau iki šio mėnesio pabaigos, pareiškė NASA specialistai. Mokslininkai fiksuoja beprecedentiškai greitą ledo tirpimą. Vos per keturias dienas ledynas nutirpo 97 proc. Ištirpusi ledo sala pajėgi sukurti apokalipsę ir tiesiogine to žodžio prasme sunaikinti viską mūsų planetoje. Šį klausimą analizuoja kommersant.ru. Petermano ledynas Grenlandijoje atkreipė į save dėmesį prieš keletą dienų, kai nuo jo atskilo 120 kvadratinių kilometrų gabalas.

Ledo danga Grenlandijoje šių metų liepą tirpo žymiai sparčiau, nei bet kada šį mėnesį per praėjusius 30 metų, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, dar niekada nebuvo fiksuojamas toks spartus Grenlandijos ledynų tirpimas. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje salos vietoje, kur veikia tyrimų stotis „Summit“. Tirpstančio ledo plotai vos per 4 dienas padidėjo dvigubai ir apėmė 97 proc. visos Grenlandijos ledo dangos, sakoma pranešime.

Arkties ledo dangos mažėjimas pastaraisiais dešimtmečiais yra dėmesio centre ir byloja apie globalinį atšilimą. Ištirpusio ledo kiekis bei pastovūs ledynų atsiskyrimai tapo ekologiniu barometru, pagal kurį aplinkosaugininkai apskaičiuoja, kaip greitai mūsų planeta šyla. Vis dėlto, ištyrę nuosėdines uolienas Disraelio fiordo dugne netoli Kanados, tyrėjai nustatė, kad didžiulis ledo skilimas prieš 1400 metų galėjo prisidėti prie arkties ledo sumažėjimo praeityje.

Arkties jūrinio ledo plotas susitraukė iki mažiausio dydžio nuo pat palydovinių stebėjimų pradžios, pranešė Brėmeno universiteto (Vokietija)  Aplinkosaugos instituto mokslininkai. Jų duomenimis dabar ledo dangos Arkties vandenyne plotas – 4,24 mln. kvadratinių kilometrų. Tai pats mažiausias Arkties jūrinio ledo plotas nuo pat 1972-aisiais pradėtų palydovinių stebėjimų.

Arkties jūrinio ledo plotas šiuo metu yra susitraukęs iki beveik 2007 metais užfiksuoto rekordiškai mažo lygio, o kai kuriose vietose yra 50 proc. mažesnis už vidutinį, pranešė „Physorg.com". Rusijos valstybinė „Roshydromet" agentūra išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad šiuo metu ledas dengia maždaug 6,8 mln. kvadratinių kilometrų visų Rusijos Arkties jūrų plotą. Tai kur kas mažiau už daugiametį vidurkį, sakoma pranešime.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Elsvorto kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Ellswortho kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

Ledų tirpimas Antarktidoje ir Grenlandijoje per pastaruosius 20 metų dar paspartėjo. Netrukus tai gali tapti svarbiausia jūrų kilimą lemiančia priežastimi. Naudodami palydovų duomenis ir klimato modelius, mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet ištirpsta tiek šių dviejų poliarinio ledo dangų, kad kasmet jūrų lygis pakeltų 1,3 milimetrais. Iš viso per metus jūrų lygis pakyla maždaug 3 milimetrais, praneša BBC.