steponas darius

Kauno savivaldybė pirmadienį organizuoja Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties 90-ųjų metinių minėjimą. Vidurdienį Kauno savivaldybės ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovai lankys S. Dariaus ir S. Girėno kapus Aukštųjų Šančių kapinėse, padės gėlių. S. Darius ir S. Girėnas kėlė tikslą be sustojimo perskristi Atlanto vandenyną – iš Niujorko į Kauną. Kad be sustojimo įveiktų 8 tūkst. kilometrų, 1933 metų liepos 15 dienos rytą „Lituanica“ pakilo su 3 tūkst.

Balandžio 27 dienos vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje bus pristatytas didžiausias Lietuvoje miuziklas „Lituanica“, subūręs talentingiausius atlikėjus, tarp kurių – Vaidas Baumila, Jokūbas Bareikis, Monika Pundziūtė – Monique, Vidas Bareikis ir daugybė kitų. Miuziklo veikėjai papasakos įkvepiančią istoriją apie lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą, užburiančią meilę tėvynei ir šeimai. #ZABACKSTAGE pavyko patekti net į miuziklo repeticiją, po kurios pakalbino atlikėjus.

Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas surengtas 1922 metais ir startavo gegužės 7-ąją Kaune. Šie metai ir tada laikomi oficialios Lietuvos futbolo istorijos pradžia, savotišku gimtadieniu. Iki tol buvo žaidžiamos tik pavienės rungtynės ar turnyrai. Pirmajame čempionate dalyvavo 10 komandų, o nugalėtojais tapo pagrindiniai čempionato iniciatoriai Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) futbolininkai.

Ketvirtadienį Kauno rotušėje visuomenei pristatytas ambicingas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir Kauno miesto savivaldybės projektas – Lietuvos krepšinio namai. Planuojama, kad šio objekto statybų pradžią skelbianti kapsulės įkasimo ceremonija įvyks jau balandžio 23 dieną.

 Liepos 17 dieną minint „Lituanica” skrydžio per Atlantą 82-ąsias metines, renginiamas „Ąžuolyno bėgimas. Ruduo 2015” organizatoriai nusprendė kiek netradiciškai įamžinti vieną iš šio legendinio įvykio herojų. Stepono Dariaus vardu pavadinta pagrindinė rugsėjo 5-tąją dieną vyksiančio, bėgimo renginio distancija. „Steponas Darius geriausiai žinomas kaip pirmasis lakūnas įveikęs Atlantą. Mažai kas mini jo indėlį sporto srityje.

Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva žengė teisingą žingsnį. Nors tuo metu buvo ir ne visai sąžiningų tuometinių euroentuziastų pastangų alumi ir skalbimo milteliais skatinti balsavimą referendume, lieku prie tos pačios nuomonės: esame ten, kur norėjome ir turėjome būti. Taip nusprendėme patys, suteikdami galimybę sau ir valstybei pakartotinai sugrįžti ten, kur ji buvo savo valstybės jaunystėje – į Europą. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes ne jie yra šio straipsnio dėmesio centre.

Šiaulietis fotomenininkas Ričardas Dailidė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje praėjusią savaitę atidarė savo darbų parodą „Skrydis į nemirtingumą“, skirtą Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti, bei pristatė to paties pavadinimo parodos katalogą. Gausiai į parodą atvykusiems šiauliečiams atsivėrė beveik pusę amžiaus kurtų fotografijų ekspozicija.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje pagerbiamas lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 80-ųjų skrydžio per Atlantą atminimas. Lietuvos ir Lenkijos dailininkai, idėjų sėmęsi Lenkijoje, Pšelniko miške – istorinėje lakūnų žūties vietoje, surengė tapybos darbų parodą. Myslibužo Šventosios Gertrūdos koplyčioje savaitę kūrė tarptautinio plenero „Laisvės ikarai“ dalyviai – penki dailininkai iš Lietuvos ir Lenkijos.

Skirmantas Pabedinskas, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt . Šiemet sukanka 80 metų, kai lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlanto vandenyną. Legendinių lakūnų skrydžiui paminėti prieš trisdešimt metų sukurta „Lituanicos“ kopija šiandien pradeda 20-ies dienų skrydį į įvairiausius mūsų šalies miestus ir miestelius.

Kaune prasideda ciklas nemokamų koncertų, skirtų Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą jubiliejui. Šis skrydis, pasibaigęs didvyrių tragiška mirtimi, kai iki galutinio tikslo – Kauno beliko mažiau kaip dešimtadalis kelio – vienas svarbiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje. 2013 m. visa Lietuva minės lakūnų didvyrių skrydžio per Atlantą 80-metį.

Antradienio popietę Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui, rengiama atminimo valanda, skirta paminėti vieno įsimintiniausių įvykių Lietuvos istorijoje – skrydžio per Atlanto vandenyną – 79–ųjų metinių sukaktį. 1933–iųjų vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenę lietuvių pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pasiryžo įgyvendinti tiems laikams labai sunkų žygį – dviese lėktuvu įveikti Atlanto vandenyną. Planavo be sustojimo nuskristi 7186 km.

„Mes skrisime į Lietuvą!“, – taip prieš 79-erius metus ištarė Steponas Darius ir Stasys Girėnas, pakildami į ne tik sau, bet ir visiems pasaulio lietuviams lemtingą skrydį. Šį skrydį legendiniai lakūnai skyrė jaunajai Lietuvai, linkėjo jai „pasitikėti savo jėgomis ir gabumais“. Šis mūsų Tautos didvyrių troškimas yra kaip niekad aktualus ir šiandien, kuomet siekiame tvirtinti plačiai po pasaulį pasklidusios lietuvių šeimos saitus, skatinti Lietuvos pažangą.

Seimas penktadienį paskelbė 2013 metus Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. 2013 m. sukaks 80 metų, kai lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlanto vandenyną. Teigiama, kad šios datos minėjimas leis sustiprinti pasaulio lietuvių transatlantinius ryšius ir aktyvesnį bendradarbiavimą, sutelks lietuvių bendruomenę Lietuvoje ir užsienyje.

Jeigu į tarpusavio rietenas įsijautę pagrindinių partijų politikai apsispręstų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus jau vasarą, laimėtų tik tie, kurių rinkėjai sąžiningai atliktų savo pareigą. Kas atsitiktų, jeigu šis Seimas būtų paleistas pirma laiko, kas laimėtų šią I.Degutienės pasiūlytą partiją? „Respublikos“ kalbinti politologai teigė, kad Lietuvai tai nebūtų jokia bėda, o populiarumą prarandanti konservatorių partija galbūt net išloštų.

Ar Stepono Dariaus proanūkis tikrai miega lauko tualete? Kad Vidmantas Nedžviega, gyvenantis Krekenavoje, tikrai miega lauko išvietėje, yra faktas. O kad jis yra legendinio lakūno, kartu su Stasiu Girėnu perskridusio Atlantą, proanūkis, LNK  televizijos laida „24 valandos" įrodyti negali. Bet pats Vidmantas, jo brolis Arūnas ir sesuo Vitalija taip tvirtina, o jais abejoti pagrindo nėra. Galų gale, ne taip ir svarbu, ar Vidmantas – narsaus lakūno giminaitis.

Vienas ryškiausių Anykščių krašto bei visos Lietuvos gamtos paminklų ‒ Puntuko akmuo ‒ bus įamžintas pašto ženkle. Šeštadienį, rugpjūčio 20‒ąją, apyvartoje pasirodys blokas iš tęstinės serijos „Lietuvos gamtos paminklai“, kuriame ir bus įkomponuotas naujasis pašto ženklas. Blokas „Lietuvos gamtos paminklai. Puntuko akmuo“ su 8 litų nominalo pašto ženklu bus išleistas 20 tūkst. tiražu. Pašto bloką sukūrė dailininkas Henrikas Ratkevičius.

Kol Anykščių valdžia ir regioninio parko direkcija suko galvas, kaip nuvalyti prieš keletą mėnesių vandalų ištepliotą Puntuką, juos aplenkė iniciatyvūs anykštėnai. Kas nuvalė vandalų terliones, nugremžė gausias kerpes ir nuplovė gamtos paminklą ir neprašė už darbą nė cento, prieš susitikdami su korespondentais rajono vadovai dar nežinojo, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. „Valdžia, kad ir kaip ten besistengtų, turi laikytis tam tikrų procedūrų, derinimų ir panašiai.

Lietuviams gerai žinomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai. Jų žygdarbiui –skrydžiui per Atlantą lėktuvu „Lituanica“ 1933 m. – abejingų tikriausiai nėra. Artėja liepos septynioliktoji – Dariaus ir Girėno žuvimo diena. Šį kartą Sporto muziejaus rubrikoje norėtume prisiminti vieną iš šių dviejų Lietuvos didvyrių – Steponą Darių. Jis buvo ne tik drąsus lakūnas, bet ir sportininkas, teisėjas, treneris, sporto organizatorius.

Manhatanas, centrinė didžiojo Niujorko dalis, iš šiaurės į pietus driekiasi per dvidešimt penkias mylias (keturiasdešimt kilometrų). Čia jungiasi visų tautų pastangos kuriant Naująjį pasaulį. Mažai planetoje yra gatvių, kurios garsumu galėtų lygiuotis su Volstritu. Bankai, bankai, bankai.

Renku medžiagą leidiniui „Marijampolės krepšinio istorija“, domiuosi, kada, kaip Sūduvos sostinėje pradėtas žaisti krepšinis, kur jo ištakos? Taip pat ketinu aprašyti Marijampolės sporto pradžią, pirmuosius entuziastus, pateikti faktų apie sporto organizacijų ir klubų kūrimąsi. Kaune 1919 metais buvo įsteigta pirmoji sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga, o po metų tokia sąjunga pradėjo veikti Marijampolėje 1921 m. čia gana populiarus buvo... beisbolas.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui tapytojas Šarūnas Sauka sukūrė milžinišką drobę, vaizduojančią puošnų Lietuvos rūmą ir garsiausius XX amžiaus istorinius veikėjus - tris pirmosios nepriklausomybės prezidentus, menininkus, dvasininkus, mąstytojus.

Lietuvoje gyvena Pragaro vaikio antrininkas. Tokią išvadą paskelbė interneto bendrovės “Epasas.lt” valdomos vaizdo galerijos „Supervideo.lt“ ir kino centro „Forum Cinemas“ specialiai filmui „Pragaro vaikis: aukso armija“ skirto antrininko konkurso dalyviai. Per beveik tris savaites trukusį konkursą išvaizda panašiausiu į pagrindinį filmo herojų – Pragaro vaikį – išrinktas Algirdas Mykolas Brazauskas. Rinkimuose galėjo dalyvauti kiekvienas portale „Supervideo.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus bei Lechas Kaczynskis sekmadienį drauge dalyvaus renginiuose, skirtuose S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 75-osioms metinėms paminėti. Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, minėjimo renginiai vyks Lenkijos Pščelniko, Myslibužo ir Šcecino miestuose. Pasak pranešimo, Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Pščelnike susitiks su Tarptautinės jaunimo stovyklos „Lituanika-75“ dalyviais, dalyvaus šv.Mišiose S.Dariaus ir S.Girėno memoriale.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus bei Lechas Kaczynskis (Kačynskis) sekmadienį drauge dalyvaus renginiuose, skirtuose S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 75-osioms metinėms paminėti. Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, minėjimo renginiai vyks Lenkijos Pščelniko, Myslibužo ir Šcecino miestuose. Pasak pranešimo, Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Pščelnike susitiks su Tarptautinės jaunimo stovyklos "Lituanika-75" dalyviais, dalyvaus šv.

Įsisenėjusios pjautynės dėl S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo pasiekė apogėjų: mažų mažiausiai dvi interesų grupės susigrūmė, norėdamos užvaldyti 200 hektarų žemės plotą, esantį prie pat Kauno centro. Jeigu kalbėtume iš esmės, Aleksoto aerodromas dabar merdi. Tačiau Kauno miesto taryba įkvėpti jam gyvybės šiuo metu irgi yra nepajėgi, nes dėl minėtų finansinių grupių spaudimo yra suparalyžiuota ir vilkina galutinio sprendimo priėmimą.

Gegužės 14 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune vyks Lenkijos Myslibožo krašto muziejaus parodos „Trijų nuotraukų istorija“, skirtos S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinio skrydžio 75-osioms metinėms, atidarymas.

Lietuvos ambasadoje Varšuvoje, Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovams pirmadienį (07.07) minint Mindaugo karūnavimo 750-ąsias metines, garbės svečiu tapo bėgikas Petras Silkinas. Per Europos valstybių sostines bėgantis P. Silkinas Lietuvos atstovybę Varšuvoje pasiekė pirmadienį apie 18 valandą. Sportininką su sėkminga kelione po Europą pasveikino ambasados patarėjas Osvaldas Čiukšys, diplomatai, Lenkijoje ir Varšuvoje gyvenantys bei dirbantys lietuviai.

Vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių išvakarėse prezidentas Rolandas Paksas deklaruoja, kad šalis dar niekada nebuvo tokia saugi. "Dar niekada Lietuva nebuvo tokia saugi ir neturėjo tokių galimybių stiprėti, kaip yra dabar. Tai ir didelė privilegija ir įpareigojimas. Kurkime, brandinkime savo valstybę oriai, pasitikėdami savo jėgomis", - sakoma penktadienį (07.04) išplatintame prezidento sveikinime.

Legendinės "Lithuanica" keliu skrendantys Kauno pilotai Viktoras Ramonas ir Gintautas Staniulis trims ar keturioms dienoms įstrigo Bergene, iškilus techninėms problemoms dėl lėktuvo variklio ir propelerio. Kaip BNS sakė Kauno aeroklubo direktorius Algimantas Žentelis, išsprendęs šias problemas, lėktuvo ekipažas tęs savo kelionę į JAV - Niujorką, Čikagą ir galbūt kitus miestus.