sukimas

Deja, šį sekmadienį miegosime viena valanda mažiau, kai persuksime laikrodžius pirmyn, todėl tikėtina, kad jausimės šiek tiek neišsimiegoję. Tačiau nebūtinai taip turi būti, jei mąstysime šiek tiek protingiau. Miego ekspertas teigia, kad puiku būtų palaipsniui keisti savo miego režimą likus 2–3 dienoms iki vasaros laiko įvedimo, kad įprastume anksčiau užmigti ir keltis, rašo mirror.co.uk.

Jau šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, atsuksime laiką viena valanda atgal. Ir nors tąnakt dauguma gyventojų apsidžiaugs gavę papildomą valandą miego, organizmui šie pokyčiai gali sukelti stresą ir išbalansuoti įprastą miego režimą. „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Evelina Laurinavičiūtė pataria, kaip padėti sau lengviau prisitaikyti prie laiko pokyčių ir išvengti miego sutrikimų.

„Savaitgalį ir vėl teko sukti laikrodžius. Tik šį kartą įžengėme į vasaros laiką ir miegojome valandą laiko trumpiau. Tiesą sakant, daugiau tylėti nebegaliu ir noriu paklausti viešai – ar mums tikrai reikia to laikrodžio sukaliojimo pirmyn atgal?“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja tauragiškė Vilma. Dirbu ofise, todėl ryte man kiekviena miego valanda yra šventa. Jeigu ir jūs dirbate ofise, tikriausiai suprasite, kaip svarbu ryte yra turėti rutiną.

Laikrodžius sukame viena valanda pirmyn ar atgal du kartus per metus, tačiau kada? Sunkoka prisiminti, kada laikrodžiai pasukami pirmyn ar atgal, bet, laimei, mūsų telefonai ir skaitmeniniai laikrodžiai šiais laikais atlieka visą sunkų darbą už mus. Laikas keičiasi naktį, todėl tikriausiai miegosite, kai tai atsitiks.

Primename, kad šį sekmadienį, kovo 28-ąją, turėsime pasukti savo laikrodžius viena valanda į priekį.  Šią dieną Lietuvoje pereinama prie vasaros laiko – laikas persukamas vieną valandą į priekį. Pastebėta, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą.

Jau šį sekmadienį suksime laikrodžius viena valanda į priekį. Nors laiką sukame jau daugelį metų, nemažai žmonių vis dar prireikia laiko prisitaikyti prie pakitusio laiko, jie jaučiasi išsibalansavę ir pavargę. Apie laikrodžių sukimo įtaką organizmui kalbėjo Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.  Mokslininkai ir medikai sutaria, kad laiko sukimas organizmui naudos neduoda, veikiau – priešingai. Visų pirma, nukenčia miego kokybė.

Sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas, laikrodžiai valanda į priekį bus persukami 3 valandą nakties. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos. Lietuvos valdžios atstovai jau pernai tikėjosi, kad tai vieni paskutinių laiko keitimo kartų, tačiau įtikinti partnerių Europoje atsisakyti laiko sukiojimo kol kas nepavyksta. Idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus remia ir Europos Komisija, ir Europos Parlamentas.

Primename, kad lygiai už savaitės, kovo 28-ąją, turėsime pasukti savo laikrodžius viena valanda į priekį.  Šią dieną Lietuvoje pereinama prie vasaros laiko – laikas persukamas vieną valandą į priekį. Pastebėta, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą.

Kitą sekmadienį, kovo 28 d. vėl suksime laikrodžius – nuo šiol teks keltis valandą anksčiau. Pasikeitęs ėjimo miegoti ir kėlimosi ritmas ne vienam iš mūsų pakoreguoja savijautą. Klaipėdos „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Raminta Liebienė pasakoja, kam laiko pokyčiai turi didžiausią įtaką ir kaip jiems tinkamai pasiruošti, kad nepajustume didelių nepatogumų.

Lietuvoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį bus atšauktas vasaros laikas, laikrodžius atsukti reikės viena valanda atgal. Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos. Praėjusių metų kovą Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.

Jau šį paskutinį kovo sekmadienį trečią valandą nakties Lietuvos laiku, laikrodžio rodykles reikėjo pasukti viena valandą į priekį. Vasaros metu Lietuva yra trečioje laiko juostoje (UTC+3 val). Laikrodis sukamas vieną valandą į priekį paskutinį kovo sekmadienį 3 val. Lietuvos laiku. Sezoniniu vadinamas vasaros laikas yra taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikia pasukti vieną valandą atgal.

Jau šį paskutinį kovo sekmadienį, trečią valandą nakties Lietuvos laiku, laikrodžio rodyklės sukamos viena valanda į priekį. Vasaros metu Lietuva yra trečioje laiko juostoje (UTC+3 val). Laikrodis sukamas vieną valandą į priekį paskutinį kovo sekmadienį 3 val. Lietuvos laiku. Sezoniniu vadinamas vasaros laikas yra taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikia pasukti vieną valandą atgal.

Paskutinį kovo sekmadienį, trečią valandą nakties Lietuvos laiku, laikrodžio rodykles suksime vieną valandą į priekį. Vasaros metu Lietuva yra trečioje laiko juostoje (UTC+3 val). Laikrodis sukamas vieną valandą į priekį paskutinį kovo sekmadienį 3 val. Lietuvos laiku. Sezoniniu vadinamas vasaros laikas yra taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikia pasukti vieną valandą atgal.

Jau šį paskutinį kovo sekmadienį, trečią valandą nakties Lietuvos laiku, laikrodžio rodykles suksime vieną valandą į priekį. Vasaros metu Lietuva yra trečioje laiko juostoje (UTC+3 val). Laikrodis sukamas vieną valandą į priekį paskutinį kovo sekmadienį 3 val. Lietuvos laiku. Sezoniniu vadinamas vasaros laikas yra taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikia pasukti vieną valandą atgal.

Kol kas, laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko. Tačiau laiką sukiojome ne visuomet. Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodykle valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Šiemet laikrodį suksime spalio 28 dieną, kitą sekmadienį. Kada pradėjome laiko sukimą? Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį.

Premjeras Saulius Skvernelis sako palaikantis poziciją, kad Lietuvoje laikas nebūtų keičiamas, tačiau pažymi, kad nenorint išsiskirti iš Europos Sąjungos (ES) šalių, vasaros ir žiemos laikas ir toliau bus įvedamas. „Jeigu pažiūrėtume į atliekamas apklausas, didžioji dauguma Lietuvos piliečių norėtų gyventi nekaitaliojant laiko dėl to, kad dabar, ypatingai prie to laiko, prie kurio pereiname, ir vaikams didžiulės problemos - keltis į mokyklas ir darželius.

Jau šį sekmadienį suksime laikrodžio rodykles ir pereisime prie vasaros laiko, tačiau, kaip rodo Suomijoje Turku universitete atliktas naujas tyrimas, laiko sukiojimas padidina insulto riziką. Panašu, jog Vyriausybė, neįvykdžiusi Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“, neatliko savo namų darbų.

Po to kai Vyriausybė neįvykdė Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kuriuo buvo siūloma Vyriausybei pateikti Europos Komisijai siūlymą, kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė galėtų pati apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus, Sveikatos reikalų komitetas pradeda vykdyti parlamentinę kontrolę.