tadas leončikas

Žmogaus teisių padėtį stebinčių institucijų atstovai skambina pavojaus varpais - šioje srityje padėtis Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungos (ES) vis blogėja. Atkreipiamas dėmesys, kad daugėja etninio, rasinio nepakantumo, netolerancijos seksualinėms mažumoms, blogėja moterų, vaikų, neįgaliųjų padėtis.

Apklausiami lietuviai vardija nemėgiamiausias visuomenės grupes ir apie diskriminaciją bei netoleranciją nesusimąsto, tuo tarpu ekspertai bei politikai ieško priemonių, kaip skatinti įvairių visuomenės grupių sugyvenimą kartu ir rengia antidiskriminacinę programą.

„2007-ieji Lietuvoje buvo rasistinių išpuolių proveržio metai“, - konstatuoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. H.Mickevičius pastebi, kad diskusija, pradėta po Kovo 11-osios eitynių (kai didelis būrys žmonių žygiavo per Vilniaus Gedimino prospektą ir skandavo nesantaiką kurstančius šūkius „Lietuva lietuviams“ ir „Lietuva be rusų“ - aut. past.), nenuslopsta.

Ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnai ir žmogaus teisių ekspertai rasizmo bei ksenofobijos problemas, kurias išryškino Nepriklausomybės atkūrimo dieną įvykęs skustagalvių maršas sostinės Gedimino prospektu, mato skirtingai. Tyrėjai akcentuoja įstatymų netobulumus, tuo metu žmogaus teisių ekspertai teigia, jog didžiausią dėmesį reikia skirti rasizmo bei ksenofobijos prevencijai, taip pat policijos pareigūnų švietimui, kad šie esant tokioms situacijoms mokėtų tinkamai tvarkytis.

Tik kas trečias Lietuvos jaunuolis visuomenę laiko tolerantiška, daugiau nei pusė teigia aiškiai jaučiantys socialinės padėties skirtumus. Tokius praėjusių metų pabaigoje atlikto tyrimo duomenis penktadienį pristatė Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro atstovas Tadas Leončikas.

Skustagalvių išsišokimų, rasizmo, nepakantumo ir diskriminacijos Lietuvoje tik daugėja - mano situaciją stebintys ekspertai. Signalizuojama, jog šalyje daugėja ir smurtinių išpuolių. Valstybė, kaip pripažįstama, griežtina sankcijas, bet visuomenė ir pareigūnai tebežiūri į problemą kaip į formalumą.

Nepaisant Lietuvoje įgyvendinamos lygių galimybių politikos, nepakantumo, homofobijos, diskriminavimo nuotaikos kitų rasių, tautybių ar tikėjimo, netradicinės seksualinės orientacijos žmonių atžvilgiu šalies visuomenėje vis dar plačiai paplitusios.Tokią vertinimą išsakė pirmadienį Vilniuje vykusios konferencijos, skirtos Europos lygių galimybių metų visiems veiklos rezultatams pristatyti, dalyviai.

Bene prieš kiekvienus rinkimus ima bruzdėti politiškai aktyvesni piliečiai: kas kuria naują partiją, kas – judėjimą. Vieni iškart pretenduoja tapti „gelbėtojais“, kiti – tenkinasi satelitų vaidmeniu. Atrodo, pastarasis vaidmuo nenorom labiau limpa taip vadinamiems judėjimams. Sakau „nenorom“ todėl, kad jie nenori vadintis politikais, jiems artimesnis ir labiau prie širdies intelektualo vardas. Jie nori būti dvasiniais visų piliečių, o ypač politikų vadovais. Tai yra, būti aukščiau už visus.

Aukštojo mokslo reforma turi prasidėti nuo aiškios atvirų mokslo institucijų vizijos, nuo hierarchinės Lietuvos aukštojo mokslo sistemos keitimo, uždarų klanų suardymo, o ne nuo mokesčių naštos uždėjimo studentams. Rinkos santykių diegimas mokslo ir švietimo srityje dar niekur netapo panacėja, priešingai: neapgalvota liberalizacija turėjo apverktinų padarinių. Būtina kurti prielaidas kokybiškoms studijoms užtikrinti, o ne mąstyti apie greitą pelną.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Susikūręs Naujosios kairės judėjimas iš karto išprovokavo diskusiją dėl kairiųjų vertybių Lietuvoje. Pasisakęs už gėjų parado surengimą Vilniuje, Naujosios kairės 95 (NK95) judėjimas iš karto sulaukė daug kritikos strėlių tiek iš kairiųjų, tiek iš dešiniųjų.

Manifestą gegužės 1-ąją paskelbusi "Naujoji Kairė 95" (NK) birželio 16-ąją rengia "Naujosios kairės" juodraštį 2007 “Naujųjų Skliautų” galerijoje Vilniuje, Ašmenos g. 10 (pradžia – 10 val.). Renginiui pasirinkta vieta – viena iš nedaugelio dar išlikusių viešų kultūrinių erdvių senamiestyje, kurias ketinama atimti iš visuomenės. NK95 taip demonstruoja solidarumą su viešų kultūrinių erdvių gynėjais ir skelbia karą jų privatizacijai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Užsieniečiai Vilniuje pradeda jaustis nesaugūs. Per kelias savaites Vilniuje įvykdyti keli rasistinio pobūdžio išpuoliai prieš atvykėlius iš Afrikos.

NK95 priešinasi hegemoniškų diskursų ir praktikų mėginimams savintis teisę primesti visai visuomenei vienodą gyvenimo ir mąstymo būdą ir solidarizuojasi su Lietuvos gėjų lygos, Tolerantiško jaunimo asociacijos, jaunimo centro "In Corpore", Lietuvos žmogaus teisių centro ir visų politikų, visuomenės veikėjų bei kitų geros valios asmenų pastangomis ginti homoseksualių žmonių teises (žodžio, demonstracijų, buvimo savimi ir saviraiškos laisvę, kitaip tariant, tiesiog laisvę būti atviriems ir saugiem...

Rasinė diskriminacija tampa vis aktualesne problema Lietuvoje, o jai spręsti reikalinga tvirtesnė politinė valia. Tokia nuomonė buvo išsakyta pirmadienį Vilniuje vykusioje apskrito stalo diskusijoje "Rasinės diskriminacijos kaina: lygių galimybių politikos efektyvumas Lietuvoje". Kaip pranešė Žmogaus teisių stebėjimo institutas, ši diskusija - vienas pirmųjų bandymų apsvarstyti lygių galimybių politikos efektyvumo klausimus, bendradarbiaujant valstybės, mokslo įstaigų ir nevyriausybinių organi...