sveikatos draudimas

Sveikatos apsaugos sistemą kuruojantis ministras Arūnas Dulkys beveik 200 ministerijos darbuotojų apdraudė papildomu sveikatos draudimu už 80 tūkst. eurų metams – iki šių metų pabaigos. Opozicija kritikuoja ministrą, kad šis už visų mokesčių mokėtojų pinigus privačiu draudimu apdraudė savo darbuotojus, užuot sprendęs esmines sveikatos sistemos problemas – didžiules eiles pas gydytojus specialistus. O ministras teisinasi, esą taip norėjo savo darbuotojus paskatinti.

Pagal apibrėžimą valstybės tarnautojai turėtų tarnauti valstybei – tai yra jos piliečiams. Be kita ko, ir užtikrinti tinkamas sveikatos apsaugos paslaugas. Tačiau, panašu, kad patiems valdininkams netinka tokia apsauga, kurią jie turi užtikrinti visiems kitiems.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių šeimų nariai bus įtraukti į šalies sveikatos draudimo sistemą.

Šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, medikai, vaistinių bei pacientų atstovai kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius su prašymu nepalaikyti Sveikatos draudimo įstatymo projekto, kuriuo iš naujo norima Valstybinei ligonių kasai (VLK) suteikti perteklines galias vienašališkai nutraukti arba stabdyti sutartis su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis dėl valstybės kompensuojamų paslaugų ir medicinos priemonių apmokėjimo.

Daugiau nei 10 metų Šveicarijos prancūziškoje dalyje gyvenanti finansų specialistė Ringailė Desperez pasakoja, kad nors ši šalis daug kam atrodo kaip svajonių, uždirbdami daugiau gyventojai nemažai priversti išleisti ir pragyvenimui. Tuo metu mokėdami kasmėnesines sveikatos draudimo įmokas gaunami paslaugas žmonės daug kur dar turi susimokėti papildomai.

Kas mėnesį visuotinai mūsų mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos suteikia galimybę visiems apdraustiesiems gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Ligonių kasos primena, kaip tinkamai naudotis Europos sveikatos draudimo kortele, norint nepatirti nereikalingų išlaidų, taip pat ko nepamiršti vairuotojams, kad dėl eismo įvykio sužalotam žmogui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų netektų padengti savo lėšomis.

Leidžiate žiemos atostogas kitose Europos šalyse, bet su savimi neturite Europos sveikatos draudimo kortelės? Ligonių kasų specialistai primena, kad svetur atostogaujantys Lietuvos gyventojai per kelias minutes gali savarankiškai susiformuoti kortelę pakeičiantį sertifikatą.

Skatinant į Lietuvą atvyti dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių, Seimas pusmečiu paankstino leidimą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti ir Lietuvoje dirbančių užsieniečių šeimų narius – tiek Europos Sąjungos (ES), tiek trečiųjų šalių piliečius.  Seimas PSD sistemą plėsti leido nuo 2024 metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų sausio, kaip siūlė Vyriausybė.    Seimas šią savaitę priėmė tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą.

Netrukus turintiems galingesnius ir sunkesnius paspirtukus gali tekti papildomai susimokėti. Finansų ministerija, įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvą, siūlo paspirtukus įtraukti į privalomąjį draudimą kartu su kitomis transporto priemonėmis. Paspirtukams išpopuliarėjus, smarkiai padaugėjo ir eismo įvykių, į kuriuos papuola šios transporto priemonės. Per pastaruosius metus smarkiai išpopuliarėjus paspirtukams, neišvengiamai daugėja eismo įvykių, į kuriuos papuola šios transporto priemonės.

Artėja rugpjūčio 31 diena – terminas, iki kada baigusieji mokslus yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis. Ligonių kasos primena, į ką atkreipti dėmesį po rugpjūčio 31-osios abiturientams ir studentams.

Išsvajotos atostogos rojaus kampelyje kartais virsta pragaru ne tik atostogautojui, bet ir jo šeimai Lietuvoje. Medaus mėnesiu Indonezijoje su žmona besimėgavusį kaunietį Mindaugą Bernotą ištiko nelaimė. Ant jo užkrito medis – dėl patirtų traumų medikai jau operavo jo stuburą, krūtinkaulį ir dar laukia ne viena operacija. Kol Indonezijos gydytojai kovojo dėl jo gyvybės, vyriškio artimieji nėrėsi iš kailio, kad gautų pinigų gydymui, mat vyras neturėjo sveikatos draudimo.

Įsibėgėjus vasaros atostogoms gyventojai dažnai renkasi poilsį ir keliones Europos šalyse. Ligonių kasų specialistai ragina nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės – ją paprasta užsisakyti ir gauti prieš išvykstant. Su kortele poilsis Europoje bus saugesnis, nes ji garantuoja būtinąją medicinos pagalbą, kurios kelionės metu gali prireikti kitos šalies gydymo įstaigose.

Nors apdraustiems Lietuvos gyventojams garantuojamas nemokamas gydymas, atsiranda situacijų, kai už sveikatos paslaugas paprašoma susimokėti patiems. Dalimi atvejų taip nutinka, kai pacientas savo noru pasirenka papildomus tyrimus. Tačiau to gali būti pareikalauta ir į priėmimo skyrių kreipusis ne skubios pagalbos atveju.

Pernai į Lietuvą grįžo 13 proc. daugiau tautiečių, nei išvyko. Daugiau Lietuvos piliečių grįžta, nei išvyksta, jau trečius metus iš eilės. Viena iš įvardijamų grįžimo priežasčių – labiau nei kitose valstybėse prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau, svarstant grįžti į Lietuvą, nerimaujama, kad laukia ilgas kelias lankantis įvairiose valstybės įstaigose ir tvarkant šūsnis dokumentų.

Ligonių kasų specialistai abiturientams primena, kad mokyklos baigimas reiškia ne tik naują gyvenimo etapą, bet ir naujus įsipareigojimus rūpinantis savo privalomuoju sveikatos draudimu.

Vilniaus miesto gyventojai daugiau nei du kartus dažniau draudžia savo gyvybę nei Kauno gyventojai, o trečio pagal dydžio miesto – Klaipėdos – gyventojų atotrūkis nuo gyvenančių sostinėje yra net 7,5 karto. Beveik 7 iš 10 apsidraudusiųjų gyvybės draudimu yra vyrai ir tai atitinka mirtingumo tendencijas pagal lytį, tačiau, gyvybės draudimo „Edrauda Global Life“ atstovai pastebi, kad gyvenimo trukmę trumpinantys žalingi įpročiai nėra paskata apsidrausti gyvybę.

Į ligonių kasas dažnai kreipiasi gyventojai, sužinoję, kad jiems nutrūko privalomasis sveikatos draudimas. Žmonės klausia, kaip tokiu atveju elgtis. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad draudimas gali nutrūkti laiku nesumokėjus privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba sumokėjus mažesnę sumą, nei nustatyta. Tokiu atveju įmoką arba trūkstamą įmokos dalį reikia sumokėti nedelsiant.

Europos Sąjungos, Lichtenšteino, Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos Konfederacijos bei Jungtinės Karalystės apdraustieji turi galimybę pasinaudoti savo sveikatos draudimo garantijomis lankydamiesi kitoje Europos šalyje.

Nors pagal galiojančius Rusijos įstatymus visi Ukrainos pabėgėliai Rusijoje turi teisę į nemokamą gydymą, iš tikrųjų jų prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų daugiausia priklauso nuo savanorių pagalbos. Savanoriai sukūrė alternatyvią konsultacijų sistemą, perka jiems vaistus ir lydi į privačias klinikas, kartais netgi organizuoja gydymą užsienyje.

Vizito pas gydytoją metu žmogus sužino, kad yra nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl už gydymą turės susimokėti. Staigmena ne pati maloniausia, tačiau jos galima išvengti. Mat iki atvykstant pas gydytoją draudimo galiojimą paprasta pasitikrinti internetu arba kreipiantis į ligonių kasą, o prireikus jį galima laiku susitvarkyti.

Įsibėgėjus žiemos atostogų sezonui, dažnas Lietuvos keliautojas lankosi kitose Europos šalyse. Nespėjusiems pasigaminti ar pamiršusiems į lagaminą įsimesti Europos sveikatos draudimo kortelės, ligonių kasų specialistai primena greitą nemokamą išeitį – į savo mobilųjį telefoną akimirksniu galima atsisiųsti kortelę pakeičiantį sertifikatą. „Šiais metais išduotų sertifikatų skaičius – rekordinis. Iki gruodžio ligonių kasos jau išdavė beveik 33 tūkst. sertifikatų, o pernai per visus metus 29 tūkst.

Daugelis darbuotojų nesusimąsto, kad kiekvieną mėnesį nuo jų atlyginimo be kitų mokesčių ir įmokų buhalteriai nuskaičiuoja ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kurios pervedamos „Sodrai“. Tačiau nemaža dalis gyventojų šias įmokas turi sumokėti patys. Ir nors turi sumokėti patys, tūkstančiai žmonių dėl vienų ar kitų priežasčių to nedaro. Vis dėlto tokius „Sodra“ gali sudrausminti tiesiog pavesdama nuskaičiuoti pinigus nuo banko sąskaitos.

Privalomasis sveikatos draudimas kartais nepatenkina visų žmonių medicininių poreikių. Atšalus orams ir prasidėjus virusų pikui, šeimos gydytojai nespėja operatyviai aptarnauti visų pacientų, kuriems reikalinga pagalba. Siekiant spręsti šią problemą, BTA draudimas verslo klientams teikiamą papildomą darbuotojų sveikatos draudimą papildė nauja paslauga – nemokamomis nuotolinėmis medicinos specialistų konsultacijomis – eMed.

Ne paslaptis, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokantiems Lietuvos gyventojams valstybė garantuoja nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Vis dėlto taip būna ne visada. Viena moteris papasakojo, kad apmokėjusi PSD vis tiek nebuvo drausta dėl kažkokios klaidos sistemoje. Dėl to ji galėjo prarasti mėnesį lauktą vizitą pas gydytoją, mat pastebėjus klaidą draustumas gali būti grąžintas iki 3 darbo dienų. PSD tvarkančios institucijos neslėpė, kad tokių atvejų būna, bet retai.

Seimas antradienį svarstys perteklinį 2023 metų „Sodros“ biudžetą. Planuojamos jo pajamos ir išlaidos pirmą kartą šalies istorijoje perkops 6 mlrd. eurų. Tuo metu subalansuotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas pirmą kartą perkops 3 mlrd. eurų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, planuojama, kad kitąmet „Sodros“ biudžeto pajamos viršys išlaidas beveik 236 mln. eurų, o rezervas su investicijomis ir kitu turtu artės link 2 mlrd. eurų.

Net ne dienomis ar savaitėmis, o mėnesiais pacientai skaičiuoja, kiek turės laukti vizito pas gydytoją-specialistą. Pacientų organizacijos sako: žmonės moka sveikatos draudimą, o gauti paslaugos laiku negali. Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs: viską išspręs išankstinio registravimo sistema, kai prie jos bus paskatintos prisijungti visos gydymo įstaigos. Respublikinės Šiaulių ligoninės koridoriuje kardiologo konsultacijos ir kardiogramos laukia iš Kuršėnų atvykęs Aloyzas.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems, rašoma pranešime spaudai.  PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas.

Baigusiems vidurines ar aukštąsias mokyklas nuo rugsėjo 1 d. gali pradėti kauptis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Specialistai nurodo, ką verta apie tai žinoti ir ką daryti, kad taip nenutiktų. Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje besimokantiems ar studijuojantiems jaunuoliams, kurie neužsiima savarankiška veikla ir nėra pasirinkę ištęstinių studijų programos PSD įmoka rūpintis nereikia.

Įsibėgėjus atostogų sezonui daugybė šalies gyventojų keliauja į užsienį pailsėti ir patirti naujų įspūdžių. Draudikai pastebi, kad draudimo įvykių skaičiai jau grįžo į priešpandeminį lygį. Nutikus nelaimei keliautojai neretai tapatina Europos sveikatos draudimo kortelę ir kelionių draudimą bei neatskiria, kokią apsaugą šios skirtingos priemonės užsienyje jiems suteikia.

Ūmiai sutrikusi sveikata ar trauma keliaujant – įvykiai, nuo kurių niekas negali apsidrausti. Tačiau privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali užsitikrinti, kad tokiais atvejais būtinoji medicinos pagalba viešint kitose Europos šalyse būtų suteikta kuo sklandžiau ir visiškai arba iš dalies apmokėta valstybės lėšomis, primena Valstybinė ligonių kasa (VLK). Prieš kelionę tereikia atlikti namų darbus, tarp jų – įsigyti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) ir sužinoti, kur bei ...

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą, kasmet turi savarankiškai atsiskaityti valstybei sumokėdami mokesčius. Tačiau jeigu asmenys turi ne tik individualios veiklos pažymą, bet dar ir dirba pagal darbo sutartį, kai kuriais atvejais socialinio draudimo įmokas vis tiek reikės sumokėti. Gyventojai, dirbdami skirtingus darbus ir gaudami atlyginimą, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas, kurios yra skaičiuojamos nuo gautų pajamų dydžio.

Šiaulietis Sigitas pateko į nepavydėtiną situaciją. Nors dirbo ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau sulaukęs pensinio amžiaus mūsų šalyje negali gauti pensijos, nes britų institucijos nepateikia informacijos „Sodrai“ apie jo turimą socialinio draudimo stažą svečioje šalyje. Kadangi Lietuvoje uždirbtas socialinio draudimo stažas yra trumpesnis nei 15 metų, tai užkerta kelią gauti bent kelis šimtus eurų per mėnesį.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektams, kuriais siekiama užtikrinti tolesnį į šalį atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos ir nelegalių migrantų sveikatos paslaugų finansavimą. Numatoma, kad ir pasibaigus ekstremalios situacijos ir nepaprastosios padėties sąlygoms būtų garantuotos būtinosios paslaugos. Už tokį pasiūlymą iš 96 parlamentarų 88 balsavo „už“, 7 susilaikė. Projektas komitete ketinamas svarstyti balandžio pradžioje.

Bet kuris Lietuvos darbuotojas, mokantis ligos draudimo įmokas, gali sirgti bent kiek ramiau, nes žino, kad už darbe nebūtas dienas gaus ligos išmoką. Tačiau kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad ligos išmoką įmanoma gauti ir daug mažesnę nei esi susiskaičiavęs. Tuo metu ligos išmoką skaičiuojanti „Sodra“ sako, kad suma, kurią skaičiuoja gyventojai, dar nėra galutinė. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipęs vilnietis.

„Sodra“ išsiuntė priminimus daugiau nei 300 tūkstančių savarankiškai dirbančių gyventojų, kuriems, pasibaigus karantinui, vėl atsirado prievolė kas mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Sumokėję įmokas iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, jie ir toliau galės nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Į Šiaulių teritorinę ligonių kasą (TLK) kreipėsi savarankiškai privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokantis gyventojas, kuris manė esąs draustas, tačiau už gydymą liko skolingas Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF). Tai paaiškėjo nustačius, kad nutrūkus PSD galiojimui per vadinamąjį papildomą mėnesį gyventojas gydėsi nemokamai, o įmokos laiku nesumokėjo.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar siūlyti Seimui įtvirtinti įstatymuose draudikų teisę sudarant sutartį tvarkyti apdraustojo sveikatos duomenis be jo sutikimo. Šiuo metu toks sutikimas yra būtinas.  Praėjusią savaitę šis klausimas buvo išimtas iš posėdžio darbotvarkės.

Balandžio 6-ąją startavo nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“. Naujoji svetainė sukurta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) bei penkių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių ligonių kasų (TLK) svetainių pagrindu.

Penktojoje „Sveikata.lt“ laidoje rubrikoje „Naudingi patarimai“ Saulius Jarmalis dalinasi naudinga informacija apie PSD – privalomąjį sveikatos draudimą.  Jaunuoliams, besimokantiems paskutinėse klasėse bei paskutiniųjų kursų studentams „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis rekomenduoja pasidomėti ir pasirūpinti draudimu, už kurį valstybė moka iš savo lėšų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sudarė sąlygas gauti nemokamą koronaviruso (COVID-19) diagnostiką ir gydymą žmonėms, kurie neturi teisės į nemokamą valstybės laiduojamą asmens sveikatos priežiūrą. Žmonės, kurie nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir kuriems įtariamas koronavirusas, dėl šios ligos galės nemokamai pasitikrinti ir gydytis bet kurioje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kiekvienas, dirbantis pagal darbo sutartį ir tuo pačiu savarankiškai, arba, pavyzdžiui, vykdantis dvi skirtingas veiklas, du kartus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tačiau neįmanoma, kad tas pats žmogus už šiuos pinigus būtų ir gydomas dvigubai. Galutine nutartimi teismas nusprendė, kad reikalavimas mokėti dvigubai įstatymams neprieštarauja.

COVID-19 pandemijos metu ribojama dalis sveikatos paslaugų sukėlė dalies tautiečių pyktį. Žmonės klausė, kodėl Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos vis tiek reikalingos, nors paslaugų gauti neįmanoma? Ar ekstremalios situacijos įvedimas kaip nors galėtų pakoreguoti šios įmokos mokėjimo tvarką, portalas teiraujasi teisininko.

Jau prasidėjo visuotinis pajamų deklaravimas. Ir nepaisant to, kad dėl karantino Mokesčių inspekcijos skyriai uždaryti, kai kurie gyventojai vistiek traukia į juos, tikėdamiesi deklaracijas pateikti su konsultantų pagalba. Visgi bent kol kas to padaryti nepavyks ir arba teks išmokti deklaracijas pateikti internetu, arba laukti karantino pabaigos. Vilnietis Vladislavas stoviniuoja prie užrakintų Mokesčių inspekcijos durų.

Karantino metu į Lietuvą sugrįžo nemažai emigrantų, kurie dirbo ir mokesčius mokėjo užsienyje. Daliai gyventojų užteks pateikti papildomus dokumentus, tačiau kai kuriems reikės ir sumokėti. Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė aiškina, kad į Lietuvą grįžtantiems asmenims pirmiausiai reikėtų žinoti, kad privalomuoju sveikatos draudimu jie gali būti apdrausti tik vienoje ES šalyje.

​Pusė tūkstančio Europos šalyse šiuo metu esančių Lietuvos piliečių vien šį savaitgalį kreipėsi į ligonių kasas norėdami išsiaiškinti, kaip susitvarkyti reikiamus dokumentus medicinos pagalbai užsienyje gauti. Tokios reakcijos sulaukta specialistams paraginus bei vis dar raginant  nedelsiant susisiekti su ligonių kasomis bendruoju el. paštu [email protected], kad galima būtų operatyviai jiems išsiųsti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) pakeičiantį sertifikatą.

Ligonių kasos Europoje esančius gyventojus, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, ragina nedelsiant pasirūpinti reikiamais dokumentais medicininei pagalbai gauti. Dalis šiuo metu esančiųjų svetur iš Lietuvos išvyko nepasirūpinę Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK), rašoma pranešime.  Specialistai ragina nedelsiant susisiekti ligonių kasų bendruoju el. paštu [email protected] tam, kad gyventojams operatyviai galima būtų išsiųsti ESDK pakeičiančius sertifikatus.

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), daugeliui toje šalyje gyvenančių mūsų tautiečių, kaip ir Lietuvoje likusių jų artimųjų, kyla sveikatos paslaugų apmokėjimo klausimų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad pagal ES ir JK pasirašytą susitarimą, iki 2020 gruodžio 31 d. galios tos pačios sveikatos draudimo taisyklės dėl būtinosios medicininės pagalbos.