švelnumas

Dainų autorė ir atlikėja Gabrielė Vilkickytė nesilaikė įprastų muzikos pasaulio dėsnių: pirmiausia jos kūryba skambėjo soliniuose koncertuose, kurių bilietus žmonės tiesiog graibstė ir tik vėliau dainos buvo profesionaliai įrašytos studijose. Šiandien Gabrielė pristato 12-os kūrinių albumą „Vilko švelnumas“, o interviu pasakoja, kad jie gimė dykumoje, oro uostuose, pokalbiuose arba pakeliui į naujus santykius, rašo pranešime spaudai.

Pomidorai, konservuoti su mėlynosiomis slyvomis: gaunasi fantastiškas marinatas, gardūs pomidorai su švelniu slyvų prieskoniu. Sūrymas toks skanus, visai nesūrus, kad jį galite po to gerti vietoje kompoto. Net supjaustyti morkų gabaliukai buvo suvalgyti su dideliu apetitu.

„Neužtenka turėti vien tik balsą ar techniką, dainuojant reikia protauti“, - yra sakęs maestro Virgilijus Noreika, vasario 5 d. įvykusiame „Vaidilos klasikos“ koncerte privertęs klausytojus nubraukti ne vieną ašarą. Kaip sakė profesorius V. Noreika, muzikalumą ir ypatingą jautrumą lietuvių liaudies dainų, skambėjusių pirmoje koncerto dalyje, atlikimui jam perdavė jo mama, turėjusi išskirtinį pojūtį ir talentą muzikai.

Trečiadienio popietė. Kano Seidelio, gyvenančio Niujorke, rankose smilksta šalavijas. „Šalavijas išvalo orą nuo blogų energijų. Tai aš darau prieš kiekvieną glostymo sesiją“, – sako vyras. Kanas Seidelis, apie kurį rašo elitedaily.com, yra profesionalus glostytojas. Jis uždirba maždaug 80 dolerių per valandą, glostydamasis su nepažįstamaisiais. Tokių sesijų jis turi vidutiniškai vieną per savaitę. Vyras yra užsiregistravęs glostytojų puslapyje (cuddlist.

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ nekantriai laukia spalio pabaigos, kuomet rankose laikys penkerių metų kūrybos vaisių – naują muzikinį albumą „Vilko vartai“. Kol vyksta kompaktinės plokštelės leidybos darbai, muzikantai intensyviai ruošiasi koncertiniam albumo pristatymo turui didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuris startuos jau lapkričio 7 dieną.

 „Bikinio kategorija susižavėjau dar paauglystėje, kai išvydau vienos iš dalyvių pasirodymą scenoje, - prisipažino Lietuvos jaunimo čempionato prizininkė Veronika Iljinaitė. - Tą merginą drąsiai galėčiau pavadinti femme fatale*. Ji subtiliai flirtavo su publika, jos eisena buvo gracinga, judesiai – plastiški“. „Moterys pavydžiai žavėjosi jos kūnu, o vyrai troško jos dėmesio. Taigi, kuri nenorėtų būti tokia moterimi?“ - šypsodamasi klausė devyniolikmetė V. Iljinaitė.

Vyrai tiesiog nesupranta kai kurių akivaizdžių (bent jau taip mano moterys) dalykų apie silpnąją lytį. Tai ypač susiję su tais momentais, kai kalbama apie slaptus moterų ženklus vyrams. Štai keli svarbiausi slapti ir nekontroliuojami moterų kūno kalbos ženklai, kurie tau padės apsispręsti, ko imtis toliau. 1. Ji liečia ir taisosi savo plaukus. Moterys myli savo plaukus.

Aprašomų žmonių poelgiai nėra teisinami ir jų švelnioji pusė niekada negalės atpirkti jų veiksmų. Tačiau pasaulyje, kuriame žmonės viską mato tik baltai arba juodai, svarbu suvokti, kad žmogus nebūna absoliučiai blogas. Faktas, kad garsiausi tironai istorijoje vis dėlto turėjo minkštąją pusę, kurią slėpė nuo visų, iš tikrųjų padaro juos dar blogesnius. Jei vis tik girdėjo sąžinės balsą, jie sąmoningai pasirinko į jį nereaguoti. Taigi, listverse.com siūlo paskaityti apie šiuos diktatorius.

Panašu, kad metroseksualai (vyrai, kurie save itin prižiūri, o kosmetikos kartais naudoja daugiau negu moterys) praranda savo įtakos sferas, nes juos pamažėle keičia naujas vyrų tipas, kuriam būdingas ne tik seksualumas, stipraus charakterio savybės, bet ir dėmesingi, jautrūs ir švelnūs santykiai su moterimis, rašo „The Daily Mail.

Tai, ar žmogus yra geras kitiems, priklauso ne tik nuo gyvenimiškų patirčių. Pasirodo, kad DNR taip pat vaidina itin svarbų vaidmenį. Mokslininkai teigia, kad geranoriškumas arba jo trūkumas iš dalies priklauso nuo to, ar smegenys turi tam tikros rūšies receptorius švelnumo, prisirišimo hormonams, rašo newser.com. Mokslininkai keleto šimtų žmonių teiravosi apie jų pasaulėžiūrą: ar šie pasaulį laiko praturtinančia, ar pavojinga vieta bei to, ar kiti žmonės iš esmės jiems atrodo geri ar blogi.

Nedaug chemikalų turi tokią švytinčią reputaciją, kaip oksitocinas. Vadinamas „meilės hormonu“ ar „apsikabinimų chemikalu“, jis buvo siejamas su beveik visais teigiamais žmogaus psichikos aspektais. Vienas jo dvelktelėjimas gali padaryti žmogų labiau pasitikinčiu, užjaučiančiu, dosnesniu ir labiau bendradarbiaujančiu. Toks yra populiarusis įvaizdis, jo purškalo galima netgi įsigyti iš įtartinų interneto prekeivų. Pats laikas peržiūrėti šį rožinį įvaizdį.

Pasipuošusi šilko apdarais kiekviena moteris pasijunta karalienė. Net ir maža aprangos detalė, pagaminta iš švelnaus, vėsaus, plazdančio, prabanga dvelkiančio šilko leidžia jaustis ypatingai. O jei ji dar ir išpaišyta fantastiško grožio ir nuostabių spalvų piešiniais, tampa lyg dovana iš kito pasaulio. Apie tapybą ant šilko kalbamės su pradedančia dizainere Vaida Žemaityte, sutikusia praskleisti šio Lietuvoje dar mažai deklaruojamo meno uždangą.

Ką besakytų, tarp vyrų ir moterų galima rasti daugiau panašumų, o ne skirtumų, tačiau, be abejo, negalima nepastebėti to, kas daro mus tokius skirtingus. Mes skirtingai žvelgiame į pasaulį, turime skirtingas nuomones apie tuos pačius įvykius, kalbame, atrodo, ta pačia kalba, tačiau suprantame vieni kitus ne geriau nei užsieniečiai. Tam tikros savybės, būdingos vyrams, nepatinka moterims, o vyrui greičiausiai gali nepatikti kai kurios moterų silpnybės.

Jau 110 metų iš Alpių karvių pieno gaminamas šokoladas „Milka“ garsėja ne tik ypatingu skonio švelnumu. Šiandien violetinė karvutė įkvepia kiekvieną iš mūsų išdrįsti būti švelniu su artimiausiais žmonėmis. Švelnumu dalinantis su kitais, galima užkirsti kelią pasaulyje vis labiau įsigalinčiam susvetimėjimui ir išmokti džiaugtis paprastais dalykais. Dėl visuomeninio statuso – pamirštas švelnumas XXI a. – žiauraus išlikimo laikas.

2011 metais „Milka“ atlikto švelnumo tyrimo duomenimis, lietuviai patenka į švelniausių europiečių penketuką, aplenkdami stereotipiškai švelniais laikomus italus ir prancūzus. Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugelyje Europos šalių stresas, įtampa ir nuolatinis skubėjimas palieka vis mažiau vietos švelnumui. Tarp tyrime dalyvavusių septyniolikos valstybių pirmąją vietą užėmė Vengrija, o paskutiniąją - Čekija. Lietuviai - vieni iš Europos švelnumo lyderių.

  Ne tik laikmetis ir pinigų trūkumas keičia lietuvių laidojimo tradicijas. Vis dažniau žmonės patys dar būdami gyvi „susiorganizuoja“ savo paskutinę kelionę, naujus papročius gimdo ir artimųjų noras originaliai įprasminti mirusiojo atminimą. Konservatyvūs lietuvių laidojimo papročiai tokie atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Per pastaruosius 10 ar 20 metų kai kurios atsisveikinimo su mirusiuoju tradicijos beveik nunyko arba buvo pakeistos naujomis.

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma dviejų fotomenininkų – Romualdo Rakausko ir Gintaro Česonio – paroda.Parodos sumanymas kilo atkreipus dėmesį į abiejų kauniečių fotografų gimtadienių datas. Praėjusių metų rugpjūtį R. Rakauskas šventė 66-ąjį, o G. Česonis spalį – 33-ąjį gimtadienį. Netikėtai atradę šį sutapimą, fotomenininkai sumanė surengti bendrą parodą, pavadinę ją simboline abiejų gimtadienių suma.

Klasikinės muzikos koncertų programos ir atlikėjai kartais būna patrauklesni melomanams, kartais pažįstami tik gurmanams ir muzikos profesionalams. Tačiau yra tokių pavardžių, kurias žino visi. Šeštadienį, balandžio 28 dieną, 18 valandą publikos džiaugsmui vėl gros orkestras “Camerata Klaipėda”!Tai bus festivalio ”Klaipėdos muzikos pavasaris” koncertas, kuriame smuikininko Vilhelmo Čepinskio vadovaujamas kolektyvas pirmąkart muzikuos su garsiausiu Lietuvos tenoru Virgilijumi Noreika.