Švenčiausiosios Mergelės Marijos

Lietuvos katalikai antradienį švenčia Žolinę, kitaip dar vadinamą Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo dieną. Žolinės metu bažnyčioje šventinami pirmieji derliaus vaisiai, gėlės. Krikščioniškasis paprotys švęsti Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę yra kilęs iš Marijos laidotuvių legendos. Anot jos, kadangi Dievo motina buvo paimta į dangų su visu kūnu ir siela, jos karste pasiliko tik gėlės, kuriomis buvo papuoštas Marijos kūnas.

 Antradienį švęsime Žolinę. Visiems puikiai žinoma valstybinė šventė dažną džiugina dėl laisvos dienos ir retai kada verčia susimąstyti, kokia yra tikroji šios šventės prasmė ir senosios tradicijos. Etnologė Gražina Kadžytė pasakoja, kad šios šventės šaknys slypi gilioje senovėje. „Žolinės šventė susijusi su žemdirbyste ir jos šaknys siekia indoeuropiečių genčių įsitvirtinimą mūsų kraštuose.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iš lauko atnaujinta Kalvarijos bažnyčia, įkurtas Jaunimo piligrimų centras bei po poros metų rekonstruota miestelio istorinė dalis, tikimasi, taps traukos objektais turistams ne tik iš kaimyninės Lenkijos. Iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradabiavimo per sieną programos Kalvarijos savivaldybė kartu su vietos parapija už maždaug 300 tūkstančius eurų restauravo Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčią.

Vakar visos šalies tikinčiųjų akys buvo nukreiptos į Panevėžio kraštą – garsieji Krekenavos Žolinės atlaidai rodyti per Lietuvos televiziją. Žolinės išvakarėse, šioms iškilmėms Krekenavoje besirengiantis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas sakė, jog šiais metais šventoms Mišioms vadovaus Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Į atlaidus suvažiuos vyskupai ir daugiau garbingų dvasininkų iš visos Lietuvos.