tadas navickas

Energetikos ministerija siūlo pirmiausiai išnaudoti sausumos vėjo jėgainių potencialą ir tik tuomet plėtoti jas Baltijos jūroje. Tai grindžiama tuo, kad vėjo elektrinių žemyne pagaminta elektra yra gerokai pigesnė nei jūroje. Tačiau „Litgrid“ vadovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje reikėtų naujų elektros rezervų, kad būtų galima balansuoti didesnės galios vėjo parkus.

Vėjo jėgainių eksploatuojančios įmonės ir naujus jų parkus kuriantys verslininkai atsidūrė aklavietėje. Patvirtinus naują reikalavimą nustatyti sanitarines apsaugos zonas vėjo jėgainių parkai tapo nelegalūs, o statomi negali pradėti veikti. Lietuvoje vėjų jėgainių parką kuriantis UAB „4enerija“ vadovas Tadas Navickas tikino, kad situacija yra labai bloga. Šiuo metu vyksta keturių didelių vėjo jėgainių parkų statyba Lietuvoje, kurie buvo suplanuoti iki 2012 metų.

Valdžios brukamai naujai atominei elektrinei, skambiai televizijos reklamose vadinamai „sava“, kišami milijardai litų. Tuo tarpu pinigų neprašantiems „vėjininkams“ įjungiami stabdžiai. 2004 m. Lietuvoje pradėjo kilti pirmosios vėjo jėgainės. 2011 m. jos jau pagamino 179 MW elektros galios arba 3 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Tokie skaičiai netenkina vėjo jėgainių parkų vadovų bei pasisakančiųjų už „žalią“ elektros energiją.

Vertinant alternatyvas, branduolinė jėgainė Lietuvai naudinga nebent tuo, kad šalis turės medžiagos atominei bombai pagaminti ir šitaip galės pagąsdinti pasaulį, šaiposi Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto kritikai. Vis dėlto Lietuvai nėra kito būdo pasigaminti pigios bazinės energijos ir dar tapti elektros eksportuotoja, atšauna projekto vykdytojai.

„Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą atominė elektrinė užgoš – nors valdžia tikina, kad visos rūšys išsiteks ir sutars rinkoje. Apie Lietuvos energetiką diskutavo ekonomistas Raimondas Kuodis, „4Energia“ vadovas Tadas Navickas bei Lietuvos energetikos asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas Navickas. Jo įsitikinimu, Lietuvoje esantis vėjo potencialas praktiškai neatsilieka nuo kitų Europos valstybių. „Lietuvoje vėjo yra – gerose šalies vietose vėjo potencialas yra toks, kaip ir kitose Europos valstybėse“, - pasakojo T. Navickas.

Anot specialistų, vėjo jėgainės jūroje - neišvengiama energetikos ateitis ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, ir tik laiko klausimas, kada jos įžengs į mūsų šalies vandenis. Tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus jūrinė energetika Lietuvoje pajudės iš mirties taško, rašo antradienio „Vakarų ekspresas“. Tokios mintys išsakytos Baltijos aplinkos forumo ir Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto surengtoje diskusijoje.

XX a. pradžioje Alytų buvo galima vadinti trijų tiltų miestu. Tai buvo sudėtingos ir tuo metu modernios konstrukcijos statiniai, kuriais didžiavosi visi alytiškiai, o ypač patys inžinieriai, projektuotojai, statytojai. Vargu ar rasi miestą mylintį alytiškį, kuris nežinotų apie senąjį geležinkelio pylimą, perskyrusį vargšę Dailidę į dvi dalis. Įspūdingą pylimą matom ir šiandien. Lankom jį grožimės nuo jo svaiginančio aukščio šveicariška panemunės panorama, o paties tilto net neįsivaizduojame.

Antano Juozapavičiaus vardo tiltas pastatytas ant 4 taurų vandenyje ir 2 atramų krantuose. Tilto aukštis - 20 m; ilgis - 194.7 m.; plotis - 10.20 m.; šaligatvio plotis - 1.20 m.; turėklų aukštis - 1.12 m. Įdomu tai, kad šis tiltas visuomet (išskyrus caro laikus) buvo vadinamas žmonių vardais. Dabar mes jį žinome kaip Antano Juozapavičiaus tiltą, tokį jį žinojo ir tarpukario Alytuje. Sovietmečiu jis buvo pakrikštytas Tomo Tamulevičiaus vardu.