tiesioginiai merų rinkimai

Seimui ketvirtadienį priėmus keturis Konstitucijos pakeitimus, prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino juos visus. Visgi prezidentūra nepagailėjo kritikos Vyriausybei. Anot šalies vadovo patarėjo, G. Nausėda siūlė, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinių resursų, kad galėtų atliepti žmonių rūpesčius, tačiau jo pasiūlyti projektai sustojo ir yra „marinuojami Vyriausybėje“. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Seimas ištaisė savo padarytą klaidą. 2014 metais parlamentarai įvedė tiesioginius Seimo rinkimus, tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad jie neteisėti, nes nebuvo pakeista Konstitucija. Parlamentarai didele balsų persvara pakoregavo svarbiausią šalies dokumentą ir nuo 2023 metų tiesioginiai merų rinkimai galės vykti teisėtai. Už balsavo visi balsavime dalyvavę 135 Seimo nariai.

Seimas kitą savaitę ketina imtis Konstitucijos pakeitimų dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau norint keisti Konstituciją, šalyje negali galioti šiuo metu įvestas nepaprastosios padėties režimas. Seimo pirmininkė tikina, kad bus daroma trumpa pertraukta dėl nepaprastosios padėties. „Jau darbotvarkė kito ketvirtadienio yra patvirtinta, joje numatyti trys balsavimai dėl Konstitucijos.

Seimui dėl dalyje Lietuvos įvestos nepaprastosios padėties negalint imtis Konstitucijos pataisų, opozicijos atstovai nuogąstauja dėl Lietuvos merų rinkimų likimo.  Spalį Seimas po svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams. Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Seimas ketina pratęsti nepaprastąją padėtį, o tai sukels prieš tai neapgalvotų nepatogumų. Esant tokiam režimui, šalyje negalima keisti Konstitucijos, tad parlamentarai negalės priimti nei pakeitimų susijusių su tiesioginiai merų rinkimais, nei kandidatavimu į Seimą nuo 21-erių, nei vadinamosios „Pakso pataisos“. „Akivaizdu, kad Konstitucijos pakeitimas dėl merų turėtų keltis į pavasario sesiją. Tai, manau, kad taip ir atsitiks.

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų. Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Seimas pradėjo diskusijas dėl tiesioginių merų rinkimų. Išsiskyrus nuomonėms dėl mero galių, parlamentui pateikti du Konstitucijos pataisų projektai – kompromisinis ir opozicinis. Balsavimu atmetus opozicijos projektą, iš Seimo narių pasigirdo šūksniai „Gėda“. Antradienį Seimui pateikti du Konstitucijos pataisų projektai, iš kurių vienu ketinama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Siūlo kompromisą Valdančiųjų projektą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad tiesioginiai merų rinkimai bus įtvirtinti minimaliai keičiant Konstituciją ir tai turėtų įvykti netrukus. Pasak parlamento vadovės, didžiosios diskusijos ir ginčai vyks toliau, kai bus priimami įstatymai, kurie numatys, kokias galias turi tiesiogiai išrinktas meras. Visgi V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad visos pusės turės susitaikyti, kad teks nusileisti ir ieškoti kompromiso.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad visos partijos sutaria, kad tiesioginiai merų rinkimai privalo išlikti, tačiau vieningos nuomonės dėl miestų vadovų kadencijų ribojimo nėra. Parlamento vadovė tikisi, kad Konstitucijos pataisą visos partijos teiks kartu, o kalbėdama apie galimybę riboti Seimo narių kadencijas, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad diskutuoti verta, tačiau pati tokią idėją atmeta.

Kad ir kokiomis prognozėmis prieš rinkimus dalinasi sociologai ir politologai, nebūna rinkimų be intrigų, net tada, kai viskas atrodo aišku kaip dieną. Todėl ir šiųmečiai savivaldos rinkimai pažėrė toli gražu ne vieną netikėtumą. Portalas tv3.lt politologų teiravosi, kas juos labiausiai nustebino šiuose rinkimuose. Daugiausiai mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose.

Jei viščiukus skaičiuoja rudenį, tai rinkimų nugalėtojus ir pralaimėtojus – po antrojo rinkimų turo. Nors Gintautas Paluckas skelbia socialdemokratų pergalę rinkimuose, o Viktoras Uspaskichas Darbo partijos prisikėlimą, rezultatai rodo – džiaugsmas gali būti šiek tiek perdėtas. Portalas tv3.lt apžvelgia pasibaigusių savivaldos rinkimų rezultatus.

Antrajai kadencijai išrinktas Remigijus Šimašius džiaugėsi, kad vilniečiai patikėjo jo miesto vizija, o rinkiminę kovą pralaimėjęs Artūras Zuokas kalbėjo apie, jo nuomone, nešvarią rinkiminę kampaniją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius dėkojo vilniečiams, kurie palaikė jo miesto matymą:  „Tikiu, kad daugelis vilniečių balsavo už ateitį, o ne prieš kažką. Už miestą, kuris yra draugiškas, atviras, kūrybingas, laisvų žmonių miestas.

Didieji Lietuvos miestai nusprendė pasitikėti dabartiniais miestų vadovais. Postą išlaikė visų didžiųjų miestų merai. Vilniuje pergalę švenčia Remigijus Šimašius, kaip ir prieš ketverius metus nugalėjęs Artūrą Zuoką. Klaipėdoje perrinktas Vytautas Grubliauskas, gavęs 55 proc., Arvydas Vaitkus – 44 proc. Panevėžyje laimėjo dabartinis miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, surinkęs 59 proc., Povilas Urbšys – 39 proc.

Kadenciją baigia pirmieji tiesiogiai išrinkti merai. 2015 m. rinkėjai pirmą kartą patys rinkosi, ką norėtų matyti miesto vadovo kėdėje. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kaip ši sistema veikė ir su kokiais iššūkiais gali susidurti naujai tiesiogiai išrinkti merai. Diskusijos apie tiesioginių merų rinkimų įvedimą virė nuo 1993 m., tačiau dažniausiai konkretūs sprendimai nebuvo priimti, nes buvo norima keisti Konstituciją.

Antrajame ture dėl Panevėžio mero posto susikaus dabartinis miesto vadovas Rytis Mykolas Račkauskas ir praėjusiuose rinkimuose jį rėmęs, o dabar prieš buvusį bendražygį į kovą stojęs Seimo narys Povilas Urbšys. Abu kandidatai vienas kitam negaili karčių žodžių, o portalo tv3.lt kalbintas ekspertas tikisi, kad naujasis miesto vadovas pristabdys protų nutekėjimą iš Aukštaitijos sostinės.

Tarptautinės moters dienos proga kandidatė į Mažeikių rajono merus Lina Rimkienė gavo sveikinimą, tik ne tokį, kokio buvo galima tikėtis. Prie savo automobilio moteris rado puokštę kapinių gėlių perrištų juodu kaspinu. Į antrąjį Mažeikių rajono mero rinkimų turą pateko partijos „Tvarka ir teisingumas“ iškeltas Vidmantas Macevičius, surinkęs 28,22 proc. rinkėjų balsų, ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Lina Rimkienė, pirmajame ture gavusi 26,98 proc. rinkėjų balsų.

Antrajame Vilniaus miesto mero rinkimų ture, kaip ir prieš ketverius metus, susigrums Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas. Kandidatai negaili vienas kitam aštrių žodžių, o debatuose naudoja ne tik žodžius, bet ir prisilietimus. Portalo tv3.lt studijoje diskutavo dabartinis sostinės meras, visuomeninio rinkimų komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!” kandidatas R. Šimašius ir buvęs Vilniaus meras, tris kadencijas šias pareigas ėjęs koalicijos „Laimingas Vilnius“ atstovas A. Zuokas.

Antrajame Vilniaus mero rinkimų ture susigrums Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas. Pastarasis debatuose naudoja ne tik aštrią retoriką dabartinio mero atžvilgiu, bet ir nevengia jo paliesti. Pokalbio portalo tv3.lt studijoje metu A. Zuokas kalbėjo apie tai, kad jo teistumas yra smulkmena visame politiniame fone.

Ramūnas Karbauskis dar visai neseniai garsiai skelbė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimės visus 2019 m. vyksiančius rinkimus. Tačiau savivaldos rinkimuose valstiečiai nusileido ir visuomeniniams komitetams, ir senosioms partijoms. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad ateityje R. Karbauskio gali laukti ir daugiau nusivylimų. Savivaldos rinkimuose balsuojant už kandidatų sąrašus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) surinko 11,14 proc. balsų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis sako, kad po sekmadienį vykstančių savivaldos rinkimų jo partija tikisi turėti didžiausią frakciją Vilniaus mieste. „Čia, Vilniuje, tikimės gerų rezultatų. (...) Tikimės laimėti pirmą vietą pagal mandatų skaičių“, – žurnalistams sakė sostinėje Pilaitėje balsavęs europarlamentaras. „Tai būtų didžiulė mūsų pergalė“, – pridūrė jis.

Jaunas ar patyręs? Vyras ar moteris? Vizionierius ar gerai pažįstantis bendruomenės problemas? Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, ar lietuviai turi susikūrę tobulo mero įvaizdį, kurį atitinkantys kandidatai galėtų tikėtis sėkmės artėjančiuose rinkimuose. Vidutinis dabar einančio mero pareigas politiko profilis yra apie 55 metų vyras, turintis inžinieriaus, pedagogo, agronomo arba teisininko išsilavinimą.

Ekspertai svarsto, kad valstiečiai turėtų sustiprinti savo pozicijas savivaldybėse, nors šansą pasiekti rekordines aukštumas jie praleido, šie rinkimai parodys, kokius „stiprius raumenis“ turi Gintauto Palucko socialdemokratai, o daugiausiai intrigos turėtume pamatyti kovoje dėl uostamiesčio mero posto.

Ar Remigijus Šimašius su Artūru Zuoku vėl surems pečius kovoje dėl Vilniaus miesto mero posto? Ar Visvaldas Matijošaitis nušluos visus ir laimės pirmajame ture? Ar liberalų hegemonija Klaipėdoje baigsis? Ir kaip rinkimuose seksis visuomeniniams komitetams bei reitinguose lyderiaujančioms partijoms? Portalas tv3.lt pristato pagrindines savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų intrigas.

Artėjant savivaldybių tarybų ir tiesioginiams merų rinkimams, miestų gatves ir socialinius tinklus užplūdo daugybė politinių reklamų. Kandidatams šią rinkimų kampaniją išmonės netrūksta – degina žiurkes, kviečia į pirtį ar padaugina birželio mėnesio dienų skaičių. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su keisčiausiomis politikų reklamomis.

Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojai, norėdami sužinoti, ar galės balsuoti trijuose artėjančiuose rinkimuose užsienyje arba savivaldybėje, kurioje gyvena, o ne toje, kurioje yra registruoti. Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matijošaitytė tv3.lt sakė, kad piliečiai galės pasinaudoti savo rinkimų teise, tačiau yra keletas išimčių. Pagal Konstituciją, rinkimų teisę turi tie piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Kandidatai į merus ar savivaldybių tarybų narius žada ne tik investicijų pritraukimą ar naujas darbo vietas. Politikų pažadų paletė plati: nuo alaus šventės, nemokamų kelių kubų šalto vandens iki naujo oro uosto. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su įdomiausiais ir keisčiausiais artėjančiuose savivaldybių rinkimuose dalyvaujančių politikų pažadais.

2015 m. tiesioginiai merų rinkimai, matyt, socdemų nenudžiugino, mat jų pozicijos šiam lygmenyje sumenko. Šiuo metu situacija dar suprastėjo – socialdemokratų vadovų skaičius regionuose dar sumažėjo. Politologai perspėja, jo šios neigiamos tendencijos gali pakenkti ir partijos, kurios populiarumas visai neseniai pradėjo aižėti, pasirodymui Seimo rinkimuose, mat tuo esą gali pasinaudoti kitos partijos, „pavogdamos“ valdančiųjų rinkėjus.

 Per antrąjį merų rinkimų turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rems Liberalų sąjūdžio kandidatus tose savivaldybėse, kur dėl merų posto nebekovoja patys konservatoriai. „Esame kalbėję su liberalais, kad ten kur nekonkuruojame, ten stengiamės paremti vieni kitus. Bet, be abejo, kiekvienam skyriui tai yra atskiras reikalas. Tokios bendros nuostatos ir laikomės“, - antradienį po TS-LKD prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė partijos pirmininkas Andrius Kubilius.

Politologas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad tiesioginiai merų rinkimai – didelis žingsnis į priekį. Tačiau jį nuliūdino tai, jog ir įgiję teisę patys rinkti savivaldos lyderius dalis piliečių liko neaktyvūs. „Aktyvumo tikėjausi didesnio. Galvojau, kad žmonėms suteikta galimybė patiems rinkti asmenybes padidins aktyvumą. Jis didesnis, negu įprastai būdavo savivaldos rinkimuose, bet tikėjausi, kad, galėdami patys rinkti merus, žmonės bus dar aktyvesni.

  Sekmadienį tiesioginiuose merų rinkimuose pirmajame ture išrinkta apie trečdalį savivaldybių vadovų, rodo pirmadienį paskelbti tarpiniai rezultatai. Duomenys, kuriuos atsiuntė 1809 apylinkės iš 2003, rodo, kad per 50 proc. balsų surinko 22 kandidatai į merus iš 60, tačiau vienam iš jų pergalės džiaugsmą gali aptemdyti mažesnis nei įstatyme numatytas rinkėjų aktyvumas.

Nors Prezidentė, pasisakydama, už ką tikrai nebalsavo tiesioginiuose merų rinkimuose, neįvardijo pavardžių, LRT.lt kalbinti politologai sutaria, kad yra labai aišku, kokios asmenybės buvo turimos mintyje. Pasak pašnekovų, šio Dalios Grybauskaitės žingsnio poveikis rinkėjams bus prieštaringas: dalis neapsisprendusių rinkėjų gali pasekti Prezidentės pavyzdžiu, kiti iš principo balsuos priešingai.

Iki rinkimų į savivaldybių tarybas liko vos kelios dienos. Tačiau šie rinkimai gerokai skirsis nuo vykusių anksčiau – kovo 1 dieną pirmą kartą patys rinksime ir merus. Diriguoti sostinės savivaldybei pasirengę net 12 pretendentų. Jie skiriasi ir amžiumi, ir gyvenimo bei politine patirtimi. Skirtingos ir jų programos bei pažadai. Tačiau šį kartą kartu su žinomu tarologu Leopoldu Malinausku pažvelkime ne į jų ir juos iškėlusių partijų rinkimų programas, o į juos pačius. Tarologui portalo balsas.

Savivaldybių tarybų rinkimai šiuo metu eskaluojami dviem aspektais. Iš vienos pusės yra aptariama dalyvaujačių kandidatų viešoji komunikacija, iš kitos - šių metų naujovė Lietuvoje - merų rinkimai tiesioginiu būdu. Tai akivaizdžiai rodo, kad didėja visuomenės poreikis atkreipti dėmesį ne tik į rinkimus kaip į dalyvių - aktyvių ir pasyvių - žaidimo lauką, bet vis dažniau jam suteikti ir instrumentinį atspalvį - analizuoti rinkimų vykdymo mechanizmus.

Visų laikų geriausia Lietuvos šachmatininkė, didmeistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir dainininkas Tautrimas Rupulevičius nebegalės dalyvauti savivaldos rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) juos išbraukė iš Liberalų sąjūdžio keliamų kandidatų sąrašų, kaip neatitinkančius įstatymo reikalavimų. Abu pretendentai buvo gyvenamąją vietą deklaravę ne toje savivaldybėje, kurioje norėjo kandidatuoti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas į sostinės metus paaiškės jau šios savaitės pabaigoje. Tai pirmadienį žurnalistams sakė TS-LKD lyderis Andrius Kubilius. Jis pabrėžė, kad partija kandidatą į merus renka „plačiuose vidiniuose rikimuose“, o apsispręs šios savaitės pabaigoje, kai partijos centrinėje būstinėje vyks rinkimai, kuriuose galės dalyvauti visi partijos nariai vilniečiai.

Žinių radijas Lietuvoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus, kurie įvyks kitų metų kovo 1 dieną, grupė parlamentarų, pagauta įkarščio siūlo įteisinti ir tiesioginius seniūnų rinkimus. Taip pat nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą. Pasak Seimo nario, konservatoriaus Jurgio Razmos, šios pataisos seniūnams suteiktų konstitucinį statusą ir garantuotų realią savivaldą bei renkamų pareigų atskaitomybę bendruomenėms.

Žinių radijas Antradienį Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma savivaldybių tarybų rinkimus surengti kitų metų kovo 1 dieną. Pirmą kartą po Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo vyks tiesioginiai merų rinkimai. Politologas Bernaras Ivanovas stebėjosi partijų dominavimu šiuose rinkimuose. „Tai, kad partijos vaidina labai didelį vaidmenį šituose rinkimuose, man yra keista.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas, kuriomis įteisinami tiesioginiai merų rinkimai, o patiems merams suteikiama daugiau galių dirbti žmonių labui, skelbiama pranešime spaudai. „Žmonės dešimtmečius laukė, kada galės rinkti merus tiesiogiai. Tiesioginiai merų rinkimai sustiprins demokratiją Lietuvoje.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Apklausos rodė, kad tiesiogiai rinkti merus norėjo beveik 80 procentų Lietuvos gyventojų. Jie tiki, kad tai padidins merų atsakomybę rinkėjams, sumažins užkulisinių partijų susitarimų, pagerins vietinės valdžios darbo kokybę, galop atsiras daugiau demokratijos. Tad po dešimtmečio bandymų įvesti tiesioginius merų rinkimus, šią savaitę Seimas pritarė socialdemokratų inicijuotoms savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisoms.

Žinių radijas Seimo narė Virginija Baltraitienė V. Landsbergio kritiką tiesioginiams merų rinkimams vertina kaip baimę, neturėti partinių merų, kurie, pašnekovės nuomone, žaisdami politinius žaidimus tarybose, gauna šiuos postus. „Tas aiškinimas, kad čia bus kažkokie kunigaikščiai, feodalizmas...Ir dabar yra merų, kurie dirba ir po 12 ar net po 20 metų savivaldybėse, žmonės yra jais patenkinti.

„Apklausos rodo, kad daugiau nei 80% gyventojų pasisako už tiesioginius merų rinkimus. Jiems pritaria Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), daugelis parlamentinių partijų, Prezidentė. Socialdemokratai siūlo, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

„Socialdemokratai ir konservatoriai žlugdo tiesioginių merų rinkimų idėją. Kartu tyčia žlugdoma savivalda šalyje“, – tvirtina Seimo Darbo partijos frakcijos narė Virginija Baltraitienė. Išdygo naujas projektas -          Ar dar realu tikėtis, kad šios kadencijos Seimas išspręs tiesioginių merų rinkimų klausimą? -          Net nebežinau.

Šiandien įvyks Seimo narių Eriko Tamašausko ir Vytauto Kurpuveso spaudos konferencija „Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje – jau 2011 metais“. Spaudos konferencijos metu bus pristatyta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisa, kuri leistų gyventojams jau kitąmet tiesiogiai rinkti merus.

Rinkėjau, Jūs norite balsuoti artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose? Nejuokaukite. Juk turbūt jau girdėjote, jog merai tiesiogiai renkami nebus. Kokia prasmė dalyvauti? Nejaugi atiduosite savo balsą už partiją, kuri formuos kokią nors koaliciją? Atrodo, kad būtent taip į rinkimus žvelgia pati šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė – tokia išvadą perša jos komentaras apie Seimo sprendimą kol kas neleisti tiesioginių mero rinkimų.

Seimas nepritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis buvo siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Per antradienį surengtą antrąjį balsavimą už tokias Konstitucijos pataisas balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 6, 18 parlamentarų susilaikė. Nors Seimo Socialdemokratų partijos frakcija prašė perbalsuoti, nes pritrūko 6 balsų, posėdžiui pirmininkavusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė nesutiko.

Vis garsiau kalbama, kad apie tiesioginius merų rinkimus 2011-aisiais Lietuvos gyventojai gali tik pasvajoti: esą jais nesuinteresuoti dabar valdžioje esantys politikai. Maža to, iki šiol neaišku, kokios Vietos savivaldos įstatyme bus įtvirtintos tiesiogiai rinkto mero galios, jo santykiai su taryba, ar žmonių rinktas meras bus vykdomosios, ar atstovaujamosios valdžios politikas.

Valdančiojoje koalicijoje vis labiau linkstama prie to, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinami balsuojant antrą kartą dėl atitinkamos Konstitucijos pataisos. Tai teigė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas po valdančiųjų susitikimo trečiadienį. "Nėra ko kvailioti, reikia tiesiog eiti į Seimą ir balsuoti antrą kartą dėl Konstitucijos pataisos. Kiek supratau, tą jau palaiko didžioji dalis koalicijos partnerių.

Akivaizdu, kad  Lietuvos žmonės nuoširdžiai remia tiesioginius merų rinkimus. Suprantama ir kodėl. Nelabai bepasitikintys partijomis, bet, ačiū Dievui, dar tikintys, kad  Lietuvoje  yra žmonių,  galinčių nuoširdžiai  dirbti ir  spręsti problemas, o ne tik politikuoti. Žmonės pavargo nuo kolektyvinės atsakomybės, kuri dažnai reiškia ir galimybę išvengti kaltės ir nuobaudų.

Vėl svarstoma tiesioginių merų rinkimų galimybė, rašo „Vakaro žinios“. Ši tema periodiškai pasigirsta jau beveik 15 metų. Artėjant 2011-ųjų savivaldybių rinkimams, valdžios atstovai vėl stengiasi pasirodyti prieš viskuo nusivylusią tautą masiškai siūlydami tiesioginius merų rinkimus. Nors siūlymų - galybė, ryžto priimti sprendimus nesulaukiama. Premjeras Andrius Kubilius jau abejoja, ar tiesioginiai mero rinkimai išvis reikalingi, mat naujovei esą nepritaria pusė partijos kolegų.