tautiečiai

„Atėjęs ruduo driokstelėjo su trenksmu ligų ir peršalimų – atrodo, kad aplink visi serga ir nežada sustoti. Darbai persikėlė į namus, ofisai ištuštėjo, mokyklose irgi masiniai susirgimai peršalimo ligomis“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Regina iš Vilniaus. Laikausi nuomonės, kad susirgus reikia gydytis, bet, pasirodo, taip galvoja toli gražu ne visi Visai neseniai skridau į Egiptą pailsėti. Seniai įsigyta kelionė, taip norisi pajusti vasaros skonį, kai Lietuvėlėje šalta ir niūru.

Minint antrąsias rinkimų Baltarusijoje metines, juose iššūkį autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai metusi Sviatlana Cichanouskaja ragina tautiečius vienytis. „Vieno žmogaus nepakanka atlaikyti šiai atsakomybei, – konferencijoje „Naujoji Baltarusija“ pirmadienį kalbėjo opozicijos lyderė.

Lietuvoje antradienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 81 metus šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Minėjimo dieną savo mintimis pasidalijo premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, lietuvių tauta gali semtis stiprybės ir vilties iš savo istorijos. „Kiekvienais metais Gedulo ir vilties diena turi savo ypatingą atspalvį.

Rusijos valdančiosios partijos narys, Dūmos parlamentaras Konstantinas Zatulinas pateikė įstatymo pataisos projektą, kuriuo siūloma pripažinti „tautiečiais“ visus, kurie kalba rusų kalba ir gyvena buvusios SSRS teritorijoje arba yra emigravę iš SSRS ar Rusijos teritorijų. Aiškinamuosiuose dokumentuose pažymima, kad „įstatymų projektas pašalina jau dabar galiojančio įstatymo nepagrįstai platų esminės sąvokos „tautietis“ vertinimą.

Tokijo olimpinės žaidynės jau priartėjo prie pabaigos, o kvapą užgniaužę lietuviai stebi tautiečių pasirodymus. Lietuviai gali džiaugtis kol kas vienu iškovotu medaliu. Prizinės vietos Lietuvos sportininkams garantuoja ne tik įvairios prabos medalius, tačiau ir solidžias valstybės premijas. Iš olimpinių žaidynių su apdovanojimais grįžę atletai dažnai nustebinami remėjų skirtais prizais, tarp kurių – net naujutėlaičiai automobiliai. Tiesa, tai dar ne viskas.

Dėl koronaviruso sukčiaujančių ir COVID-19 testus padirbinėjančių asmenų vis daugėja. Buvęs policijos generalinis komisaras Linas Pernavas skelbia, kad už tai gresia didžiulės baudos. Antradienį jis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kad lietuviai iš JK bando išvykti su padirbtais testais.

Kvapą gniaužiantis lietuvių pasiekimas – su raketa „Vega“ į kosmosą Prancūzijos kosmodrome sėkmingai paleistas lietuvių kurtas palydovas „Bravo“. Kartu su savo dvyniu „Charlie“ palydovas orbitoje renka duomenis apie radijo dažnius, o jo kūrėjai jau audžia naujus planus. Su NASA kurs vadinamąsias Saulės bures tarpplanetiniams skrydžiams.

Įkaitu pasaulį paėmusi koronaviruso pandemija privertė didžiąją dalį visuomenės užverti ir užrakinti namų duris ilgiems mėnesiams. Dar pandemijos pradžioje namuose užsidarę lietuviai kalbėjo apie puikią galimybę perdėlioti savo prioritetus, apmąstyti įvairius sprendimus. Dabar tautiečiai kalba apie keblią psichinę sveikatą ir apsilankymus pas psichologus. Prie psichologų kabinetų durų – virtualios eilės.

Jungtinėje Karalystėje aptikta koronaviruso atmaina sujaukė ne tik vietos gyventojų, tačiau ir lietuvių planus. Sekmadienį Vyriausybė priėmė sprendimą iki Naujųjų metų sustabdyti keleivinių lėktuvų iš Jungtinės Karalystės įleidimą į Lietuvą. Tai paveikė, manoma, apie 10 tūkst. grįžti planavusių lietuvių.

Nors koronavirusas ne tik šimtus tautiečių guldo į ligos patalą, bet ir toliau šienauja gyvybes, sveikatos apsaugos ministras užsimojo sumažinti tyrimų apimtis. Vilniuje ir Kaune penktadienį vėlai vakare ministras Aurelijus Veryga nusprendė uždaryti du iš trijų mobilių patikros punktų ir palikti tik po vieną veikiantį. Esą laboratorijos nespėja atlikti tyrimų.

Tautiečiai kaip kas gali mini 30-ą Baltijos kelio sukaktį. Kas bėgte, o kas ratuoti, šiandien skuba į Rygą ir net Taliną švęsti Baltijos šalių vienybės ir laisvės. Ši grupė bėgikų, nešini Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavomis, iš Vilniaus Katedros aikštės pradeda šventinį bėgimą iki pat Talino. Švęsdami Baltijos kelio 30-metį, estafetiniu bėgimu kas 10 kilometrų pasikeisdami ir pailsėdami, vyrai ir moterys per tris dienas pasiryžę įveikti 600 km atstumą.

Dviejų tautiečių nužudymu įtariamas ukrainietis sės į kaltinamųjų suolą, pranešė Generalinė prokuratūra. 43 metų ukrainietis O. T., įtariama, tyčia nužudė du tautiečius. Taip pat pasikėsino itin žiauriai nužudyti žmogų aplinkinių gyvybėms pavojingu būdu. Bylos duomenimis, 2018-ųjų rugpjūčio pabaigoje, kilus tarpusavio konfliktui, kaltinamasis gyvenamųjų namų kieme su peiliu nužudė savo bendradarbį, jie drauge dirbo statybose. Vyro kūnas buvo rastas vaikams žaisti skirtoje smėlio dėžėje.

Pabrangus stipriam spirituotam vynui alkoholikai sugrįžo prie alaus vadinamuosiuose „bambaliuose“. Verslininkai skundžiasi, kad sumenko visų kitų svaigiųjų gėrimų pardavimai ir dėl to neva kenčia bėdų su alkoholiu neturintys tautiečiai. O štai sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai tai jau nedidelė pergalė, mat kainomis bausti alkoholikų jis nė neketino. Jo taikinyje – prasigerti dar nespėjęs žmogus, kuris galbūt dabar išgeria mažiau.

Pagalvokite, kada paskutinį kartą dėl ko nors skundėtės ir sakėte, kad taip blogai gali būti tik Lietuvoje? Jei taip galvojate dažnai – vadinasi esate vieni iš daugelio dėl visko besiskundžiančių lietuvių. O mes nusprendėme pažiūrėti, ar iš tiesų ir kuriose srityse Lietuvoje gyvenimas toks blogas, kad skųsti galima būtų ramia sąžine.

„Nušaut tuos parazitus ir būtų ramybė“, – prekybos centre prie kasų karščiuojasi dvi pagyvenusios damos, aptardamos praėjusios savaitės tragediją. Ką aplankytų ta ramybė, lieka neaišku, nes viena jų atsisukusi jau šaukia užsižiopsojusiam anūkui: „Greitai eini čia, vėpla tu, ar negirdi?“. „Vėpla“, patempęs lūpą, prieina. Pasiklausyti, ką žilagalvės, neabejodamos savo išmintimi, kalba apie mirties bausmę. Ir klausysis dar ilgai, nes progų tikrai bus ne viena.

Lietuva ketina į šalį perkelti Krymo pusiasalyje, Ukrainos Luhansko ir Donecko srityse gyvenančius Lietuvos piliečius, lietuvių kilmės asmenis ir jų šeimas. Pageidavimą įsikurti Lietuvoje jau pareiškė apie trys dešimtys šeimų. Šiuo metu rengiamas tai numatantis Vyriausybės nutarimo projektas. Anot Vyriausybės kanceliarijos, projektas rengiamas atsižvelgiant į „sudėtingą saugumo ir humanitarinę padėtį“ šiuose regionuose.

Prasidėjus vasaros sezonui, saulė, šiluma daugelį žmonių vilioja į pajūrį. Poilsio ištroškę tautiečiai aplanko ne vieną kurortų barą ar kavinę. Atlaikyti intensyvų klientų srautą reikalingos nemažos pajėgos, todėl natūralu, kad šiltajam sezonui ieškoma aptarnaujančio personalo. Tačiau vienoje Palangos kavinėje padavėja dirbusi Sandra (vardas pakeistas) sako, kad toks darbas jai įsiminė ilgam.

Prekyba žmonėmis šiandieninėje visuomenėje dažniausiai yra įvardinama kaip moderni vergovės forma. Kalbant apie prekybos žmonėmis reiškinį šalyje, reikia pabrėžti, kad Lietuva visų pirma yra aukų kilmės šalis. Tautiečiai, kurie įvairiais verbavimo būdais yra įtraukiami į prekybos žmonėmis tinklą, dažniausiai yra išvežami į įvairias užsienio šalis. Nors prekyba žmonėmis prasideda jau čia, Lietuvoje.

Lietuvoje jau šeštus metus galioja tvarka, leidžianti be vargo sulietuvinti slaviškas priesagas turinčias pavardes. Tačiau tautiečiai taip trumpinti savo pavardžių neskuba, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Vienas garsiausių šalies kalbininkų, akademikas Zigmas Zinkevičius LŽ pasakojo, kad pirmojo vajaus iš lietuviškų pavardžių išsibrautai slaviškas priesagas būta vadinamuoju smetonmečiu.

Lietuvos ambasada Airijoje kovo mėnesį rengia tris informacinius susitikimus, kurių metu tautiečiams bus teikiama konsulinė ir kita aktuali informacija.

Dar prieš kelerius metus sulaukdavę gausaus emigrantų antplūdžio grožio ir sveikatingumo salonai praranda viltį iš jų užsidirbti. Anksčiau į gimtąjį kraštą tautiečiai grįždavo pigiau susitvarkyti plaukų, dantų, o savo įvaizdžiui negailėdavo tūkstantinių sumų,  dabar jie renkasi tik būtiniausias procedūras. Keičiasi prioritetai Emigrantų prioritetai keičiasi. Tai diktuoja ne ekonominė krizė, o žmonių požiūris.

Pasinaudoję pavogtais pasais nuvyko į Švediją ir Norvegiją, kur juos sulaikė policijos pareigūnai. Vilniaus antrosios apylinkės teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje du Kirgizijos piliečiai kaltinami dokumentų pagrobimu. Abu yra sulaikyti, jiems taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Bylos duomenimis, į Lietuvą pas čia studijuojančius  tautiečius atvykę kirgizai pasiskolino du pasus su Šengeno erdvės vizomis.

Savo patirtus išbandymus papasakojo neseniai iš Lietuvos į JAV grįžusi moteris, kuriai kelionė į gimtinę tapo didžiausiu košmaru. Į redakciją paskambinusi moteris papasakojo, kad savo kelionės į Lietuvą metu ji patyrė tai, apie ką išgirdusi iš kitų kažin ar būtų patikėjusi.

V.Baliutavičienė dingo rugpjūčio 12 dieną. Lietuvos policija trečiadienį sulaikė 46 metų vyrą, kuris įtariamas Pyterbore (Peterborough) dingusios lietuvės Vitalijos Baliutavičienės pagrobimu ir nužudymu. Kembridžšyro (Cambridgeshire) policija pranešė, kad su kolegomis iš Lietuvos tariasi dėl įtariamojo ekstradicijos. V.Baliutavičienė dingo rugpjūčio 12-dieną apie 5 val. Pyterbore eidama į darbą. Anglijos policija lietuvės intensyviai ieškojo tris savaites, tačiau Vitalijos taip ir nesurado.

Rugpjūtį kvietimai keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago. Lietuviai nedvejodami krauna lagaminus ir keliauja į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Norvegiją, Italiją, Ispaniją bei Didžiąją Britaniją. Rugpjūtį pasiūlymų dirbti užsienio ūkiuose pagausėja, tačiau darbų šioje srityje gausu ištisus metus. Net žiemą reikia daržovių rūšiuotojų, o šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Ispanijoje, visus metus dera vaisiai ir daržovės.

Žaliųjų komandos laukia dar viena svarbi projekto „Aš myliu Lietuvą“ misija. Ar viską sąžiningai darome, kad Lietuvoje gyventi būtų gera visiems? Kad nesinorėtų net tik dairytis, bet ir kelti sparnų iš Lietuvos? Užduotis – užgydyti ar bent jau pristabdyti jau dešimtmetį kraujuojančią Lietuvos žaizdą – niekaip nesibaigiančią mūsų tautiečių emigraciją. Karmėlava, Kauno oro uostas.

Po nuožmaus lietaus vėl pažeme ridinėjasi saulė. Traukdama namo po įprasto šeštadieninio „apsišopinimo“ lenkiu dešinės rankos pirštus skaičiuodama namus, kuriuose (esu įsitikinusi) jaukiai įsikūrę broliai lietuviai. Tikrai nereikia jokių ypatingų galių, kad įmintum tokią mįslę: užtenka žvilgtelėti į ramiai aukštyn vilnijantį dūmelį ir įkvėpti čirškančio šašlyko aromato, kad suprastum, kas tame name gyvena.

Didžiojoje Britanijoje lietuvis kaltinamas Naujųjų metų dieną su peiliu užpuolęs tautiečius. Peterboroughe gyvenantis 30-metis mechanikas Tomas Mockus ketvirtadienį stojo prieš teismą. Tyrimo duomenimis, grasindamas peiliu jis laikė savo automobilyje dvi 22 ir 17 metų amžiaus lietuves, skelbia vietos laikraštis „The Peterborough Today“. T. Mockus kaltinamas ir seksualiniu vienos iš dviejų moterų užpuolimu bei dar vieno lietuvio užpuolimu.

Valdantiesiems teko svarbi misija – išvesti šalį iš ekonominio sunkmečio gniaužtų. Vos tik pradėjus įgyvendinti pasirinktą krizės įveikimo kelią, Lietuva gana greit susidūrė su šalutinio poveikio rezultatu – išaugusia emigracija. Todėl šiame straipsnyje susikoncentruokime į ją, į keturgubai išaugusius emigracijos iš Lietuvos srautus.

Pristatytas „Globalios Lietuvos" projektas sukėlė šurmulį tarp šalies ateičiai neabejingų visuomenės veikėjų. Anot jų, pasiūlymas emigravusiems lietuviams prisidėti prie šalies kūrimo ten, kur jie yra, duos atvirkštinį efektą: į gimtinę žmonės nebegrįš. Filosofas Arvydas Juozaitis vakar surengtoje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo diskusijoje tvirtino, kad šiuo metu pasaulyje, taip pat Lietuvoje, vyksta akivaizdus tautų nukraujavimas.

Gegužės 27 dieną Vokietijos Niurnbergeo mieste plevėsavo  protestuojančių tautiečių iškelta Lietuvos vėliava. Prie vietos puošmenos, Lorenco bažnyčios, susirinko būrelis ten gyvenančių  lietuvių.  Keli  mitinguotojai  važiavo  300 km. , kad galėtų prisijungti prie protestuojančių dėl Garliavos įvykių tautiečių.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra atliko tyrimus, kurie parodė, kad vis daugiau moksleivių studijas renkasi ne Lietuvoje, tačiau kitose šalyse. Jei tik turėtų galimybes, studijas užsienyje būtų linkę rinktis 41 proc. abiturientų. Tiesą sakant, skaičius visiškai nestebina. Dar 2007 metais buvo atliktas Lietuvos jaunimo situacijos tyrimas, kur nemažai dėmesio skirta jaunimo migracijos tendencijoms.

Vos spėjo Anglijos teismas pasiųsti už grotų keturis lietuvius, nuteistus už dviejų tautiečių pagrobimą ir turto prievartavimą, kai anglų policininkai sulaikė dar du lietuvius, įtariamus tautiečio kalinimu ir plėšimu. Emigrantai iš Lietuvos Martynas Grigorius (25 m.), Tautvydas Plečkaitis (25 m.), Egidijus Galinis (24 m.) ir Jonas Zdebskis (26 m.), įsikūrę Anglijos mieste Peterbore, greitai suprato, kad dirbdami statybose pagalbiniais darbininkais didelių turtų nesusikraus.