Taikos planas

Europos lyderiai skubiai telkiasi pokalbiui su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu – jau šiandien vidurdienį telefonu bus aiškinamasi dėl JAV siūlomo „taikos plano“, galinčio nulemti karo Ukrainoje eigą, skelbia „Bloomberg“. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, pokalbis telefonu vyks vidurdienį. Jame dalyvaus Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį sakė, kad artimiausios savaitės bus lemiamos prieštaringai vertinamam JAV planui, kaip sustabdyti beveik ketverius metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą. „Šiame taikos plane yra pasiūlymų, dėl kurių rusai ir amerikiečiai jau surengė preliminarias diskusijas, – interviu radijui sakė V. Orbanas. – Galvoju, kad išgyvename lemiamą akimirką; ateinančios dvi ar trys savaitės bus lemiamos.

Estijos saugumo ekspertų teigimu, JAV pasiūlytas 28 punktų taikos planas yra visiškai nepriimtinas Ukrainai, nelogiškas ir gali būti tiesiog žiniasklaidos triukšmas arba papildomų sankcijų vengiančios Rusijos bandymas išlaikyti Vašingtoną derybų procese, rašo šalies visuomeninis transliuotojas ERR. Trečiadienį buvo pranešta, kad JAV ir Rusija parengė naują taikos plano projektą karui Ukrainoje užbaigti.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų pristatytas „taikos planas“ dėl karo Ukrainoje nėra galutinis dokumentas – esą tai tik klausimų sąrašas, kurį Kyjivas ir Maskva turėtų aptarti.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas paneigė pasirodžiusius gandus apie neva pakeistą JAV siūlomą „taikos planą“ ir pabrėžė, kad jokie sprendimai priimti nebuvo. Pasak jo, žiniasklaidoje skleidžiama informacija neatitinka realybės, o derybos su amerikiečių delegacija tęsiasi tik techniniu lygiu. Ukrainos pusė atidžiai nagrinėja visus partnerių pasiūlymus, tikėdamasi tokio pat korektiško požiūrio į Ukrainos poziciją.

JAV prezidento Donaldo Trumpo remiamo 28 punktų plano projekte reikalaujama, kad Ukraina padarytų teritorinių ir saugumo nuolaidų Maskvai, o Rusija būtų vėl priimta į Didžiojo aštuoneto grupę, be to, būtų panaikintos jai įvestos sankcijos. Pasak Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karoline Leavitt, prie šio plano jau mėnesį „tyliai“ dirba D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir valstybės sekretorius Marco Rubio.

Donaldo Trumpo aplinkos parengtas taikos planas, perduotas Maskvai ir Kyjivui, sukėlė šoką Vakarų sostinėse – dokumentas beveik visiškai atitinka pagrindinius Vladimiro Putino reikalavimus, skelbia „Bloomberg“. Dokumente, kurio kopiją gavo leidinys, numatyta, kad Ukraina turėtų pripažinti Krymą, Luhanską ir Donecką „de facto priklausančiais Rusijai“, išvesti kariuomenę iš tų Donecko regiono dalių, kurios iki šiol nėra okupuotos Rusijos, sutikti su demilitarizuotos buferinės zonos, formaliai pri...

Europa ir Ukraina atsidūrė keblioje padėtyje – „Sky News“ analitikas Dominicas Waghornas perspėja, kad jos negali atmesti Donaldo Trumpo siūlomo taikos plano, nors šis iš esmės atspindi Kremliaus reikalavimus. Analitikas primena, kad pateiktas 28 punktų planas buvo parengtas D. Trumpo derybininko Steve‘o Witkoffo ir Kremliaus pareigūno Kirilo Dmitrijevo, nedalyvaujant nei Europos, nei Ukrainos atstovams.

Ukrainai reikia taikos, kurios sąlygos gerbtų mūsų nepriklausomybę, suverenitetą ir ukrainiečių tautos orumą, ir kuri neatvertų kelio 3-iajam įsiveržimui. Apie tai prezidentas pareiškė savo kreipimesi oficialioje „Facebook“ paskyroje, rašo „Ukrinform“. „Susitikau su Jungtinių Valstijų atstovais. Tai buvo svarbi delegacija ir labai rimtas pokalbis. Amerikos pusė pateikė savo pasiūlymus – plano punktus, kaip užbaigti karą, – savo viziją.

Ukraina iš esmės pakoregavo vieną iš 28 „taikos plano“ projekto punktų, kurie buvo paviešinti žiniasklaidoje. Apie tai leidiniui „The Wall Street Journal“ pranešė aukštas JAV pareigūnas. Pirminė punkto formuluotė numatė visos Ukrainai suteiktos tarptautinės pagalbos patikrinimą, kuris, tikėtina, turėjo padėti nustatyti galimą korupciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Ukraina turi iki lapkričio 27 dienos sutikti su jo administracijos pasiūlytu planu, kuriuo siekiama užbaigti karą su Rusija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė pranešimus neva yra sutartas 12 punktų taikos planas. „Svarbu, ar aš, kaip Ukrainos prezidentas, mačiau šį planą. Ne. Manau, kad tai yra atsakymas į visus klausimus. Yra įvairių Europos minčių ir pasiūlymų dėl taikos susitarimo“, – per susitikimą su žurnalistais sakė V. Zelenskis.  Jis pareiškė nuostabą dėl teiginių, kad tikimasi, jog Rusija dalyvaus derybose pagal tokį 12 punktų planą.

Recepas Tayyipas Erdoganas JAV prezidentui Donaldui Trumpui penktadienį pareiškė, kad bet kokios taikos iniciatyvos sėkmė Artimuosiuose Rytuose priklauso nuo to, ar Izraelis nutrauks savo atakas, pranešė Turkijos prezidento biuras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodo jokių ženklų, kad taika Ukrainoje artėja. Nors Donaldas Trumpas viliasi per artimiausias dienas susėsti prie derybų stalo su V. Putinu ir Volodymyru Zelenskiu, Maskva neslepia, jog jos tikslai nepakitę, o reikalavimai – griežti.

Dar šį pirmadienį buvo paskelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje. Šį derybų planą pasiūlė pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kokios yra taikos plano perspektyvos, įgyvendinimo galimybės bei Rusijos motyvai plačiau komentavo specialistai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Kyjivą nenorint įgyvendinti Kinijos pasiūlyto taikos plano, kuriuo būtų siekiama nutraukti kovas Ukrainoje. „Daugelis Kinijos pateikto taikos plano nuostatų... gali būti laikomos taikaus susitarimo pagrindu, kai Kyjivas ir Vakarai bus tam pasirengę“, – po derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu sakė V. Putinas. „Tačiau kol kas tokio jų pasirengimo nematome“, – pridūrė jis.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ketvirtadienį sakė, kad sąlygos „dar nėra tinkamos“ perduoti Rusijai pirmąjį iš dviejų jos užsakytų „Mistral“ klasės karo laivų, nors Maskva pritarė naujam Ukrainos taikos planui. F.Hollande'as įšaldė 1,2 mlrd. eurų vertės sandorį praeitais metais, kai paaštrėjo krizė Ukrainoje, baimindamasis, kad modernių jūrų desanto laivų perdavimas smarkiai sustiprins Rusijos karinius pajėgumus.

Europos Sąjunga (ES) remia Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytą taikos planą ir sieks griežtinti atsaką Rusijai, pirmadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po susitikimo su ES kolegomis Liuksemburge. ES užsienio reikalų ministrai posėdyje apsvarstė situaciją Ukrainoje ir kartu su naujuoju Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu aptarė taikos planą.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas paragino Sudano ir Pietų Sudano lyderius per viršūnių susitikimą Etiopijoje susitarti dėl aiškaus taikos plano, praneša BBC. Jis ragino lyderius eiti naujos taikos, bendradarbiavimo ir plėtros eros link. Dėl įtampos tarp Sudano ir Pietų Sudano dėl naftos ir sienų kyla naujo konflikto grėsmė. Jungtinės Valstijos paragino Sudaną sutikti su Afrikos Sąjungos sienų planu, kuriam jau pritarė Pietų Sudanas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas griežtai pasmerkė Sirijos vyriausybės penktadienį įvykdytas žudynes Sirijoje, kurios sukėlė „rimtų abejinių“ dėl prezidento Basharo al Assado taikos įsipareigojimų. „Aš griežčiausiai kaip tik įmanoma smerkiu, kad buvo panaudota sunkioji artilerija ir apšaudytos žmonių gyvenamos teritorijos, įskaitant apšaudymą iš sraigtasparnių“, – pareiškime teigia Ban Ki-Moonas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas teigė, jog ragins Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą padaryti tarptautinio pasiuntinio Kofio Annano taikos planą privalomu, skelbia BBC. Prancūzija pasiūlys, kad K. Annano taikos planas būtų vykdomas pagal JT įstatų septintąjį skyrių, kuriame nurodoma, kad veiksmai gali būti paremti jėga. Tikėtina, kad Rusija ir Kinija nepritars šiam pasiūlymui. Tačiau, ministras pripažino, kad tikisi, jog Rusija sutiks.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, praėjus dviem dienoms po pasirodžiusių pranešimų apie naujas žudynes, pareiškė didelį nusivylimą dėl smurto Sirijoje, skelbia BBC. Ban Ki-moonas teigė, jog yra mažai įrodymų, kad Sirijos vyriausybė vykdo JT ir Arabų Lygos pasiuntinio Kofio Annano taikos planą. Aktyvistų teigimu, už vyriausybę kovojančios pajėgos trečiadienį nužudė 78 žmones. Tačiau vyriausybė tvirtina, kad teroristai nužudė devynis civilius.

Rusija reikalauja į tarptautinius pokalbius dėl Sirijos įtraukti Iraną. Svarbu surengti susitikimą tų valstybių, kurios turi „realią įtaką skirtingoms opozicijos grupuotėms“, trečiadienį Pekine pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Anot jo, šią sąlygą atitinka nedaug šalių. Tarp jų yra penkios nuolatinės JT Saugumo tarybos narės - Rusija, JAV, Kinija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. S. Lavrovas dar įvardijo Turkiją, Iraną ir Arabų lygą.

Šiuo metu Vakarai svarsto, kaip atsiliepti į nesibaigiantį kraujo liejimą Sirijoje. Kai kurie dabartiniam Damasko režimui oponuojantys sirai prašo, kad Vakarai paskelbtų neskraidymo zoną virš Sirijos. Vienas tokių – juristas Haithamas Maleh. Jo straipsnį išspausdino dienraštis „New York Times“. „Sirai buvo žudomi beveik nuo pat to momento, kai Hafezas Assadas įsigalėjo aštuntajame ano šimtmečio dešimtmetyje.

Sirijoje sekmadienį 150 metrų nuo Jungtinių Tautų (JT) stebėtojų konvojaus, kuriame į Dumos miestą keliavo misijos vadas, nugriaudėjo sprogimas, praneša liudininkai. Generolo majoro Roberto Moodo automobilis buvo sustojęs kariuomenės patikrinimo punkte, kai netoliese sprogo pakelės bomba. Pranešimų apie aukas kol kas nėra.

Sirija sutiko, kad balandžio 10-oji būtų paskutinis terminas pradėti įgyvendinti taikos planą, teigė Jungtinių Tautų (JT) ir Arabų Lygos pasiuntinys Sirijai Kofis Annanas, skelbia BBC. K. Annanas už uždarų durų JT Saugumo Tarybai sakė, kad Sirija sutiko su termino nustatymo pasiūlymu, kada kariškiai nebevyktų į gyvenamąsias teritorijas, būtų išvežta sunkioji artilerija ir pradėtas karių išvedimas.

Sirijos vyriausybės kariai liks miestuose, kol „įsivyraus taika ir saugumas“, šeštadienį pareiškė vyriausybės atstovai. „Sirijos armija miestuose yra gynybos tikslais, kad apgintų civilius. Kai įsigalios taika ir saugumas, armija bus išvesta“, – šeštadienį sakė užsienio ministerijos atstovas Jihadas al-Makdesis.