teršimas

Praėjusios Vėlinės apnuogino vieną iš opiausių Lietuvos kapinių problemų – šiukšlinimą. Lietuvos žaliųjų partijos atstovai pabrėžė, kad su metais situacija Lietuvos kapinėse mažai keičiasi – atrodo, jog Visų Šventųjų diena bei Vėlinės kasmet užklumpa nepasiruošusius: kapinėse komunalinių atliekų konteineriai perpildomi žaliosiomis atliekomis (medžių lapais, gėlėmis), kurios metamos kartu su žvakėmis, plastiko ir stiklo gaminiais. Ta proga buvo sudarytas 10-tukas netvarkingiausių kapinių.

  Pasaulis – neišsenkančių problemų liūnas. Kvailiausia tai, kad tas problemas kuria patys žemės gyventojai. Jei laikotės nuomonės, kad sveikata yra didžiausias turtas – nustebsite sužinoję, kokia sėkmė yra gimti Lietuvoje. Mat čia tiek užterštumas kur kas mažesnis, nei kitose Europos šalyse, o ką jau kalbėti apie likusią pasaulio dalį (ebaumsworld.com).    1. Beveik 700 mln. kinų kasdien geria užterštą vandenį.  2. Kaskart iš 1 mln.

Italų koncerno „Fiat Group Automobiles“ strategija, kurios pagrindu buvo kuriami ir „Fiat“ automobiliuose diegiami technologiniai sprendimai, mažinantys degalų sąnaudas ir anglies dvideginio (CO2) emisijos lygį, pasiteisino. Pasaulyje lyderiaujanti automobilių rinkos tyrimų bendrovė „JATO Dynamics“ pirmąjį šių metų pusmetį „Fiat“ pripažino mažiausiai aplinką teršiančiais automobiliais Europoje.

Augdamas medis nuolat kaupia informaciją apie jį supančią aplinką. Jis yra laikomas vienu iš jautriausių bei iš visų gyvybės formų labiausiai tinkančių aplinkos pokyčių vertinimui. Medžiai ypač jautriai reaguoja į žmogaus vykdomos ūkinės veiklos sukeltus padarinius (oro ar dirvožemio taršą), todėl pagal jų būklės pokyčius galime įvertinti aplinkos taršos mąstą įvairiais cheminiais elementais ir jų junginiais.

Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše, kurį yra sudariusi Helsinkio komisija (HELCOM), iš Lietuvos pramonės įmonių šiuo metu yra likusi tik viena – akcinė bendrovė „Lifosa“. Kadangi ši bendrovė vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai, tikėtina, kad ir ji atitiks Helsinkio komisijos nustatytus reikalavimus. 1992 metais, kai buvo sudarytas pagrindinių Baltijos teršėjų sąrašas, tarp į jį įtrauktų 162 vadinamųjų „karštųjų taškų“ buvo 16 Lietuvos objektų.