stichinės nelaimės

Jungtinių Tautų trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad praėjusiais metais dėl konfliktų, ekonominių sunkumų ir stichinių nelaimių apie 258 mln. žmonių prireikė neatidėliotinos pagalbos aprūpinant maistu.  Šis skaičius yra gerokai didesnis nei ankstesniais metais, kai pagalbos prireikė 193 mln. asmenų. „Šiuo metu daugiau nei ketvirtis milijardo žmonių kenčia nuo didelio bado, o kai kurie yra ties bado riba. Tai nepriimtina“, – teigė Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas.

Pasaulis nėra tinkamai pasirengęs susidurti su vis dažniau pasitaikančiomis stichinėmis nelaimėmis – žemės drebėjimais, potvyniais, audromis, teigiama antradienį paskelbtoje ataskaitoje, kurioje taip pat raginama iš naujo apsvarstyti pasaulinės rizikos valdymą. Jungtinių Tautų nelaimių rizikos mažinimo biuro (UNDRR) duomenimis, nuo 1990 metų visame pasaulyje per daugiau kaip 10 700 nelaimių nukentėjo daugiau kaip šeši milijardai žmonių.

Bendri ekonominiai nuostoliai, kuriuos lėmė stichinės nelaimės, per pirmąjį 2022 metų pusmetį siekė 72 mlrd. JAV dolerių, antradienį pranešė Šveicarijos perdraudimo milžinė „Swiss Re“. Nors šis skaičius yra mažesnis už 91 mlrd. JAV dolerių įvertį per pirmuosius šešis 2021 metų mėnesius, jis yra artimas 10 metų vidurkiui – 74 mlrd. JAV dolerių, o vis daugiau nuostolių padaro su nepalankiomis oro sąlygomis susijusios stichinės nelaimės.

Pasiklysti vienoje didžiausių pasaulio sostinių Tokijuje – vieni niekai, tad ką jau kalbėti apie miniatiūrinę šio didmiesčio versiją. Prieš savo akis matote 20-ies metų darbą, kurį pabaigė Japonijos miestų dizaineriai. Jie 230-ies kvadratinių kilometrų Tokiją perkėlė į 3D miesto modelį.

Norint apibūdinti praėjusius 2014 metus, reikėtų juos pavadinti pasaulinių rekordų klimato kaitoje ir stichinių įvykių gausa bei įvairove pažymėtais metais. Nors Lietuvoje praėjusių metų vidutinė oro temperatūra ir nepasiekė rekordo, dauguma mėnesių buvo šiltesni, nei nustatyta vidutiniškai. Tačiau pasaulyje rekordų netrūksta.

Kinijos šiaurės rytuose esantį Harbino miestą antradienį jau trečią dieną gaubia tirštas smogas, dėl kurio buvo uždarytos mokyklos ir regiono oro uostas. Dėl prasto matomumo kai kur buvo sustabdytas ir kelių transportas. Oro tarša daugiau kaip 10 mln. gyventojų turinčiame mieste, kuriame kasmet vyksta populiarus ledo skulptūrų festivalis, vis dar smarkiai viršija lygį, kurį Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) laiko saugiu.

Vanduo yra gyvybės pagrindas, todėl nenuostabu, kad 44 proc. viso pasaulio žmonijos gyveną jūrų bei vandenynų pakrantėse. Be to, šis skaičius nuolat auga, nes ekonomikos centrus vilioja jūrų keliai, o vandenynų ištekliai yra puikus maisto šaltinis daugeliui šių miestų gyventojų, rašo „Foreign Policy“. Deja jūra maitintoja turi ir tamsiąją pusę. Nuo 1950 iki 2009 metų pasaulinis vandenynų lygis kasmet pakildavo vidutiniškai po 0,6-1 milimetrą.

Per dešimt dienų Kinijoje sukoręs kelis tūkstančius kilometrų ir tik du kartus matęs ant stalo ryžių, gali įtarti, kad visa tai, ką anksčiau žinojai apie Kiniją, nelabai atitinka tikrovę. Bet ar kelionėje pasemti tiesioginiai įspūdžiai nekuria naujų iliuzijų? Juolab, kad kelione maloniai pasirūpino Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) valdžia. Kulinarija ar istorija? Dalijantis įspūdžiais apie Kiniją sunku būti originaliam.

Japonijos avialinijos atšaukė šimtus skrydžių, kai kurie traukiniai sustojo, o tūkstančiai darbininkų buvo anksčiau išleisti namo. Visa tai, dėl Tokiją užklupusių stipriausių vėjų nuo 1959 metų, praneša „Bloomberg“. Per valandą Tokijo rajone iškrito apie 6 centimetrus lietaus, o vėjas pasiekė 140 km per valandą greitį. 82 metų moteris žuvo, kai ją nupūtė vėjas ir ji susitrenkė galvą. Daugiau nei 11,500 namų Toyama ir Ishikawa prefektūrose liko be elektros.

Paslaptingoje „prarastų miestų“  istorijoje turbūt nerasime ryškesnės ir daugiausia prieštaringų nuomonių sulaukusios vietovės nei prarastoji Atlantida. Nuo senovės žmonės mėgino atrasti Atlantidą, kurią, kaip manoma, sunaikino žemės drebėjimas arba paskandino cunamis. Ją, 360 metais prieš Kristų, graikų filosofas Platonas – legendos apie Atlantidą pradininkas - apibūdino kaip didžiulę potvynių sunaikintą salą esančią „priešais Herkulio stulpus“, dabar žinomus Gibraltaro pavadinimu.

Filipinų prezidentas Benigno Aquino antradienį paskelbė nacionalinę katastrofą šalyje po to, kai praėjusios savaitės pabaigoje tropinės audros sukelti potvyniai ir nuošliaužos nusiaubė pietinį šalies regioną. Žuvo apie 1 tūkst. žmonių ir dešimtys tūkstančių liko be pastogės. Nacionalinė nelaimių agentūra pranešė, kad žuvo 957 žmonės ir 49 laikomi dingusiais. Daugiausia nukentėjo Kagajan de Oro ir Iligano miestai Mindanao saloje. Filipinų prezidentas susitiko su šių dviejų miestų pareigūnais.

Pastarieji metai draudimo rinkai buvo ne tik ekonominio nuosmukio, bet ir labai ženklaus žalų skaičiaus augimo metai, teigia „Lietuvos draudimo“ atstovai. Jų skaičiavimu, palyginus 2010 m. su 2009 m., užfiksuotų žalų skaičius išaugo 30 proc.  Šis augimas daugiausiai susijęs su gamtos stichijomis.

Augimas besivystančiose Rytų Azijos ekonomikose lėtėja dėl silpnėjančios išorinės paklausos, savo ataskaitoje teigia Pasaulio bankas. Bankas prognozuoja, kad šiemet Azijos ekonomikų prieaugis sieks stiprius 8,2 proc., o kitąmet - 7,8 proc. Nepaisant to, bankas įspėja, kad skolų problemos Europoje ir sulėtėjęs pasaulio ūkio augimas pakenks Rytų Azijos ekonomikoms. Jos turi padidinti vidaus paklausą ir našumą.

Taifūnas „Roke“ Japonijoje jau nusinešė mažiausiai keturių žmonių gyvybes. Žinybų duomenimis, aukų kūnai rasti šalies centrinėje ir vakarinėje dalyse. Dar du žmonės laikomi dingusiais be žinios, tarp jų – berniukas, iš mokyklos ėjęs namo. Žinybos paragino 1,14 mln. gyventojų pasitraukti į saugias vietas. Kiek žmonių pasinaudojo šiuo patarimu, nežinoma.

Į pietryčius nuo atokių Aliaskos valstijai priklausančių Aleutų salų žemę sudrebino 7,1 balo stiprumo drebėjimas. Dėl jo regione paskelbtas cunamio pavojus, praneša BBC. JAV geologinių tyrimų agentūra pranešė, kad drebėjimo epicentras buvo 35 km gylyje už 200 km nuo Atkos gyvenvietės. Atkoje, kuri yra už maždaug 1 600 km nuo Ankoridžo, pagal 2000–ųjų surašymą, gyvena mažiau nei 100 gyventojų. Pagrindinė pramonės šaka yra žvejyba.

Penktadienį Ramiajame vandenyne netoli vakarinės Aliaskos pakrantės minutės intervalu įvyko du galingi žemės drebėjimai. Jie buvo 7,4 ir 7,2 balų. Tai pranešė JAV geologijos tarnyba. Buvo paskelbtas cunamio pavojus. Apie aukas ir sugriovimus nepranešama.

Vos išsivadavę iš šaltos ir gilios žiemos gniaužtų, birželio pradžioje kentėjome nuo kaitros, o jau praėjusį savaitgalį prireikė gelbėtojų pagalbos likviduojant liūties pasekmes. Kas tai? Gamtos anomalijos? „Su tokiais reiškiniais reikia apsiprasti“, – pataria klimatologė Audronė Galvonaitė. Vieni klimatologai jau moko mus pratintis prie šylančio klimato, kiti tikina, kad atšilimą jau keičia atšalimas.

Japonijos parlamentas pareiškė pasitikėjimą ministru pirmininku Naoto Kanu. Per ketvirtadienį žemuosiuose parlamento rūmuose vykusį balsavimą premjero Demokratinės partijos (DJP) deputatai atmetė opozicijoje esančių liberaldemokratų iniciatyvą dėl nepasitikėjimo, praneša agentūra AFP. N. Kanas yra kritikuojamas dėl savo veiksmų po cunamio ir branduolinės katastrofos. Nepalaikančiųjų yra ir jo partijos gretose.

Lietuvos draudikų asociacija atliko pirmąjį Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Lietuvos draudimo anatomija 2011“, kuris atskleidė ne gyvybės draudimo paslaugų vartotojų įpročius, vertybes, išlaidas draudimui.

Jaunasis atlikėjas Justinas Bieberis susitiko su grupe paauglių iš Otsuchio miesto, kuris buvo visiškai sunaikintas dėl stichinių nelaimių Japonijoje. Dainininkas patikino vaikus, kad dabar viskas bus gerai, taip juos drąsindamas. „Viskas gali būti geriau ir bus geriau. Dabar gali ateiti tik geri laikai. Meldžiuosi už jus ir jūsų šeimas“, – sakė J. Bieberis.

Japonija vis dar bando užkirsti kelią branduolinei katastrofai, kurią sukėlė žemės drebėjimas ir cunamis kovo 11 dieną. Telegraph.co.uk pateikia šių gamtos stichijų ir krizės atominėje elektrinėje pasekmių sąrašą. Žuvusieji Iš viso žuvo 12 431 žmogus. 15 153 žmonės iki šiol yra laikomi dingusiais be žinios. Evakuacija Nacionalinė policijos agentūra paskelbė, kad daugiau nei 163 tūkstančiai žmonių buvo evakuoti į taip vadinamas slėptuves.

Japonijoje dėl niokojamo žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio žuvo arba dingo be žinios 13 tūkstančių 784 žmonės. Tai ketvirtadienį pranešė nacionalinė policijos valdyba. Naujausiais duomenimis, žuvo 5 tūkstančiai 178 žmonės, sužeisti 2 tūkstančiai 285 žmonės, o dingusiais be žinios laikomi 8 tūkstančiai 606 žmonės. Per 380 tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus ir dabar yra laikinose prieglaudose.

Uraganai, žemės drebėjimai, potvyniai, epidemijos ir cunamiai yra būtent tos stichinės nelaimės, kurios sunaikina milijonus žmonių gyvybių ir turto už milijardus dolerių. Pati baisiausia epidemija – tai „Juodoji mirtis“ Europoje ir Azijoje (nuo 1347 iki 1380 metų). Per šią epidemiją žuvo 75 milijonai žmonių. Pateikiame jums penkiolikos pražūtingiausių visų laikų stichinių nelaimių sąrašą, per kurias žuvo tūkstančiai tūkstančių žmonių. 1. Potvynis Kinijoje 1931 metais.

Po potvynių ir smarkaus ciklono Australijai gresia dar viena gamtos katastrofa: netoli vakaruose esančio Perto miesto įsisiautėjo nekontroliuojami miškų gaisrai. Žinybų duomenimis, iki pirmadienio ryto pelenais virto apie 40 namų. Nurodyta evakuoti dar dešimčių namų gyventojus. Policija atitvėrė kelius regione, esančiame už 40 km nuo miesto centro. Kai kurie namų savininkai, priešinęsi evakuacijai, buvo suimti.

Naujieji metai prasidėjo nuo smarkių potvynių iškart trijuose pasaulio taškuose. Blogi orai pridarė rūpesčių daugeliui pasaulio gyventojų, tačiau labiausiai nuo gamtos kataklizmų nukentėjo Australija, Brazilija ir Šri Lanka.

Žemės drebėjimas Haityje, potvyniai Pakistane ir Kinijoje – 2010-ieji pasižymėjo gamtos stichijų, kurių aukomis tapo 295 tūkst. žmonių, gausa. Gamtinės nelaimės pernai taip pat pridarė 130 mlrd. dolerių nuostolių, praneša naujienų agentūra AFP.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, pasvarsčiusi, pagalvojusi, pajutusi žiniasklaidos dėmesį, visgi atsitraukė nuo darbo su dokumentais ir antradienį apsilankė stichijos nusiaubtuose rajonuose, kur jai ant peties verkusioms močiutėms pažadėjo savo bei vyriausybės dėmesį bei pinigus. Premjeras Andrius Kubilius ramiai atostogauja ir, anot jo patarėjo, yra įsitikinęs, kad padėtis valdoma.