tauta

Ukrainiečių vaikai neturėtų būti įvaikinami Rusijoje, į kurią nuo Maskvos invazijos vasario 24-ąją, kaip manoma, išvežta keli tūkstančiai nepilnamečių, antradienį sakė Jungtinių Tautų pareigūnė. „Mes kartojame, taip pat ir Rusijos Federacijai, kad niekada neturėtų būti įvaikinama ekstremalių situacijų metu ir iškart po jų“, – reporteriams sakė Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF direktorė Europai ir Centrinei Azijai Afshan Khan.

Visai neseniai Seimo mandato atsisakęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pirmadienį pažėrė kritikos naujai Vyriausybei ir jos sekmadienį priimtiems karantino griežtinimams. Politikas valdančiuosius vadina veidmainiais, o įrašą dedikuoja visiems, kurie balsavo už juos. R. Karbauskis savo ilgu įrašu pasidalijo „Facebook“ paskyroje. „TRAGIKOMEDIJA „130 KVAILUMO ATSPALVIŲ ARBA NUO VILKO ANT MEŠKOS“ Jie sugrįžo.

Demokratų kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas penktadienio vakarą kreipsis į tautą, pranešė vienas jo štabo pareigūnas. J. Bidenas, kurį „išrinktuoju prezidentu“ jau pavadino Atstovų Rūmų demokratų daugumos lyderė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), vėliau penktadienį kreipsis į tautą iš Vilmingtono miesto Delavere, sakė vienas pareigūnas, pageidavęs neatskleisti savo pavardės. Demokratų kandidato štabas nenurodė, apie ką jis planuoja kalbėti.

Aliaksandras Lukašenka, per trečiadienį surengtą inauguraciją šeštai kadencijai prezidento poste pareiškė, kad Baltarusijos tauta „pakilo į naują savimonės lygį“, nors opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja užginčijo jo naujo mandato teisėtumą. „Kartą dieviškąja apvaizda Baltarusijos liaudis lengvai ir, tiesą sakant, netikėtai įgijo savo nepriklausomybę. Ir mes ilgai laikėme ją duotybe, kartais nevertinome.

Sukanka lygiai trisdešimt metų nuo dienos, kai šalyje įvyko pirmi laisvi rinkimai nulėmę tai, kad šiandien gyvename laisvoje šalyje. Mat tauta, kaip niekada tvirtai pasisakė – balsuojanti už Lietuvos laisvę, štai todėl užtikrinai, didelę persvara prieš komunistus rinkimus laimėjo ir į valdžią atėjo Sąjūdis. Nepadėjo Lietuvos komunistams patekti į valdžią, net ir tai, kad gerokai iki rinkimų mūsų šalyje apsilankė ir pats Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.

Jokios dirbtinės kliūtys negali sutrukdyti jaunimui pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos apie lietuvių tautos patirtą genocidą, sako „Misija Sibiras‘18” dalyvius išlydinti prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Ši atmintis visada bus gyva, ir tai patvirtina jaunimo patriotinis pasiryžimas atlikti šių metų žygius, nepaisant trikdžių“, – sakome Prezidentūros išplatintame pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį šaudymus Las Vegase per muzikos festivalį vykusias pavadino tikros piktadarybės veiksmu“. D.Trumpas per televiziją kreipėsi į šalį sekmadienio vakarą Las Vegase per kantri muzikos festivalį įvykusį teroro aktą, kai vienas ginkluotas užpuolikas nušovė daugiau nei 50 žmonių ir dar šimtus sužeidė. „Praėjusį vakarą šaulys pradėjo šaudyti į didelę žmonių minią kantri muzikos festivalyje Las Vegase, Nevadoje.

Po derybų Egipte „Hamas“ sekmadienį pareiškė atsisakysianti alternatyvios vyriausybės vaidmens Gazos Ruože, kad žengtų žingsnį susitaikymo su savo varžove „Fatah“ link. „Hamas“, Gazos Ruožą valdantis palestiniečių judėjimas, dar nurodė esąs pasirengęs deryboms su Palestinos savivaldos vadovu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu) dėl vienybės vyriausybės formavimo ir rinkimų rengimo.

Portugalijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl 1932-1933 metų Ukrainoje siautusio bado – Holodomoro – pripažinimo ukrainiečių tautos genocidu, pranešama parlamento tinklapyje.

Sostinės Varšuvos gatvėje nulupta dekoratyvinė gatvės lentelė lenkų kalba, savivaldybė apie įvykį pranešė policijai. „Prieš valandą-pusantros sužinojau, kad ta lentelė yra dingusi, turbūt labai akivaizdu, kad ji dingusi ne be piktų  kėslų“, – BNS sekmadienį sakė sostinės meras Remigijus Šimašius, – „Tas dalykas, nors ir simbolinis, bet gana rimtas, todėl iš karto pranešėme policijai ir, be abejo, ta lentelė bus atstatyta“. „Arba tai nepilnavertiškumo kompleksą jaučiančių žmonių nenoras demo...

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis pakartotinių rinkimų rezultatų laukė itin pakilios nuotaikos. Politikas neabejojo, kad jo partijai pavyks likti lyderiais ir po pakartotinio balsavimo. Prakalbus apie galimą koalicijos dėlionę, G. Landsbergis pabrėžė, kad prieš rinkimus vykę debatai parodė, jog Saulius Skvernelis nori derėtis. Bet kito valstiečių-žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio indėlio, G. Landsbergis teigė pasigedęs.

Sekmadienį Lietuvos žmonės renka naują valdžią. Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 val. ir baigsis 20 valandą. Iš viso rinkimų biuletenyje daugiamandatėje apygardoje yra 14 sąrašų. Dvylika partijų savarankiškai dalyvaus rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas. Kad patektų į Seimą, partija turi surinkti ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų  balsų, koalicijai barjeras yra aukštesnis – 7 procentai. Papildyta 19.23 val.

 Portugalijos valdančioji centro dešiniųjų koalicija laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, kurie laikyti referendumu dėl taupymo politikos, tačiau neteko absoliučios daugumos parlamente, rodo negalutiniai rezultatai. Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus, premjero Pedro Passoso Coelho koalicija „Portugalija, pirmyn“ (Portugal à Frente), kuri vienija jo centro dešiniųjų Socialdemokratų partiją ir konservatyvią Liaudies partiją, surinko 38,6 proc.

 Graikai sekmadienį išrinks „kovojančią vyriausybę“ ir pradės „naują“ reformų „erą“, sakė kairiųjų lyderis ir buvęs premjeras Alexis Tsipras. „Graikijos žmonės ... paims savo ateitį į savo pačių rankas ... ir patvirtins perėjimą prie naujos eros“, – sakė A.Tsipras, atidavęs savo balsą Atėnų darbininkų klasės rajone Kipselyje.

Daugiau kaip 61 proc. Graikijos balsuotojų sekmadienį per istorinį referendumą atmetė griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai, rodo oficialūs duomenys, gauti apdorojus 50 proc. rinkimų apylinkių balsalapių. Šimtai „Ne“ stovyklos šalininkų sekmadienį pradėjo švęsti Atėnuose, kai pirmieji referendumo rezultatai parodė, jog laimėti turėtų tie, kas atmetė tolesnes griežto taupymo sąlygas, susietas su finansinio gelbėjimo paketu.

 Lietuvos okupacija ir genocidas buvo skaudžiausia praėjusio amžiaus Lietuvos istorijos dalis, bet nepaisant nuožmių represijų lietuvių tautos dvasia nepalūžo, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Eglė Šepetytė Jau artimiausiomis savaitėmis Seimas spręs, ar alkoholį bus galima vartoti tik sulaukus 20 metų. Pataisos šalininkai sako, kad tauta degraduoja, todėl metas imtis naujų priemonių kovai su alkoholizmu. Kritikams tokie užmojai atrodo absurdiški. Tuoktis galima, o šampano ragauti – ne. Taip bus, jei Seimas galutinai palaimins pataisas, draudžiančias gerti alkoholį jaunesniems kaip 20-ies metų asmenims.

 Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlioti Tautos istorinės atminties įstatymo priėmimo. Kreipimesi, kurį pasirašė 25 žymūs Lietuvos istorikai, teigiama, kad Tautos istorinės atminties įstatymas – žingsnis, tad sveikina Lietuvos Respublikos Seimo pastangas suteikti sistemingumo iki šiol labai chaotiškai vykdomai Lietuvos istorinės atminties politikai.

Lietuviai yra paskutiniai Europos barbarai. Paskutiniai apsikrikštijo. Paskutiniai atsisakė stabmeldystės Perkūnui ir Mildai (prie šitos stabmeldystės acto deivei grįžtama). Tada iš visų jėgų puolė prie krikščionybės, kuri nors ir atnešta per kančias, dabar visas davatkas neša į žvaigždes. Bet po krikščionybės buvo ir dar viena religija – komunizmas. Ir lietuviai vėl šventai patikėjo. Ir meldėsi Leninui. O slapta vaikščiojo į bažnyčias melstis ir Nazariečiui.

„Šiandien, kaip ir kiekvienų metų rugsėjį, mes žvelgiame tiesai į akis ir dar kartą liudijame žydų tautos tragediją, kuri yra ir mūsų tragedija. Šiandien kartu su Jumis lenkiu galvą Holokausto aukoms atminti“, – antradienį, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius iškilmingoje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale.

Žinių radijas Lietuvių ir rusų literatas Georgijus Jefremovas liūdi dėl Rusijos agresijos pasaulyje. „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ G. Jefremovas pirmadienį kalbėjo: „Kaip rusas esu labai nelaimingas, kai dabar į mano tautą, į mūsų kultūrą galima pažiūrėti iš tokio taško, kaip dabar žiūrima į mūsų praeitį, į mūsų dabartį, į mūsų politinę praktiką“, - teigė jis. G. Jefremovas sakė stengiąsis negalvoti apie rusų pasaulio idėją, nes žmogui yra ir be to labai svarbių darbų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Politiniam dialogui tarp Ukrainos ir Rusijos užmegzti galėtų pakakti vienerių metų, tačiau tautai pamiršti nuoskaudas prireiks dešimtmečių, sako naujienų portalo LRT.lt kalbinti politologai. Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas pažymi, kad, nors santykiai tarp tautų sugadinti, karas sustiprino politinį ukrainiečių nacionalizmą net ir anksčiau prorusiškuose Rytų Ukrainos regionuose, prisidėjo prie modernios ukrainiečių tautos formavimosi.

Iki birželio 29 d. referendumo dėl Lietuvos žemės liko kiek daugiau nei 2 savaitės, o viešojoje erdvėje tyla. Su kokiais sunkumais susiduria referendumo iniciatoriai? – Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina referendumo dėl Lietuvos žemės „Tautos valia“ iniciatyvinės grupės narį, Tautininkų sąjungos pirmininką Julių Panką.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė, LRT.lt Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis prieš pat prezidento rinkimų pirmąjį turą pasirodė Antakalnio kapinėse šalia Lenkų tautinės vėliavos spalvų juostelės prisisegęs vadinamąją „koloradkę“. Tą pačią, su kuriomis atlape separatistai Ukrainoje žudo žmones, o 2007-aisiais Taline prorusiškos jėgos kėlė riaušes, per kurias žuvo žmogus.

„Emigruojame, nes nesitikime, kad valstybėje yra pakankamai atsakingų piliečių, galinčių padėti mums pasiekti radikalių, gyvenimą iš esmės keičiančių permainų. Mes geriau kursime kitų tautų gerovę negu darysime tvarką savo namuose, geriau auginsime lietuvių kilmės anglus ar ispanus negu kursime ir ugdysime savo Lietuvos valstybę.“(Iš diskusijų apie emigraciją internete). Argumentų paneigti šias mintis, deja, nėra – pasakyta visa tiesa. Emigracijos smagratis įsisuko – sustoti bus labai sunku.

 Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas pirmadienio rytą sakė, kad reikia puoselėti tradicinę šeimą ir dažniau klausytis žmonių nuomonės. „Partija gavo 2 mandatus. Tauta niekuomet neklysta. Aišku, jei kalbėtume apie prezidento rinkimus, yra kaip yra, nors dar vienas kandidatas nuo valdančiosios koalicijos būtų visai neblogai“, - sakė R. Paksas. Pasak jo, su Aplinkos apsaugos ministras Valentinas Mazuronis turėtų šiandien apsispręsti, ar važiuos į Europos parlamentą.

Marius Eidukonis Kai Lietuvos gyventojai sprendė, ką dar penkerius metus norėtų matyti Prezidento poste, neramumų krečiamoje Ukrainoje Donecko ir Luhansko gyventojai dalyvavo referendumuose dėl regionų nepriklausomybės nuo valdžios Kijeve. Rinkimų farsas Jau ankstyvą pirmadienio rytą prorusiški separatistai paskelbė, kad rinkėjai rytinėje Ukrainoje absoliučia dauguma parėmė regiono nepriklausomybę. Anot sukilėlių rinkimų komisijos, 89 proc. rinkėjų pasisakė už Donecko srities savivaldą.

Žinių radijas Keletą metų rimtai užsiėmęs lengvąja atletika, Paulius Vainauskas visgi nusprendė išvykti studijuoti į Anglijos Braitono universitetą. Jį visada traukė diplomatija, svarstė ir apie Lietuvos Jono Žemaičio karo akademiją, bet galiausiai nutarė mokslus baigti tarptautinėje aplinkoje. „Tuo pat metu buvo dvejonių dėl Lietuvos švietimo sistemos, nes labai daug pokyčių vyko: kiekvienais metais kažkas naujo, reformos, nauji planai – trūko stabilumo jausmo.

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

„Kažkas už Seimą jau nusprendė įsivesti eurą. Ir mes jau apie tai nekalbame. Diskutuojame tik apie detales, kaip įvesti eurą. O kas nusprendė, kad euras bus įvedamas? Galbūt, mūsų banko valdybos pirmininkas, gal finansų ministras, gal kažkas Daukanto aikštėje pasakė“, - Seimo posėdžio metu kalbėjo tvarkietis Petras Gražulis. Jis teigė besistebintis, kad valstybė net nekelia klausimo apie beveik milijardą litų, kurie bus reikalingi euro įvedimui. „Finansų analitikai patvirtina – pinigų yra.

Jei jau įsivedame eurą, tai kartu likviduokime ir visus įsiskolinimus dirbantiems žmonėms bei pensininkams. Antraip – vardan ko tuomet Lietuva įsiveda eurą? Puiki proga gražiai įsivesti eurą. Bet neišnaudojama Neatsistebiu ir Seimo, ir Vyriausybės sąmoningu aklumu. Juk euro įvedimui ruošiamasi iš esmės klastojant socialinius rodiklius. Vakarus gal ir galima apgauti „pagražintais vaizdeliais“, tačiau savus apgauti – nepavyks.

Jei Rusijos agresijos Ukrainoje nebūtų, ją, ciniškai kalbant, reiktų sugalvoti, mat jau labai išryškina makaulytėse įsitvirtinusį jovalą. Lyderiai elgiasi kaip ir tauta. Prašviesėjimo akimirkos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dėstanti teisingas mintis apie grėsmę, kurią Vladimiro Putino politika kelia Europos saugumui, prašanti iš JAV prezidento Baracko Obamos daugiau naikintuvų, kadenciją pradėjo visai ne nuo to.

Bandydami pasauliui parodyti, kas esame, nuo Rumšiškių muziejaus eksponatų nupučiame dulkes, tačiau muziejinių vertybių nepavadinsi šių dienų lietuvių tautos tapatybe. Nežinome, kas šiandien esame iš tiesų, todėl išgyvename lietuviškos tapatybės krizę, sako žurnalistas ir kultūros antropologas Virginijus Savukynas. Pasak V. Savukyno, poreikį apibrėžti savo tapatybę lietuvių tauta buvo pajutusi Sąjūdžio laikotarpiu, tačiau neilgai trukus pasididžiavimas Lietuva ir tapatinimasis su ja smuko.

Nepraėjus nei ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje vėl atsirado nerimas dėl Rusijos grėsmės ir tolimesnės Nepriklausomybės ateities. Švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną negalime nepastebėti to, kad Europoje vėl žvanginama ginklais, plečiasi informacinis karas ir kultūrinė ekspansija.Taikos priešai vėl kelia galvas ir nori susigrąžinti viską, kas jų manymu buvo neteisingai, apmaudžiai prarasta.

Referendumai. Kokių tik jų nebuvo ir kokių dar bus. Gražiai skamba pasakymas "reikia atsiklausti tautos nuomonės". Kokios tautos? Gal tos tautos dalies, kuri turi priėjimą prie masinių informacijos priemonių ir kuriai rūpi ne tautos nuomonė, o savo požiūrių viešinimas, politinių taškų rinkimas ir atsakomybės už galimas nesėkmes perkėlimas ant liaudies pečių. Referendumas dėl atominės elektrinės.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kol valdančiųjų ir opozicijos partijos suka galvas, kaip neleisti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir parašų skaičiaus, reikalingų referendumui surengti, sumažinimo, aiškėja kelios tiesos. Pirmiausia, patys kalti, kad nesivargino žmonėms išaiškinti jiems svarbaus klausimo ir pasiūlyti saugiklių dėl tos žemės pardavimo, o kai susizgribo, buvo per vėlu.

Tebevykstant diskusijoms dėl referendumo dėl žemės europarlamentaras Vytautas Landsbergis išplatino kreipimąsi – pasirašiusius lietuvius skatinama susivokti ir atsisakyti savo parašų. Šis „antieuropinis ir antikonstitucinis referendumas” prilyginamas išstojimui iš Europos Sąjungos, jo organizatoriai – nacionalsocialistams, o pasirašiusieji tautiečiai – demokratijos duobkasiams.

Sekmadienį Vilniuje, Parlamento galerijoje, įteikti apdovanojimai „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. Tarp apdovanotųjų - Kovo 11-osios Akto signataras, per Sausio įvykius pagalbą teikę medikai, pareigūnai. Pirmojo laipsnio medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ skirtas signatarui Algirdui Vaclovui Patackui už nuoseklią ir ilgametę veiklą įtvirtinant Nepriklausomybės siekį ir aktyvų dalyvavimą Laisvės kovose, taip pat ginant Parlamentą per 1991 metų sausio įvykius.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Kijeve, opozicijos ir eurointegracijos šalininkų Maidane, išdalijo 400 rankomis megztų „europirštinių“. Protestuotojams jau tris savaites šąlant naktimis, kai spaudžia 10 laipsnių šaltis, Lietuvos užsienio reikalų ministras dalijo pirštines. Pasak opozicijos lyderių, „Euromaidanui“ aktyvus ES palaikymas labai svarbus. Tai esą drausmina šalies oficialią valdžią.

Viešai deklaruojama, kad reikia mažinti alkoholio suvartojimą Lietuvoje. Prasigers tauta, o baisiausia, kad promilių pelkynuose prapuls jaunoji karta, kurią alkoholio pramonininkai taip lengvai įtraukia savo tarsi ant lėkštutės patiekiamais velnio lašais. Bet atsiranda tokių, kurie iki šiol siūlo piginti alkoholį mažinant jam taikomą akcizą. Taip elgiasi tam, kad šalies vidaus rinka klestėtų. Tam tikrų su alkoholiu susijusių draudimų iniciatorius Seimo narys Antanas Matulas leidiniui „Balsas.

Yra toks teiginys, kad viskas istorijoje vyksta tarsi spirale – įvykiai po tam tikro laiko pasikartoja. Tik niekas nesitiki, kad jie pasikartos taip greitai. 2004-aisiais Kijevo gatvėse oranžinę revoliuciją surengę ukrainiečiai dabar, nepraėjus nė dešimtmečiui, rengiasi dar vienai. Netinkamas laikas Aukščiausi Ukrainos valdžios „šulai“ pasakyti „ne“ asociacijos sutarties pasirašymui su ES pasirinko netinkamiausią metą.

Kada sukauksime „topless“ Birutės, bėgančios Gedimino prospektu ir šaukiančios: „šalin rankas nuo feminisčių“ ir tokiu būdu išreiškiančios solidarumą su skriaudžiamomis Rusijos, Ukrainos ir kitų NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) šalių feministėmis. Bet kuriuo atveju, tai atneštų mažiau žalos, negu pritarimas valstybės simbolio niekinimui iš Seimo nario tribūnos. Mes visi esame laisvi žmonės. Gyvename laisvoje šakyje. Todėl kiekvienas turime teisę į saviraišką.

1938 metais Meksikos prezidentas Lazaro Cardenas nacionalizavo naftos pramonę. Lotynų Amerika ir daugelis skurdesnių pasaulio tautų su džiaugsmu sutiko šią naujieną. Skurdžios, tačiau žemės gelmių ištekliais garsėjančios šalys, pagaliau pajuto galinčios atsikratyti užsienio bendrovių diktato ir savo nuožiūra naudoti žemės turtus, kuriuos savinosi turtingos valstybės, rašo „Financial Times“. Šūkis „Nafta priklauso mums“ atspindėjo laiko dvasią.

Tautos dienos proga (08-09), norisi skaitytojams pateikti ką nors ypatinga, ką nors nekasdieniška. Šis prof. V. Stanley'io Vardžio straipsnis būtent ir suteikia tokią galimybę. Parašytas praėjus maždaug tiek pat laiko nuo sovietinės okupacijos pradžios, kiek dabar praėjo nuo nepriklausomybės atgavimo, be pagrindinės kolonialistinio šios okupacijos pobūdžio nagrinėjimo, jis leidžia palyginti kai kuriuos gyvenimo aspektus, ir netgi išvesti paraleles.

Gerūta Griniūtė, LRT.lt Dažnai šiltasis metų laikas menininkams tampa ne poilsio, o gastrolių sezonu: sulaukiame ne tik užsienio menininkų, bet ir į festivalius ar parodas sugrįžtančių lietuvių kūrėjų. Kai kurie jų save vadina pasaulio lietuviais, kiti – migruojančiais menininkais. „Svarbiausia, kad kūrėjas kurtų, o tai daryti gali nors ir kosmose“, – svarsto Niujorke gyvenantis fotomenininkas Mindaugas Gabrėnas.

Izraelis netiki dvitautės valstybės galimybe, ir pasisako už atskirą Palestinos valstybę šalia Izraelio, trečiadienį Vilniuje pareiškė Izraelio prezidentas Shimonas Peresas. "Izraelis niekuomet nesiekė ir nesiekia valdyti kitos tautos. Jis netiki dvitautės valstybės galimybe, nes tokiai valstybei grėstų amžinas konfliktas", - sakė Sh.Peresas per iškilmingą vakarienę trečiadienio vakarą.

Vakar „Šiaulių krašte“ išspausdintoje apklausoje „Ar reikia drausti abortus?“ Šiaulių miesto mero pavaduotojas Juras Andriukaitis tvirtino: „Aš net pritarčiau už tam tikrų asocialių asmenų sterilizavimą, kurie gimdo vaikus, kad iš jų pragyventų, ir tokius pačius degradus leidžia mums į visuomenę.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje atidengė paminklą kalbai. „Kalba - mūsų bendras ryšys. Išsaugoti kalbą reiškia išsaugoti tautą. Tegul čia iškalti lietuvių kalbos žodžiai būna įamžinti ne tik grindinyje, bet ir išlieka mūsų atmintyje bei kasdienybėje. Jeigu nepamiršime savo kalbos, nepamiršime ir savo istorijos. Puoselėkime kalbą, kalbėkime ir kurkime lietuviškai", - sakė Prezidentė.

Nevyriausybinė ėjimo propaguotojų organizacija „Ramblers“ nustatė, kad 25 procentai Didžiosios Britanijos gyventojų per savaitę vaikščiojimui skiria ne daugiau nei vieną valandą, skelbia BBC. Tyrimo metu buvo apklausti 2 tūkstančiai suaugusių šalies gyventojų. Jų teirautasi apie vaikščiojimo įpročius. Apklausoje žmonių teirautasi apie bendrą jų pėsčiomis nueinamą atstumą ir tam skiriamą laiką, įskaitant keliones į mokyklą, darbą ar parduotuves.