taromatas

Birželio 7 dieną Vilnius tikrai nemiegos – tūkstančių sostinės gyventojų ir svečių susidomėjimo sulaukianti kasmetinė „Kultūros naktis“ tradiciškai kvies pasinerti į svaiginantį muzikos garsų, šokių ir įvairių kūrybinių veiklų sūkurį, paversiantį sostinę viena didele meno scena. Pačiame žaliuojančios sostinės centre, adresu Gedimino pr.

Sekmadienio pavakarę naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė vaizdelis iš vieno Kauno taromatų. Pasak skaitytojo, vidurdienį čia stovintys konteineriai buvo pilnutėliai, šiukšlės mėtėsi ant žemės. „Labas vakaras, pasidalinkite, kaip atrodo kai kurių parduotuvių taromatai, jų tvarka bei kvapas viduje. Nuotrauka daryta Naujųjų metų išvakarėse, 12 val. dienos, Europos prospekto „Rimi“. Pasijutau, lyg būčiau šiukšlyne.

Į Lietuvą ateina naujos kartos taromatai. Nuo šiol nebereikės ilgai stovėti ir kišti į aparatą po vieną taros vienetą – naujosios kartos taromatas vienu ypu praris iki 100 butelių ir skardinių. Naujos kartos taromatas kol kas vienas ir vienintelis, jį gyventojai gali rasti Žirmūnuose įsikūrusioje „Rimi“ parduotuvėje. „Užstato sistema labai pasiteisino, gyventojų nuomonė ir vertinimai apie sistemą yra labai aukšti.

Prekybos tinklas „Iki“ primena apie sausį pradėtą iniciatyvą – taromatuose pridavus tarą, gautą užstatą galima paaukoti trims organizacijoms: „Maisto bankui“, „Blue/Yellow“ arba Raudonąjam Kryžiui, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prekybos tinklas „Iki“ aktyviai prisideda prie pagalbos įvairiausioms organizacijoms, o aukojimo taromatuose iniciatyva – patrauklus būdas tai daryti paskatinti ir pirkėjus.

Klaipėdoje antradienį prekybos centro taromate čekį pasisavinęs ir pasišalinęs vyras pareigūnams grasino peiliu. Kaip trečiadienį pranešė uostamiesčio policija, apie 18.50 val. Taikos prospekte 1972 metais gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,66 prom. neblaivumas, žodžiu grasindamas sužaloti, iš 30-mečio vyro pasisavino penkių eurų vertės taromato čekį ir pasišalino.

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai sukaupė ir grąžino rekordinį gėrimų užstato pakuočių skaičių – per 672 mln. vienetų, rašoma Užstato sistemos administratoriaus (USAD) pranešime spaudai. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko maždaug 240 grąžintų pakuočių, kurios tapo vertinga antrine žaliava ir nukeliavo pas perdirbėjus. USAD duomenimis, daugiausia grąžina tuščių PET plastiko pakuočių – net 345,4 mln. Taip pat gyventojai grąžino 281,7 mln. aliuminio ir 563 tūkst.

Į taromatus gruodžio mėnesiais surenkama mažiausiai plastiko bei stiklo butelių ir metalinių skardinių, sako prekybininkai. Taromatus prižiūrinčios įmonės teigimu, praėjusį gruodį tuščios taros atnešta mažiausiai per pastaruosius kelerius metus, išskyrus 2021-uosius, kada dėl kovido buvo įvesta daug suvaržymų.

Kai kuriems parlamentarams siūlant išplėsti stiklo taros surinkimo apimtis ir į užstato sistemą įtraukti dalį stiklainių, verslas sako, kad toks siūlymas neatitinka rinkos galimybių.   Taromatus administruojančios įmonės „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas sako, kad stiklainių priimti į taromatus neįmanoma, nes tam jie nepritaikyti. „Nebūtų įmanoma.

Vyriausybė turėtų pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma išplėsti sąrašą pakuočių, kurios turėtų būti surenkamos per taromatus. Atitinkamą išvadą dėl siūlomų pataisų parengė Aplinkos ministerija. Artimiausiu metu dėl jos galutinai apsispręs Vyriausybė ir projektas bus toliau svarstomas Seime.

Pridavęs tarą vilnietis Vytautas K. gavo kvitą, kuriame buvo mažesnė suma nei vyras tikėjosi. Todėl susinervinęs tyčia alkūne trenkė į taromato valdymo ekraną. Šis nuo smūgio išdužo. Svetimą turtą vyras apgadino dar 2021 m. kovo 25-sios vakarą, tačiau nuosprendį išgirdo tik šiomis dienomis. Ne kartą teistas vyras per tą laiką dar sugebėjo sumušti prekybos centro apsaugos darbuotoją. Tad teismas apjungė šiuos du epizodus ir paskyrė agresyviam vyrui 1 metų bei 2 mėnesių realų laisvės atėmimą.

Latvijoje antradienį, vasario 1 dieną, pradės veikti taros užstato sistema, pirmadienį pranešė šalies aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Arturas Tomas Plešas. Jis prisipažino nekantriai laukiantis šios akimirkos.  „Manau, to laukia visa Latvijos visuomenė“, – pareiškė ministras. Visoje Latvijoje veiks beveik 1,4 tūkst. taros priėmimo punktų ir daugiau kaip pusė jų bus taromatai.

Seimo narys siūlo kiek padidinti mažiausias gėrimų pakuotes, dalyvaujančias užstato sistemoje. Jei pasiūlymas būtų priimtas, taromatai nepriimtų mažiausių butelių.  „Jeigu taromatų sistemą apkrausime visokiomis smulkmenomis, reikės papildomas lazerių sistemas statyti, kad nuskenuotų, nes 100 mililitrų reikia ypač jautrios technikos“, – BNS sakė Ekonomikos komitete dirbantis Andrius Kupčinskas, parengęs Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.

Po viešos žinios, kad buvęs parlamentaras, dabartinis Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Naglis Puteikis sučiuptas pridavęs butelius su suklastotais depozito ženklais, jis pats įvykius aiškina visai kitaip. Politikas teigia neklijavęs depozito ženklų ant butelių ir pasakoja, kad konfliktas su apsaugos darbuotoju kilo ne bandant priduoti butelius, o kai dalį jų taromatas priėmė, dalies – ne, todėl jis pats nuėjo aiškintis. „Konfliktas kilo, kad jie iš manęs nepriėmė taros.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma, kad į taromatus reikės priduoti daugiau rūšių stiklinės taros – ne tik alaus ar kitų silpnų gėrimų, bet ir vyno, degtinės ar kitų stipresnių gėrimų. Dabar į taromatus surenkama tik silpnų gėrimų stiklinė tara.

Seimui teikiamas siūlymas nuo 2023-ųjų išplėsti taros surinkimo apimtis – jei jam būtų pritarta, taromatai priimtų visas iki trijų litrų talpos gėrimų pakuotes, įskaitant stipraus alkoholio stiklo butelius. Seimui ketvirtadienį ketinama pristatyti tokias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.  Dabar taromatai dalies tokios taros nepriima.

Seime vėl gaivinama idėja į taromatų sistemą įtraukti daugiau pakuočių. Prekybininkų atstovai įspėja, kad šie užmojai sužlugdys jau veikiančią užstato sistemą, tačiau siūlymą teikiantys parlamentarai sako, kad siekiant didesnio pakuočių sutvarkymo, į šią sistemą reikia investuoti ir ją tobulinti.

„TV pagalbos“ gelbėtojas Žilvinas Žitkus Joninių dienos išvakarėse šalia taromato patyrė išpuolį, kokių nebūna ir laidos iškvietimų metu. Apie šį nemalonų incidentą Žilvinas sutiko papasakoti naujienų portalui tv3.lt. Trečiadienį, prieš pietus, Žilvinas važiavo į darželį pasiimti dukrelės, nes popiet su šeima planavo vykti į sodybą. Bet prieš tai jis nusprendė nuvežti butelius į taromatą. Atvykęs prie „Maximos“ Antakalnio gatvėje, Vilniuje, vyras pamatė, kad du vyrai apsižodžiuoja.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus valstiečiai vėl užsimojo į taromatų sistemą įtraukti kuo daugiau gėrimų pakuočių – vyno, šampano, degtinės butelių. Lietuvos prekybos įmonių asociacija atšauna, kad tokie siūlymai visiškai nepamatuoti, mat iš naujo reiktų keisti visą taromatų sistemą. Maža to, kritikai tvirtina, kad tai papildomai valstybei kainuotų apie 120 milijonų eurų, dėl to esą brangtų ir pati produkcija.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė įsitikinusi, kad leidus išplėsti užstato sistemą – į taromatus būtų galima priduoti daugiau stiklo, pavyzdžiui, vyno, sulčių, degtinės butelius –  taromatų sistema sužlugtų, rašo portalas delfi.lt.  „Jeigu mes iš „varpelių“ išimsime stiklą ir sudėsime į tuos taromatus, tai praktiškai sužlugdysime taromatų sistemą, o konteinerinę sistemą paliksime be didelės dalies jos veiklos.

Prie nuo 2016-ųjų veikiančios taros užstato sistemos visuomenė jau spėjo priprasti, o taromatuose surenkamų pakuočių statistika byloja apie tokios sistemos naudą – vien per pirmuosius 6 šių metų mėnesius taromatuose buvo sugrąžinta beveik trečdalis milijardo vienkartinių gėrimų pakuočių.

Milžiniško populiarumo sulaukę taromatai sukėlė naujų idėjų pliūpsnį. Seime užgimęs noras leisti į taromatus priduoti ir stipriųjų alkoholinių gėrimų butelius  pasėjo abejonių, o Aplinkos ministerija jau ruošiasi panašią sistemą taikyti ir tvarkant, pavyzdžiui, nebenaudojamas padangas. Seimo narės, valstietės Virginijos Vingrienės teigimu, pakuočių tvarkymo sistema mūsų šalyje tebėra kamuojama neatidėliotinai spręstinų problemų.

Aplinkos ministerija mano, kad kaimo parduotuvės privalo priimti alkoholio ir kitų gėrimų tarą. Ministerija nepritaria Seime svarstomam siūlymui panaikinti prievolę kaimo parduotuvėms dalyvauti užstato sistemoje. Dabar mažesnės, iki 60 kv. metrų ploto kaimų ir miestelių parduotuvės yra atleistos nuo šios pareigos.

Aplinkos ministerija analizuoja galimybę plėsti pasiteisinusią pakuočių užstato sistemą bei pradėti surinkinėti ir stipriojo alkoholio butelius, rašo lrt.lt. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad šiuo metu ministerija atlieka studiją, kurios tikslas yra išsiaiškinti, kokias pakuotes galima priimti į taromatus, kiek tai kainuotų.

Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo, kad kiekvienoje kaimo seniūnijoje nuo 2019 arba 2020 metų turėtų veikti bent vienas taromatas. Ji registravo tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Parlamentarės teigimu, naujieji taromatai galėtų stovėti bet kurioje kaimo ar miestelio vietoje – prie seniūnijos, pramogų aikštės, šalia parduotuvės. Kol kas nėra aišku, kaip ir kur gyventojai įsigytų prekių už atgautą taros užstatą ar pasiimtų pinigus.

Lietuvius, pasirodo, galima vadinti taromatų fanais. Net 9-ynios iš 10-ies pakuočių grįžta perdirbimui. Per taromatų sistemos veikimo laiką grąžinta daugiau kaip 90-mt procentų įsigytos taros. Tokius rezultatus planuota pasiekti bent po dvejų metų. Užstato sistemos iniciatoriai pasakoja, kad bent jau šioje srityje lietuviai gerokai pralenkia estus. Viename Vilniaus taromatų žmonės vienas po kito grąžina įvairių gėrimų pakuotes.

Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas pasakoja, kad pirmais metais buvo norima surinkti 50 proc., o 90 proc. pakuočių surinkti 2020 m., tačiau jau šiemet surinkta 92 proc. pakuočių.

Ne pelno siekiančios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdyba patvirtino naujus tarifus už pakuočių sutvarkymą visiems gėrimų gamintojams ir importuotojams. Jie įsigalios nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Gamintojai ir importuotojai už aliuminio skardines vietoje šiuo metu taikomo 1,5 centų už vienetą tarifo nuo kitų metų mokės 1,1 ct/vnt., už geležines skardines – nebe 3 ct/vnt., o 2,9 ct/vnt. Plastikinėms pakuotėms taikomas tarifas liks nepakitęs, 3 ct/vnt.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Valdžiai svarstant ar derėtų plėsti grąžintinos taros sąrašą, kai kuriems gamintojams jau tenka svarstyti, kiek tai kainuotų. Mat taromatų atnaujinimo išlaidos nugultų ant jų pečių, o tuo pačiu ir ant Lietuvos gyventojų. Valstietė Virginija Vingrienė jau įtikino Seimą svarstyti pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2018 m. sausio 1 d. į užstato už vienkartines pakuotes sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų pakuotes.

Gamintojams ir importuotojams, prekybos įmonėms, atliekų tvarkytojams ir atliekų perdirbėjams atstovaujančios asociacijos bei organizacijos abejoja valdžios planais išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes.

Kol kas stipriųjų alkoholinių gėrimų butelių taromatai nepriima. Tiesa, naujoji valdžia žada padaryti, kad ateityje tokie buteliai ir netgi tetrapakai dalyvaus depozito sistemoje.   Na, o prie taromatų ir toliau plūsta gyventojai, nešini maišais plastikinės ir stiklinės taros. Žmonės tikina, kad taromatai galėtų priimti ir stipriųjų gėrimų, ir kartonines pakuotes.

Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo į užstato sistemą įtraukti ir stipriojo alkoholio pakuotes. Sistemą administruojančios viešosios įstaigos duomenimis, tokia plėtra gėrimų importuotojams ir gamintojams gali kainuoti maždaug 3 mln. eurų. „Tokia idėja kilo po švenčių, kada pamatėme, kad pakelės nusėtos pakuotėmis, o ta užstato sistema labiausiai veikia žmonių sąmoningumą. Ta esama ekonominė paskata skatina gyventojus grąžinti pakuotes.

Stipraus alkoholio pakuočių įtraukimas į užstato sistemą gėrimų gamintojams ir importuotojams gali kainuoti maždaug 3 mln. eurų, teigia viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas. Pasak Gintaro Varno, užstato sistemos plėtra galėtų trukti vienerius metus. „Jeigu bus svarstymas praplėstis užstato sistemą, tai tikiuosi, jog bus atsižvelgiama į technines galimybes, ar sistemą galima praplėsti, kiek plėtra kainuotų ir kiek tai užimtų laiko.

Nuo lapkričio gėrimų gamintojams ir importuotojams pabrango užstato sistemoje naudojamos taros tvarkymas. Įmonės neabejoja, kad tai atsilieps galutiniams pirkėjams, - gėrimai PET taroje artimiausiais mėnesiais gali pabrangti bent keliais centais, rašo „Verslo žinios“. „Kadangi prisideda 2,5 cento už plastikinės taros tvarkymą, atitinkamai šiek tiek brangs ir į šią tarą supilstyti gėrimai.

Pakuočių užstato sistemoje kol kas nėra planų praplėsti priimamų pakuočių sąrašą, įtraukiant vyno, šampano ir stipriųjų alkoholinių gėrimų bei kartonines pakuotes, nes jos nekelia didelių aplinkosauginių problemų, o gėrimų gamintojams kiltų papildomos problemos dėl ženklinimo. „Nė vienoje užsienio šalyje stikliniai vyno ar stipresnio alkoholiniai gėrimai nedalyvaujau užstato sistemose. Taip pat nedalyvauja kartoninės gėrimų pakuotės.

 VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis (USAD) Lietuvoje užstato sistema sparčiai prigyja. Per penkis mėnesius šalies gyventojai pridavė 130 mln. pakuočių – tai yra 50 proc. daugiau negu buvo planuota prieš šios sistemos įvedimą. Vien birželio mėnesį surinkta 52 mln. pakuočių – tiek, kiek Estijoje buvo surinkta per visus pirmus metus įvedus sistemą. „Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės naudojasi užstato sistema, yra jos patogumas.

Lietuviai apsukrumu nesiskundžia. Sukčiai jau spėjo sugalvoti būdų, kaip pasipelnyti ir iš taromatų. Policija kol kas pavojaus neįžvelgia, tačiau prekybos centrai skundžiasi, kad vis daugėja klastočių. Vos prieš kelis mėnesius Lietuvoje atsiradusius taromatus tautiečiai pamilo ne iš karto. Iš pradžių keikė stringančią techniką, piktinosi, jog ne visas gėrimų pakuotes aparatas priima. Na, o dabar prie prekybos centrų stūksančių paviljonų be duris nuolat varstančių klientų vargu ar pamatysi.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po naujos taros supirkimo sistemos įdiegimo, prekybos tinkle „IKI“ iš viso priduota beveik trys milijonai taros pakuočių. Pačių prekybininkų teigimu, taromatų sistema veikia sklandžiai ir ne tik palengvino pardavėjų darbą, bet ir tapo įdomiu bei nemažai investicijų pareikalavusiu išūkiu. Taip pat ryškėja tendencija, jog daugiausiai taromatai susidomėjimo sulaukia mažesniuose Lietuvos miestuose.