tiesioginės išmokos

Žemės ūkio ministerija oficialiai registravo ministro įsakymo projektą, kuriame nustatoma, kokio dydžio tiesiogines išmokas šiemet gaus ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Projekte numatoma, kad išmokos pareiškėjams avansu bus mokamos nuo 2024 m. spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. Už 2024 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos pagal Strateginio plano intervencines priemones tiesioginių išmokų forma teikimo reikalavimus bus mokami skirtingi tiesioginių išmokų avansai.

Daugelis lietuvių turi žemės ūkio paskirties žemės, joje vienus ar kitus pasėlius, laiko gyvulių. Nuo pirmadienio joms pradedamos mokėti tiesioginės išmokos. Jų dydis priklauso nuo to, kiek žemės turima ir kas joje auginama. Tiesioginės išmokos yra pagrindinė Europos Sąjungos paramos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms priemonė.

Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir įmonių nuo spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradėjo mokėti išmokų už deklaruotus plotus avansines išmokas. Vienam pareiškėjui bus išmokėta vidutiniškai po 4872 eurus. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc.

Jau šią savaitę tūkstančiai gyventojų į sąskaitas gaus nemažai pinigų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo spalio 16 d. ūkininkams pradeda mokėti išmokų už deklaruotus plotus avansines išmokas, antradienį praneša agentūra. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc.

Lietuvoje yra per 100 tūkst. gyventojų ir įmonių, turinčių žemės ūkio paskirties žemės. Jau netrukus į jų sąskaitas bus pervesta Europos Sąjungos parama. Už tai, kad verčiasi žemės ūkiu gyventojai ir verslas gaus milijonus eurų niekaip neapmokestinamų pajamų. Ketvirtadienį paskelbtas įsakymo projektas, kuriame yra numatyta, kiek šiemet siūloma skirti pinigų vienos ar kitos rūšies tiesioginėms išmokoms.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko ir kitų parlamentarų siūlymui iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pritarti įstatymo projekto tikslui, bet patį projektą tobulinti. Parlamentarai siūlo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyti, kad tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam ar susijusiems asmenims, negali viršyti 150 tūkst.

Lietuvoje daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir įmonių turi dirbamos žemės, už kurią jiems, kaip ir kitų ES šalių ūkininkams, kasmet išmokama milijonai eurų išmokų. Netrukus lietuviams bus pradėti mokėti išmokų avansai už šiuos metus. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) oficialiai registravo įsakymo projektą, kaip bus paskirstyti pinigai. Per spalį – lapkritį bus išmokėta 70–85 proc. visos išmokos dydžio avansai. Likusi dalis bus mokama nuo šio gruodžio iki kitų metų birželio pabaigos.

Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų šiuo metu gauna Europos Sąjungos tiesiogines išmokas. Jos nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais. Tačiau jau netrukus daugeliui tokių gyventojų mokesčius teks mokėti. Bent jau tokį planą turi Finansų ministerija. Jis buvo pristatytas trečiadienį vykusioje specialioje komisijoje, kuri svarsto būsimus mokesčių pakeitimus.

Seimo narių grupė siūlo riboti tiesiogines išmokas stambiesiems ūkininkams – jiems nuo kitų metų būtų taikomos 150 tūkst. eurų lubos. Jei Europos Komisija pritars, ribojimai būtų aktualūs maždaug 2 tūkst. hektarų valdančių ūkių savininkams.  Tokia išmokų riba sutaupytų apie 10 mln. eurų – šie pinigai būtų paskirstyti keliems tūkstančiams  smulkių ir vidurinių bei jaunųjų ūkininkų, ekologiškų ūkių savininkų.

Siekiant daugiau paramos išmokėti tikriems ūkininkams, vis daugiau dėmesio skiriama pareiškėjų, galimai imituojančių ūkininkavimą, kontrolei visoje Lietuvos teritorijoje, praneša Žemės ūkio ministerija. Sparčiai didėjant auginamų daržovių deklaruotiems plotams, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) rizikos grupei priskyrė pareiškėjus, siekiančius susietosios paramos už atvirame grunte auginamas daržoves (moliūgus, valgomuosius ridikus, krapus) bei atliko patikrinimus vietoje.

Nuo spalio 16 d. pradedami mokėti tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones avansai už 2020 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, praneša Žemės ūkio ministerija. Planuojama, kad avansai – 365 mln. eurų – pasieks pareiškėjus iki lapkričio 30 d. Likusi išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas bus pervedama nuo gruodžio 1 d. Iš viso 2020 m. tiesioginėms išmokoms skirta 517 mln. eurų (2019 m. – 483 mln.

ES valstybių vadovams sutarus dėl būsimo bendrijos biudžeto, taip pat dėl papildomo pagalbos paketo, aiškėja ir tai, kiek pinigų artimiausiais metais gaus Lietuvos žemdirbiai. Ketvirtadienį apie tai žurnalistams pasakojo žemės ūkio ministras Andrius Palionis. „Manau, kad rezultatas tikrai geras. Jeigu žiūrėti visą žemės ūkio biudžetą <...>, bendroje sumoje jis didėja beveik 900 mln. eurų. Rezultatas tikrai sveikintinas“, – kalbėjo ministras.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis nepritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ribas, nes tai, anot jo, sumažintų lietuvių konkurencingumą Europos Sąjungoje. Ministro teigimu, siūlomi apribojimai taip pat didintų administracinę naštą, be to, pasak jo, smulkieji ir vidutiniai ūkiai didesnę paramą galės gauti kitomis priemonėmis.

Prezidentui Gitanui Nausėda siūlant nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ūkininkams ribas, dalis stambių bendrovių su tuo nesutinka, tikindamos, kad sąžiningai dirbantys žemės ūkio atstovai turėtų būti traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo dirbamų hektarų skaičiaus. Pasvalio rajono bendrovės „Pasvagra“, valdančios apie 2600 hektarų, direktorius Stanislovas Algirdas Keparutis sako, kad iniciatyva yra neteisinga.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujas ES biudžetas, kuriame, be kita ko, numatytos išmokos Lietuvos ir kitų šalių ūkininkams. Nors liko tik pusmetis, kiek pinigų tūkstančiai ūkininkų gali tikėtis kitąmet, dar nėra aišku. Tiesa, jų gali būti daugiau nei dabar. Šiuo metu Lietuvos, kaip ir Latvijos ar Estijos ūkininkai, gauna 196 eurų dydžio vienkartinę metinę išmoką už 1 ha žemės. Tuo metu, pavyzdžiui, Nyderlandų ūkininkai gauna 403 eurų, o Belgijos – 386 euro.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) už 2014 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius praėjusiais metais pareiškėjams išmokėjo daugiau kaip 253 mln. Eur. Išmokų mokėjimas bus tęsiamas jau netrukus. 2014 m. išmokėta suma yra 5,8 mln. Eur didesnė, lyginant su analogiškomis išmokomis 2013 m. Be to, 2014 m. buvo išmokėta apie 6,6 mln. Eur išmokų už pieną pagal specialiąją schemą.

IŠMOKĖTA DIDŽIOJI DALIS TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ UŽ ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ IR PASĖLIŲ PLOTUS

Apleistos žemės plotai pastaraisiais metais traukiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Šabakštynai dar želia maždaug 280 tūkstančių hektarų. Jų savininkų laukia prasta žinia: kitąmet mokestis už apleistą žemę padidės tris kartus ar dar daugiau, rašo „Lietuvos rytas“. Žemdirbiai ir norėdami nebegali nusipirkti žemės. „Visa valstybinė žemė yra išpirkta, o smulkesni savininkai nenori jos parduoti“, – sakė Utenos rajone ūkininkaujantis Vygantas Labanavičius.

Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradėtas mokėti tiesioginių išmokų už 2012 m. deklaruotus plotus avansas. Spalio 22 d. duomenimis avansinės išmokos pervestos 32 415 pareiškėjų, jiems išmokėta suma siekia 129 mln. Lt.

50 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė siūlo Seimui priimti rezoliuciją „Dėl Europos Komisijos numatomų diskriminacinio pobūdžio tiesioginių išmokų šalies žemės ūkiui 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui“. Jos projektas įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Europos Komisijos sprendimu ankstinamas tiesioginių išmokų europinės dalies mokėjimas žemdirbiams. Jos įprastai pradedamos mokėti gruodį, dabar tai ketinama daryti nuo spalio 16 dienos. Kitą savaitę Vyriausybė ketina apsispręsti ir dėl nacionalinės tiesioginių išmokų dalies. Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius žada, kad parama žemdirbiams bus ne mažesnė nei pernai. „Tikiuosi, kitą savaitę bus priimtas sprendimas ir bus skirta tiek, kiek reikia.

Tiesioginių išmokų žemės ūkiui suvienodinimas, dvišalis agrarinio sektoriaus bendradarbiavimas ir rinkos plėtra – tokios temos paliestos trečiadienį įvykusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus susitikimo su Vokietijos Tiuringijos žemės ūkio, miškų, gamtos ir aplinkos apsaugos ministro Jurgeno Reinholco (Jurgen Reinholz) metu.

Vyriausybė pažadėjo žemdirbių savivaldos atstovams, kad išmokų suma bus ne mažesnė nei pernai. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus ir žemdirbių savivaldos atstovų susitikime patikinta, kad nacionalinės tiesioginės išmokos už 2010 metus bus pradėtos mokėti 2010 m. gruodžio 1 dieną, o baigtos mokėti 2011 metais.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas pasiūlė Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) pamažu mažinti tiesiogines išmokas už pieną ir galvijus. Siūlo keisti tvarką Anot jo, tada šios krypties ūkiams bus mažesnis šokas – nuo 2013 m. jiems nebus galima mokėti nacionalinių išmokų. Taip didėtų išmokos augalininkystės ūkiams, kuriems valstybė iki šiol mokėjo mažiau.