tiekėjai

Gražiausią gyvenimo šventę – vestuves – organizuojantys jaunieji, nusprendę susituokti Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje priblokšti – tam, kad po šventės galėtų prie bažnyčios pavaišinti svečius šampanu ar užkandžiais iš savo pasirinktų tiekėjų, turi susimokėti nemenką sumą, tačiau jei renkasi bažnyčios siūlomus tiekėjus, mokėti nieko nereikia.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai tvirtinant, kad didžioji prekybos tinklų dalis atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams sutrikus prekių pristatymui, Konkurencijos tarybos atstovė teigia, kad iš tiekėjų sulaukiama priešingų signalų.  Todėl Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, ar inicijuoti pataisas, kurios užkirstų kelią prekybininkams taikyti baudas tiekėjams, jeigu jie objektyviai negali pristatyti prekybininkių prašomų prekių.

Rinkoje mažėjant elektros kainoms, o nepriklausomiems tiekėjams mažinant fiksuotų planų tarifus, energetikos rinkos reguliuotojas ragina vartotojus peržiūrėti pasirašytas sutartis ir taip padėti sutaupyti kompensacijoms skirtas valstybės lėšas.

Rugpjūčio 18 d. bendrovė „Perlas Energija“ paskelbė, kad stabdo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius tikino, kad įmonė galėjo pasinaudoti susidariusia padėtimi.

Energetikos ministrui prabilus apie tai, kad trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą gali tekti atidėti dėl internetu sutarčių sudaryti negebančių vyresnių gyventojų, nepriklausomi tiekėjai sako, kad gali užtikrinti fizinį jų aptarnavimą. Vis dėlto kai kurie jų abejoja, ar tai būtina, ir primena, kad kiekviena paslauga papildomai kainuoja. „Ignitis grupės“ elektros tiekimo bendrovė „Ignitis“, jau valdanti 67 proc.

Pasibaigus antram liberalizacijos etapui, per savaitę brango „Igničio“ ir „Enefit“ siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Ignitis“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina šią savaitę, palyginti su praėjusia savaite, didėjo 4,5 euro iki 66,15 eurų, „Enefit“ brango 1,79 euro iki 65,24 eurų, „Elektrum Lietuvos“ šio plano tarifas mažėjo 1,18 euro iki 60,91 euro.

Pasibaigus antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo tiekėjo pasirinkimo terminui, šią savaitę išaugo visų nepriklausomų tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Šios kainos aktualios tiekėjo vis dar nepasirinkusiems gyventojams – jie raginami nedelsti ir pasirinkti tiekėją, kuris tieks elektrą nuo rugpjūčio 1-osios. Nuo liepos jiems bus teikiama garantinio tiekimo paslauga – ji bus 25 proc.

Viešojo transporto paslaugų teikėjai nuo lapkričio galės įsigyti tik neįgaliesiems pritaikytus autobusus, troleibusus bei kitas transporto priemones. Taip siekiama didinti neįgaliųjų bei sunkiai judančių žmonių galimybes naudotis viešuoju transportu.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.

Antrojo liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nesuspėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, tai galės padaryti dar savaitę, šeštadienį pranešė Energetikos ministerija.   „Jiems sudaroma galimybė nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti iki sekmadienio, birželio 26 dienos imtinai“, – šeštadienį pranešė ministerija.

Valdžios institucijos su šilumos ir dujų tiekėjais bei rinkos reguliuotoju ruošiasi, jog kitą žiemą šiluma nebūtų brangesnė nei praėjusią, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Vyriausybėje turėjome visą eilę susitikimų ir su Vilniaus šilumos tinklais, ir „Ignitis“, ir reguliatoriumi (Valstybės energetikos reguliavimo taryba – BNS). Ruošiamės, kad šita žiema tikrai nebūtų brangesnė nei buvo praėjusi, ir dedame tam maksimalias pastangas“, – žurnalistams pirmadienį teigė D. Kreivys.

Dar iki karo Ukrainoje pradžios Lietuvos gamybos įmonės susidūrė su įvairiais žaliavų tiekimo sunkumais. Tačiau dėl Rusijos agresijos, jai ir Baltarusijai pritaikytų sankcijų, daugelis lietuviškų įmonių bus priverstos imtis permainų.  Jeigu laiku neprisitaikys prie pasikeitusios verslo aplinkos ir užsakovų, jų laukia nemalonumai – darbuotojų atleidimai ir bankrotai. Tiesa, ne visos įmonės buvo užkluptos netikėtai.

Vilniaus krovinių vežimo įmonė „Cargo Vilnius“ bendrovės Lietuvos paštas prašymu įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos paštas ir „Cargo Vilnius“ buvo pasirašiusios 399,3 tūkst. eurų vertės sutartį, pagal kurią „Cargo Vilnius“ įsipareigojo iki 2023 metų vasario paštui teikti transporto paslaugas.

Lietuvoje šiemet prasidėjo antrasis buitinių vartotojų elektros rinkos liberalizavimo etapas, kurio metu nepriklausomą tiekėją renkasi beveik 750 tūkst. namų ūkių, rašoma pranešime spaudai. Tarpusavyje konkuruojant beveik dešimčiai įmonių, potencialūs klientai laukia tikro kainų karo. Beveik du iš trijų vartotojų sako, kad savo elektros tiekėjų atsisakytų pamatę padidėjusią elektros sąskaitą. Tokio požiūrio laikosi didžiausia dalis, arba 61 proc.

Lietuvai pradėjus liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką, nuo naujųjų metų daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų elektrą tiekia jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai. Bendras buitinių vartotojų skaičius siekia apie 1,6 mln.  Pernai nepriklausomą tiekėją pasirinko 87,2 tūkst. daugiausiai elektros suvartojančių namų ūkių iš privalėjusių tai padaryti 98 tūkst. vartotojų. Dar beveik 118 tūkst.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusiško biokuro tiekėjais jiems gali tekti stabdyti gamyklas, 13-a įvairių frakcijų parlamentarų siūlo nuo 2021 metų sugriežtinti tokio kuro importą. Seimas antradienį spręs, ar pradėti svarstyti tai numatančių Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, nes paprašė pertraukos.

Liberalizuojant elektros tiekimo gyventojams rinką, nepriklausomą tiekėją jau pasirinko apie 28,3 tūkst. iš daugiau nei 1,6 mln. namų ūkių. Iš pasirinkusiųjų tiekėją skaičiaus tik 10,5 tūkst. yra daugiausiai suvartojantys gyventojai, kurie turi apsispręsti per pirmąjį liberalizavimo etapą, skelbiama svetainėje pasirinkitetiekeja.

Valdžiai galutinai pritarus visiškam elektros tiekimo rinkos liberalizavimui, pirmadienį pradėta visuomenės informavimo kampanija – jos metu gyventojai bus supažindinti su pokyčiais, kaip jau nuo kitų metų jiems reikės pasirinkti elektros tiekėją.   Teigiama, kad tiekti elektrą gyventojams nori net tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių įmonės. Visos jos žada pasiūlyti patrauklias kainas.

Mažmeninės prekybos tinklams prekes tiekiantys gamintojai sako, kad jų diktatas varo į neviltį, nes derybos niekuomet nebuvo lengvos, bet dabar, vadeles perėmus Y kartos jauniems vadybininkams, susikalbėti darosi dar sunkiau, rašo „Verslo žinios“. Dažniausiai besikartojantys gamintojų priekaištai yra šie: tinklai spaudžia mažinti kainas, neklauso svarių argumentų, rodančių, kad sąnaudos auga, taiko per griežtas sankcijas, jei neišpildomi sutartyse numatyti įsipareigojimai, reikalauja apmokėti pr...

60 parduotuvių Lietuvoje valdančios įmonės „Gulbelė“ direktoriui Arūnui Tarnauskui sakant, kad didieji tinklai naudojasi dominuojama padėtimi ir siekdami pritraukti srautus kai kurias prekes parduoda pigiau, nei perka iš tiekėjų, konkurencijos sargai tikina, kad taip daryti galima, rašo „Verslo žinios“. „Mums rankos išsukiojamos nuolatos, savo kainodara didieji tinklai naudojasi kaip vienu iš smulkiųjų žudymo įrankių“, – dienraščiui teigė A. Tarnauskas.

Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę skelbia tam tikrų produktų kainų prekybos tinkluose pakitimus. Iš paskutinių matyti, kad kol dauguma daržovių pinga, brangsta lietuviškos bulvės – 0,54 Eur/kg, o tai – ęį proc. brangiau nei tokiu pat metu praeitais metais.

Į Lietuvą atėjęs prekybos tinklas „Lidl“ paaštrino konkurenciją ne tik tarp prekybos tinklų, bet ir tarp pačių gamintojų. Pasak jų, pažadai atverti ne tik savas parduotuves, bet ir užsienio rinkas lietuviškiems produktams, liko tik pažadais. Tuo tarpu „Lidl“ tikina, kad lietuviškų gaminių jų parduotuvėse daugėja.

Dar nuo praeitų metų pabaigos ekonomistai nebeslėpė – 2017–ieji bus kainų kilimo metas Lietuvoje. Nors prekybininkai ir nelinkę viešai kalbėti apie kainas, vienas jų drąsiai įvardijo – kainos tikrai augs. Tą pripažįsta ir tiekėjai. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis išskirtiniame tv3.lt interviu įvardijo, kad būtent gamintojai ir diktuoja kainų pokyčius. „Bėda ten, kad praktiškai nebėra sektoriaus, kuris negrasina pakelti kainas.

Į nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktai bendrovei „Nota Bene“ teisme nepavyko pasiekti, kad ji būtų išbraukta iš šio sąrašo. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį nepatenkino „Nota Bene“ prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos sprendimo galiojimą. Teismo teigimu, įmonė nepateikė įrodymų ir argumentų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Teismas daugiau nei dukart sumažino Švedijos kapitalo vieną didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje valdančiai bendrovei „Rimi Lietuva“ Konkurencijos tarybos už piktnaudžiavimą skirtą baudą - nuo 73 tūkst. iki 35 tūkst. eurų. Teismas gegužės 30-ąją nutarė, kad įmonei skirtina mažesnė - 35 tūkst. eurų - bauda. Ji yra pakankama priemonė atgrasyti nuo pažeidimų ateityje.

Pasižvalgius po „Lidl“ parduotuvę galima pamatyti nemažai Lietuvoje prieš tai nepardavinėtų prekės ženklų, o norintiems daugiau lietuviškos produkcijos teks apsilankyti alkoholio skyriuje. „Lidl“ siūlys 1600 skirtingų prekių ženklų, apie 320 iš jų – lietuviški. Prekės bus tiekiamos iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos bei kitų šalių. Dauguma produktų pažymėti privačiu prekės ženklu. Tai „Lidl“ užsakymu pagaminti maisto produktai ir ne maisto prekės.

Atidarius „Lidl“ logistikos centrą, jau kalbama ir apie parduotuvių atidarymą. Svarstoma ar tikrai sulauksime mažesnių kainų bei kokios produkcijos galėsime įsigyti. Vis dėlto, miestų merai mano, kad šiam Vokietijos gigantui nebus taip lengva suformuoti savo pirkėjų ratą. Kalbintų merų nuomone, „Lidl“ atidarymo labiau laukia verslai nei gyventojai. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius nurodo, kad to priežastis, jog bent jau Kėdainiuose ir taip nemažas skaičius maisto prekių parduotuvių.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai vis dar spaudžia tiekėjus, tačiau pastarųjų padėtis gerėja, skelbia Konkurencijos taryba, atlikusi kasmetinę mažmeninės prekybos įmonių apklausą. 40 proc. tiekėjų nurodė, kad mažmeninės prekybos įmonės taiko neadekvačias baudas bei skaičiuoja didelius delspinigius ir netesybas. Vienas iš tiekėjų nurodė, kad mažmeninės prekybos įmonės baudas naudoja kaip spaudimo priemonę, darydamos poveikį priverstiniam sutarties sąlygų pakeitimui.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Kilus žmonių pasipiktinimui, kad už dalį valstybės kompensuojamų vaistų šį mėnesį tenka primokėti, Sveikatos apsaugos ministerijoje aiškintasi, kas dėl to kaltas. Vieno atpirkimo ožio nerasta, bet ir ministras, ir kitų valstybės institucijų atstovai pareiškė, kad neekonomiškai elgiasi patys ligoniai – mat vietoje pigiausio vaisto perka brangesnį.

„Viena iš problemų – vandens tiekėjų stambinimas. Šiai dienai Lietuvoje jų yra virš trijų šimtų. Manome, kad savivaldybėje turėtų būti vienas tiekėjas“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo socialdemokratas Gintautas Mikolaitis. „Deja, dar įstatyme paliekame spragą, kad būtų regioninis tiekėjas. Kai kurių stambių miestų savivaldybių gyventojai mokės už kaimyninių regionų gyventojų vandenį.

 Vilniaus teisėsaugininkai klausydamiesi įtariamųjų pokalbių nustatė narkotikų tiekimo kelią ir išsiaiškino, kad nusikaltėlių ryšiai nusidriekė į Rusiją, Lenkiją, Kroatiją. Pagrindinė nusikaltėlių prekė – heroinas. Šis narkotikas buvo gabenamas iš Rusijos. Beje, kvaišalai buvo labai prastos kokybės, maišomi su kreida, krakmolu, cukrumi. Pareigūnų teigimu, vienas narkomanas dėl to mirė. Be to, išsiaiškinta, kad gauja tiekė narkotikus sostinės romų taborui, dalijosi pelnu.

Kol visuomenė morališkai rengiama neva neišvengiamam produktų brangimui, ūkininkai ir pieno kooperatyvai reikalauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė gelbėtų neva nykstantį pieno sektorių.

Skaitytojas Steponas pranešė, kad pirmadienį, apsilankęs „Rimi“ prekybos tinkle, pastebėjo, kad beveik dviem litais atpigo kiaušiniai. Balsas.lt susiekus su šio tinklo atstove spaudai Raminta Stanaityte-Česnuliene, ši teigė, kad gana įprasta, jog kainos po šventinio laikotarpio kiek nukrenta, be to, kai kurioms kiaušinių rūšims taikomos specialios akcijos. „Tradiciškai po Velykų, kiekvienais metais kiaušinių kainos sumažėja.

Pernai savo veiklą plėtę didieji Lietuvos prekybos centrai tai daryti ketina ir šiemet. Plėtrą planuoja ne tik senieji rinkos dalyviai: naujų parduotuvių atidarys suomių „Prisma“ ir vokiečių tinklas „Lidl“. Naujų rinkos dalyvių galimybes ekspertai vertina vangiai.

Kuo skiriasi derybos su tiekėjais nuo derybų su klientais? Iš pirmo žvilgsnio viskuo – reikia  kitokių įgūdžių, kitokių kompetencijų, kitokios informacijos, tačiau bendrąja prasme tai identiški procesai – tiesiog persėdate į kitą derybų stalo pusę. Patirtis, sukaupta derybose su klientas bus neįkainojama ir derybose su tiekėjais. Bent kartą metuose sukvieskite už pirkimus ir pardavimus atsakingus įmonės darbuotojus bei pamodeliuokite įvairias derybines situacijas.

Didžiausia Vengrijos aviacijos bendrovė „Malev“ praneša, kad, norėdama išvengti tolesnių nuostolių, stabdo savo veiklą. „Nuo 5 valandos, po 66 metų beveik nepertraukto darbo, „Malev“ lėktuvai nebepakils“, – skelbiama oro bendrovės pranešime. Pagrindine bankroto priežastimi įvardijamas tiekėjų reikalavimas avansu sumokėti už paslaugas. „Malev“ skolos siekia maždaug 60 mlrd. forintų (270 mln. JAV dolerių), o bendrovei ilgą laiką nepavyko surasti naujų investuotojų.

Praėjusių metų prognozės, kad žuvis brangs, išsipildė. Rinkos senbuviai pastebi, kad mažai žuvies valgantys lietuviai jos nori geros, bet pigios. Rinkos naujokai pirkėjus žada vilioti egzotinėmis, bet nebrangiomis žuvimis ir jūros gėrybėmis, praneša LTV „Panorama“. Posakis, kad geriausia žuvis yra mėsa, daugeliui lietuvių kol kas tinka.

Tikriausiai bent kartą su savo tiekėjais esate sutarę dėl vėlesnio nei įprasta atsiskaitymo termino ir žinote, kad tai lyg šviežias oro gūsis, leidžiantis lengviau atsikvėpti. Tiesa, tai turi savo kainą ir dažnai ilgesni tiekėjų atidėjimai grįžta didesnėmis prekių ar paslaugų kainomis. Kaip išlaikyti „gerą“ kainodarą ir sutarti dėl ilgesnių atidėjimų? Nors didžiąja dalimi tai priklauso nuo rinkos sąlygų bei sėkmės, tačiau iš dalies ir nuo darbo organizavimo įmonėje.

Kylančios žaliavų ir energijos sąnaudų kainos gali branginti lietuvišką alų. Vieni aludariai teigia būsiantys priversti tai daryti, o kiti sako, kad artimiausiu metu tokių planų nėra. Bendrovės „Kalnapilio – Tauro grupė“ (KTG) generalinis direktorius Marijus Kirstukas portalui Balsas.lt patikino, kad artimiausius kelis mėnesius alaus branginti neketinama.

Visuomenės nuomone, šilumos kainos labiausiai priklauso ne nuo tiesioginių veiksnių, tokių kaip žaliavų kainos, o nuo šilumos tiekėjų noro užsidirbti ir neefektyvaus šalies šilumos ūkio. Bendrovės „Macroscope tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, šias priežastis, kaip turinčias didelę įtaką šilumos kainoms, įvardija atitinkamai 65 ir 51 proc. individualių namų bei daugiabučių gyventojų.

Lietuvos noras apie energetikos problemas Europos Sąjungoje kalbėti vienu balsu pildosi. Europos Komisija (EK) patvirtino išorinės energetikos politikos strategiją, kurioje žadama sukurti mechanizmą, kad visos Bendrijos šalys galėtų kartu derėtis su energijos ir jos išteklių tiekėjais, praneša LTV „Panorama“. Lietuvos ir jos kaimynių raginimai kurti bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką nenuėjo veltui.

Trečiadienį vykusiame energetikos ministro Arvydo Sekmoko ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovų susitikime vėl įvardytos pagrindinės šio sektoriaus problemos: aukštos šilumos kainos, skirtinga vietos šilumos ūkių padėtis, dėl ko šilumos kainos atskirose savivaldybėse skiriasi iki 2 kartų, 70 proc.

„microSD“ atminties kortelių atsargos sandeliuose viršijo įprastinį lygį, todėl dabar gamintojai turės mažinti jų kainas. Tokios atminties kortelės naudojamos duomenų saugojimui telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, skaitmeninėse kamerose bei grotuvuose. „microSD“ kortelių perteklius atsirado dėl to, kad tiekėjai tikėjosi didesnės jų paklausos. Teigiama, kad žemiausią kainą „microSD“ kortelės gali pasiekti trečiojo ketvirčio pabaigoje arba ketvirtojo pradžioje.

Jeigu Lietuva uždraus dujų tiekėjams valdyti šalies dujų transportavimo sistemą, tai neliks nepastebėta, pareiškė ketvirtadienį per spaudos konferenciją „Gazprom“valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris. Kaip  jau skelbta, ketvirtadienį Seimas priėmė naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymą ir jo įgyvendinimo įstatymą, kuriais siekiama sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją.

Seimas priėmė naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymą ir jo įgyvendinimo įstatymą, kuriais siekiama sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją.

Italijoje penktadienį vyks visuotinis nacionalinis streikas, kurį rengia šalies Visuotinė darbo konfederacija (CGIL), stambiausia Italijos profsąjunga. Pagrindinis darbuotojų reikalavimas - užtikrinti darbo užimtumą ir sumažinti nedarbą, taip pat sumažinti mokesčius. Baiminamasi, kad dėl protesto akcijos sutriks viešojo transporto, oro uostų, stočių, taip pat bankų ir prekybos punktų darbas visos šalies mastu.

Naujas politinis skandalas bręsta Šiaulių padangėje. Rengiamasi netiesiogiai paremti vieno iš naujosios koalicijos lyderių, milijonieriaus „paksisto“ Vidmanto Japerto įmonę. Pastaroji perėmė Savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ skolas ir dabar smaugia delspinigiais. Tai jau ne pirmas atvejis, kai valdiškuose užsakymuose išlenda V. Japerto įmonė. Kainavo per milijoną „Šiaulių oro uostas“ baigė keleivių terminalo rekonstrukciją, kainavusią apie 1,3 milijono litų.

Maisto kainoms kylant didėja tikimybė, kad net ir jūsų mėgiamas restoranas reikalingus produktus gauna iš užsienio tiekėjų, nes užsienyje, esą, pigiau. „Savaime suprantama, kad kainų kelti nesinori, todėl daugelis šiuo metu ieško alternatyvų, tiekėjų ir, jei nenukenčia kokybė, maisto produktus gauna iš užsienio“, – pasakojo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė.

Vandens tiekėjai iš vartotojų įsigudrino imti pinigus ir už tai, ko jie negauna. Pavyzdžiui, už valymo įrenginius, kurių dar net nėra. Kai kuriuose rajonuose neteisėti mokesčiai renkami jau beveik 5 metus, nes tai leidžia vietos savivaldybės. O žmonės ir toliau geria vandenį su fosforu ir kitais “prieskoniais„. Pažadus pamiršo „Ne nuo mūsų priklauso, kad investicijos vėluoja, o nuo statybininkų. Dabar vyksta jau trečias konkursas, nes pralaimėjusios įmonės konkursų rezultatus užginčija.

„Vilniaus energijos“ vadovams trečiadienį turi būti įteiktas įpareigojimas nebetaikyti vienašališkai patvirtinto naujo karšto vandens tiekimo temperatūrinio grafiko, pagal kurį gyventojams tam tikromis valandomis buvo tiekiamas žemesnės temperatūros vanduo. Taip į Energetikos ministerijos kreipimąsi atlikti tyrimą sureagavo Valstybinė energetikos inspekcija.