švėntinis stalas

Galime išgirsti daug skirtingų nuomonių apie tai, kokį patiekalą turėtumėme vadinti nacionaliniu Lietuvos valgiu – vieni mano, kad tai turėtų būti didžkukuliai, kiti teigia, kad tai šaltibarščiai arba bulvių plokštainis. Vis dėlto reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad nacionaliniu šalies patiekalu turėtų būti vadinami didžkukuliai. Beveik pusė gyventojų didžkukuliais mėgaujasi mažiausiai kartą per mėnesį, o apskritai jų nevalgo vos 4 proc.

Tik Kalėdos praėjo, o artėjant Naujų metų sutiktuvėms vėl pradedame rūpintis, ką patieksime ant šventinio stalo. Nenuostabu, juk lietuviai mėgsta daug ir skaniai pavalgyti, visi didieji žemės ūkio darbai, taip pat svarbiausios šventės neapsieina be tradicinių valgių.

„Sočiai, bet nepadauginant“ – toks galėtų būti šių artėjančių švenčių šūkis, norintiems į kalėdinio stalo planavimą pažvelgti tvariau. Kodėl tai taip svarbu? Sumažinti išmetamo maisto kiekį per šventes tampa sudėtinga. Dažnai nugali noras susikurti kuo įspūdingesnę ir gausesnę šventę, tačiau vėliau apima nuostaba, kiek daug tai pareikalavo išlaidų ir iššvaistyto maisto.   Skaičiuojama, kad per šventes bendras atliekų kiekis vidutiniame namų ūkyje Europoje padidėja apie 30 proc.

Artėjant didžiausioms metų šventėms daugelis dairosi ne tik tradicinių, bet ir dar neišbandytų, naujų receptų, kuriais papuoš savo kalėdinį stalą. Ir nors įprastai žuvis – Kūčių pažiba, o mėsos patiekalai dažno šeimoje puošia Kalėdų stalą – eksperimentuoti nebijantys ieško ir nemėsiškų alternatyvų.

Artėjant didžiajai pavasario šventei – Velykoms, kada visi artimieji susiburia prie gausaus vaišių stalo, jau pradedama sukti galvą, kokiais skanėstais namiškius nustebinti šiemet. Siūlome išbandyti marmurinį keksą, tinkantį tiek šventiniam, tiek kasdieniam stalui. Tikėtina, kad šis keksas abejingų nepaliks! Keksui pagaminti reikės: 120 g minkšto sviesto, 150 g cukraus, 2 didelių kiaušinių, 70 g riebios grietinės, 125 ml pieno, 210 g „Kauno grūdų“ kvietinių miltų „Ekstra“, 2 arb.

Kiekvienas šventinis stalas neapsieina be užkandžių, tačiau užplūdus svečiams, juos visada norisi pagaminti kuo greičiau. Tinklaraštininkė Enrika dalinasi greitu tortilijų užkandėlių receptu. Garantuojame, su šiais užkandžiais ne tik papuošite stalą, tačiau ir susilauksite daug pagyrų.  Ingredientai: tortilijos lakštai 2 vnt., kietai virti kiaušiniai 2 vnt., krabų lazdelės 100 g., fermentinis sūris 150 g., majonezas 100 ml., česnakas 2 skiltelės.

Šventinio stalo dekoravimas ruošiantis Kūčių vakarienei – vienas svarbiausių akcentų. Dekoratorė Violeta Žukauskienė tikina, kad dažnai daroma esminė klaida, kada stalo puošyba nukeliama paskutinei minutei, viskas daroma paskubomis ir nesuplanuotai.

Šis šventiškai keptas kiaulienos kumpis su medumi taip pavadintas ne be reikalo – jo gamybos procesas užtrunka virš 4 valandų. Tinklaraščio „Maisto kelionės“ kūrėjai Karolina ir Marius sako, kad su meile ir ilgai kepamas kumpis būna bent 10 kartų skanesnis, tad mano, kad pasistengti tikrai verta. Šiuo būdu išvirta ir kepta mėsa tampa ypač sultinga ir tiesiog tirpsta burnoje.

Įsibėgėjus dovanų pirkimo karštinei ir mintimis jau skaičiuojant patiekalus, kuriuos reikės ruošti Kūčių vakarui, dažnai pamirštame šios ramybės ir susikaupimo šventinio stalo puošybą. Vakarienės stalo puošmenos padeda sukurti džiugią nuotaiką, o susirinkę svečiai pasijaučia maloniai nustebinti, kad jaukiam pasisėdėjimui apgalvojote visas detales. Būtent Kūčių stalo dekoravimas, kada šis nukrautas gausybe skirtingų patiekalų, gali pasirodyti sudėtingas.

Nuo seno Velykų stalui kiekviena šeima išsikepa pyrago, patiekia mėsiškų valgių ir būtinai margučių. Juos muša, ritinėja, dovanoja vaikams, atėjusiems pasveikinti kaimynams. Anksčiau apeiginis Velykų stalas būdavo apkraunamas ir kitais valgiais: kiaulės galva arba paršeliu su žalumynais, žvėriena, sūriu, sviestu, keptu avinėliu. Stalą dažnai puošdavo žalumynų girliandos. Deja, daugelis senovinių Velykų papročių nunyko XX a. 1-ojoje pusėje.