stačiatikiai

Vienoje iš Graikijos salų Velykos švenčiamos neįprastai. Ten tikintiesiems susirinkus į naktines pamaldas prasideda karas tarp dviejų netoliese viena kitos esančių bažnyčių. Parapijiečiai naktį vieni į kitus nutaiko šimtus raketas primenančių fejerverkų. Darbo netrūksta ir ugniagesiams. Velykos nepraeina be raketų Graikijos Chijos salos Vrontado miesto gyventojai – stačiatikių Velykoms ruošėsi visai kitaip nei dauguma pasaulio stačiatikių. Vietiniai Velykų neįsivaizduoja be raketų.

Vyriausybė penktadienį posėdyje Konstantinopolio patriarchato stačiatikiams perdavė patalpas Vilniuje. Kaip BNS nurodė Kultūros ministerija, religinei bendruomenei dešimčiai metų perduotas Antakalnyje esantis administracinis daugiau kaip 300 kv. metrų pastatas ir pagalbiniai statiniai. Šios patalpos iki šiol kurį laiką buvo tuščios ir nenaudojamos.

Konstantinopolio patriarchatui pavaldūs Lietuvos stačiatikiai steigs fondą ir rinks lėšas maldos namų statyboms. Tokį sprendimą priėmė Vilniuje, Švč.Trejybės (Trinapolio) bažnyčioje, pirmą kartą posėdžiavusi egzarchato asamblėja – dvasininkų ir pasauliečių susirinkimas. „Sutarėme steigti fondą ir (...) rinkti paramą bažnyčios statyboms Vilniuje“, – BNS šeštadienį sakė kunigas Gintaras Sungaila.

Rusų sentikių kunigai sovietmečiu pagamintu lėktuvu pakilo virš vienos iš patvinusių upių, su savimi nešdamiesi ikoną ir melsdamiesi, kad ligi šiol neregėto dydžio potvyniai pagaliau atslūgtų. Rusijos pietuose ir vakaruose – Urale ir Sibire, taip pat Kazachstane iš krantų išsiliejusių upių vanduo apsėmė miestus ir miestelius, evakuotis buvo priversti tūkstančiai gyventojų.

Estų vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas ketvirtadienį vakare televizijai sakė pasiūlysiantis šalies parlamentui paskelbti Maskvos patriarchatą – Maskvoje įsikūrusią Ortodoksų bažnyčios instituciją – teroristine organizacija, kad būtų galima uždrausti jo veiklą Estijoje.

Švedijos agentūra, skirianti dotacijas religinėms institucijoms, ketvirtadienį pranešė nutraukianti paramą Rusijos stačiatikių cerkvei, nes Švedijos žvalgybos tarnyba perspėjo, kad bažnyčia naudojama žvalgybinei veiklai.

Valstybei skyrus vienodo dydžio finansinę paramą Konstantinopoliui ir Maskvai pavaldžioms stačiatikių bendruomenėms Lietuvoje, Finansų ministerija aiškina, jog toks sprendimas daugiausia susijęs su dešimtimis tūkstančių į Lietuvą po Rusijos invazijos atvykusių ukrainiečių.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė Lietuvos sentikius ir stačiatikius pasveikino su sekmadienį jų švenčiamomis šv. Kalėdomis. Prezidentas savo sveikinime pažymi tarpusavio bendrystę, ypač siaučiant karams ir negandoms, pabrėžia ir tai, kad Lietuvos valstybė „nuo seno priimdavo, priglausdavo ir suburdavo įvairių tautybių ir tikėjimų žmones, kurie taikiai gyvendami kūrė šalyje solidarumo, tolerancijos ir bendradarbiavimo kultūrą“. „Iš naujo atrandama skirtingumų harmonija v...

Į Lietuvą penktadienį atvyksta Konstantinopolio patriarchato dvasininkas iš Estijos Justinusas Kiviloo – jis vadovaus šalyje baigiamai kurti šių stačiatikių bažnytinei struktūrai. Šeštadienį naujasis egzarchato vadovas ves pirmąsias pamaldas.

Konstantinopolio patriarchatas šią savaitę baigs kurti stačiatikių bažnytinę struktūrą Lietuvoje – egzarchatą, trečiadienį pranešė vienas iš jo dvasininkų. Struktūra pagal kononinę teisę įsikurs į Lietuvą atvykus egzarchato vadovui kunigui iš Estijos Justinusui Kiviloo, teigia kunigas Gintaras Sungaila. „Su jo atvykimu bus baigta formuoti bažnytinė struktūra Lietuvoje“, – BNS sakė G. Sungaila.

Konstantinopolio patriarchatui pavaldūs stačiatikiai Kalėdas švęs ne pagal senąjį, o pagal naująjį kalendorių – gruodžio 25-ąją. Siekdama atsiriboti nuo Rusijos kiek anksčiau šįmet tokį patį sprendimą priėmė ir Ukraina, kurios daugumą tikinčiųjų sudaro ortodoksai. Pagal senąjį kalendorių, Kalėdos švenčiamos sausio 7-ąją.

Katalikų Bažnyčios popiežius Pranciškus ir koptų stačiatikių popiežius Tawadrosas II trečiadienį Šv. Petro aikštėje drauge suteikė palaiminimą, parodydami svarbų ekumeninį gestą minint 50-ąsias istorinio jų pirmtakų susitikimo metines. Aleksandrijos popiežius ir visos Afrikos patriarchas Tawadrosas II prisidėjo prie Pranciškaus per jo savaitinę bendrąją audienciją. Iš pradžių jis arabiškai pasakė ilgą kalbą, o pabaigoje drauge su Pranciškumi palaimino lietingą rytą susirinkusius žmones.

Maskvai pavaldi Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija ketina ugdyti būsimus dvasininkus. Tokį sprendimą dvasininkai priėmė vyskupijos tarybos posėdyje balandžio pabaigoje, rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime. Siekiant pradėti vykdyti kursus, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus įsaku buvo sudaryta Studijų komisija, kuriai vadovauja Trakų vyskupas vikaras Ambrosijus.

Konstantinopolio stačiatikių gretas papildė trys nauji dvasininkai, vienas iš jų – buvęs Maskvos patriarchatui pavaldžios Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupijos diakonas Viktoras Miniotas. Tuo metu Maskvai pavaldūs stačiatikiai pranešė, kad, reaguodamas į V. Minioto perėjimą į naujai besikuriančią bendruomenę, metropolitas Inokentijus uždraudė dvasininkui eiti pareigas. „Trys dvasininkai pateikė prašymus būti priimti į Konstantinopolio patriarchato struktūrą.

Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija leis ukrainiečiams pabėgėliams melstis neminint patriarcho Kirilo, tačiau patys jį pamaldose sako toliau minėsiantys. Kaip spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė arkivyskupijos atstovė Marija Jakubovskaja, ukrainiečių tikinčiųjų bendruomenė melsis su Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės parapija.

Šimtai tikinčiųjų trečiadienį dalyvavo pamaldose ryšiais su Maskva kaltinamame istoriniame Kyjivo vienuolyne, artėjant galutiniam vienuolių iškeldinimo terminui. Pečorų lauros vienuolyne yra įsikūrusi Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka, anksčiau priklausiusi Maskvos jurisdikcijai, bet savo ryšius su ja nutraukusi rusų kariuomenei įsiveržus į Ukrainą.  Vis dėlto Kyjivas mano, kad ji de facto tebėra priklausoma nuo Maskvos.

Lietuvoje pradedama kurti Konstantinopolio patriarchato bažnytinė struktūra, sako stačiatikių dvasininkas Vitalis Dauparas. Taip jis kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi I. „Tai jau vyksta, ta prasme, dabar jau nebelaukiame, kada kažkas įvyks, tiesiog prasidėjo pats darbinis procesas“, – BNS antradienį sakė kunigas.

Pastaruoju metu gyvenimą keičiantys įvykiai dalį Lietuvos stačiatikių veja vienas po kito – ypatingas jiems ir šis sekmadienis. Kunigas Gintaras Sungaila jau kaip Konstantinopolio, o ne Maskvos patriarchato kunigas po maždaug metų pertraukos aukojo mišias cerkvėje. Vis dėlto Vilniaus Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė nėra įprasti maldos namai. Tai buvusio Lukiškių kalėjimo dalis, šiuo metu pritaikyta koncertams.

Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitui, Rusijos piliečiui Inokentijui dvejiems metams pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje, BNS patvirtino Migracijos departamentas. „Taip, buvo (pratęstas – BNS)“, – penktadienį sakė departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. Su šiuo leidimu stačiatikių dvasininkas Lietuvoje toliau galės gyventi iki 2025-ųjų.

Lietuvos stačiatikiai skelbia priartėję prie savarankiškos bažnyčios statuto, nes jų tokį prašymą ketvirtadienį posėdžiavęs Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime. „Įveiktas dar vienas etapas, dar vienas laiptelis kelyje link mūsų bendro tikslo. Kreipimuisi, kuriame prašoma suteikti mums Savavaldės Bažnyčios statusą, pritarė tiek dvasininkija, tiek pasauliečiai.

Vasario 24 d., praėjus metams nuo didelio masto karo Ukrainoje pradžios, Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios šventovėse vyks intencinės pamaldos, prašant karo Ukrainoje pabaigos ir taikos įsiviešpatavimo karo iškankintoje Ukrainos žemėje. Kaip skelbiama pranešime, intencinės pamaldos vienu metu vyks šiose šventovėse: Vilniuje Šv. Dvasios Vienuolyno katedroje, Kaune Apreiškimo katedroje, Klaipėdoje Visų Šventųjų cerkvėje, Trakuose Švč.

Visuotiniam (Konstantinopolio) patriarchatui paskelbus, kad Maskvos patriarchato iš kunigų luomo pašalintiems penkiems Lietuvos kunigams grąžinamos bažnytinės pareigos, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nesutinkanti su šiuo sprendimu ir tvirtina, kad patriarchas Baltramiejus sprendimą priėmė turėdamas klaidingą informaciją.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija penktadienį pareiškė, kad nepripažįsta Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti į kunigų luomą penkis iš kunigystės pašalintus Lietuvos stačiatikių dvasininkus. „Pašalinimas iš kunigų yra ne drausminė nuobauda, o mistinis aktas, jis yra galutinis ir neatšaukiamas. Bažnyčios kanonai nurodo, kad klero nariai pašalinti iš dvasininkų negali atgauti šio statuso.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas penktadienį pasveikino Lietuvos stačiatikių dvasininkus su „nepaprasta pergale“ prieš juos iš kunigų luomo pašalinusią Maskvos patriarchatus pavaldžią Lietuvos stačiatikių bažnyčią, Konstantinopolio patriarchatui patenkinus jų apeliaciją.

Konstantinopolio patriarchatas nusprendė grąžinti į kunigų luomą penkis iš kunigystės pašalintus Lietuvos stačiatikių dvasininkus, penktadienį pranešė vienas jų. „Jis mūsų apeliaciją patenkino, panaikino akstesnius bažnytinio teismo sprendimus“, – penktadienį sakė dvasininkas Gintaras Sungaila.

Praėjusią naktį Lietuvos paežerės knibždėte knibždėjo maudytis susiruošusių žmonių. Vienas po kito jie nėrė į ledinį vandenį tikėdami, kad naktį į sausio 19-ąją, laikrodžiams rodant dvyliktą, vanduo bent trumpam tampa stebuklingas. Išsimaudžius jame esą visus metus aplenks ligos. Į vandenį šoko ir krikščionys ortodoksai, taip minėdami vieną seniausių Viešpaties krikšto šventę. Prieš pat vidurnaktį paplūdimys Vilniaus pašonėje, prie Žaliųjų ežerų, sausakimšas.

Lietuvos stačiatikiai penktadienį visose šventovėse surengė pamaldas už Sausio 13-osios aukas, taip pat melstasi už „Lietuvą, jos liaudį, valdžią ir kariuomenę“, pranešė Lietuvos stačiatikių bažnyčia. Pasak pranešimo, Laisvės gynėjų atminimo dieną pagerbiant tragiškai žuvusius 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose Vilniuje, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus meldėsi Šv. Marijos Magdalietės moterų vienuolyno šventovėje, kartu tarnavo šios vienuolyno šventovės klero nariai.

Stačiatikiai Lietuvoje švenčia Kalėdas. Daugeliui nuo karo pradžios atvykusių ukrainiečių jos pirmos toli nuo namų, ne su visais artimiausiais žmonėmis. Ne savo noru palikę gimtuosius namus ukrainiečiais nepraranda vilties, džiaugiasi antraisiais namais tapusios Lietuvos žmonių gerumu ir tiki, kad jau kitas Kalėdas švęs savo šalyje, su saviškiais, kurie liko tėvynėje. Vilniaus šventosios dvasios cerkvėje stačiatikių Kalėdų mišios.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino šv. Kalėdas Lietuvoje švenčiančius tikinčiuosius – stačiatikius, sentikius ir unitus. „Mielieji, linkiu, kad šviesa ir viltis šįvakar aplankytų kiekvieno iš Jūsų namus. Tegul šv. Kalėdų stebuklas šiltai ir jaukiai skleidžiasi Jūsų šeimose ir bendruomenėse, ir tegul tikėjimas bei artimo meilė rodo Jums kelią visose gyvenimo situacijose“, – sakė šalies vadovas. Apie G. Nausėdos sveikinimą penktadienį pranešė Prezidentūra.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia pasipiktino Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pasisakymu, kad jų dvasininkai nepageidaujami Kalėdų šventėje, kurioje sveikins iš Ukrainos atvykęs stačiatikių kunigas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas, komentuodamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo Kirilo raginimą per stačiatikių Kalėdas sudaryti paliaubas, pareiškė, kad tai tik būdas įvilioti šalį į spąstus.  Socialiniame tinkle „Twitter“ M. Podoliakas priminė, kad Rusijos Ortodoksų Bažnyčia ir pats patriarchas Kirilas viešai ragino vykdyti ukrainiečių genocidą, o paliaubų per stačiatikių Kalėdas idėja yra spąstai ir propagandos elementas.

Antradienį Vilniuje vykęs visuotinis Lietuvos stačiatikių bažnyčios susirinkimas pasmerkė karą Ukrainoje ir priėmė sprendimą pagreitinti procesą dėl didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato. Susirinkime dalyvavo dvasininkai, vienuoliai ir visų Lietuvos stačiatikių parapijų atstovai pasauliečiai, pranešė Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovė spaudai Marija Jakubovskaja.

Premjerės Ingridos Šimonytės Ukrainos žiniasklaidai išsakytos pastabos dėl Lietuvos stačiatikių bažnyčios pozicijos Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu yra nepagrįstos, teigia Lietuvos stačiatikių arkivyskupija.

Lietuvos stačiatikių bažnyčios autonomija nuo Maskvos patriarchato leistų šios vadovams reikšti aiškesnę ir garsesnę poziciją smerkiant Rusijos karą Ukrainoje, sako Rusijos opozicionierius Andrejus Zubovas.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija siekia perimti daugiau kaip 130 nekilnojamojo turto objektų iš stačiatikių parapijų visoje šalyje, ketvirtadienį skelbia LRT Tyrimų skyriaus. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, vasaros pradžioje arkivyskupija ėmėsi teisinių žingsnių perimti 133 objektus, išsibarsčiusius po įvairias parapijas Lietuvoje. Būtų perregistruojama daugiau kaip 20 stačiatikių parapijų cerkvių, patalpų ir žemės sklypų nuo Vakarų Lietuvos iki Vilniaus regiono.

Antras pagal rangą Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios asmuo vyskupas Ambrosijus vyko į Maskvą susitikti su Rusijos invaziją Ukrainoje remiančiu patriarchu Kirilu. Anot Lietuvos stačiatikių atstovų, vizito tikslas – išsikovoti daugiau nepriklausomybės nuo Maskvos.

Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Šventojo Sinodo sudaryta komisija pradėjo nagrinėti Vilniaus-Lietuvos vyskupijos prašymą suteikti jai savivaldos Bažnyčios statusą, pirmadienį pranešė Lietuvos stačiatikių bažnyčia. Pirmadienį Maskvos Danilovo vienuolyne įvyko pirmasis komisijos posėdis dėl Stačiatikių bažnyčios statuso Lietuvoje. Komisija pradėjo nagrinėti pateiktą medžiagą ir nustatė tolesnes darbo kryptis, kartu numatant ir reikalingos papildomų duomenų rinkimą.

Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovai penktadienį perdavė prezidentui Gitanui Nausėdai per 7 tūkst. tikinčiųjų parašų, kuriais išreiškiamas rūpestis dėl išpuolių prieš bažnyčią, jos skaldymo ir pasisakoma už jos likimą Maskvos patriarchate. „Esu viena iš savanorių, rinkusių parašus, šiandien mes pateikėme kreipimąsi prezidentui su prašymu palaikyti ir apsaugoti nuo galimų tarpreliginių ginčų.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia penktadienį vidurdienį prezidentui Gitanui Nausėdai ketina perduoti tikinčiųjų kreipimąsi, kuriuo reiškiamas susirūpinimas nepagrįstais išpuoliais prieš bažnyčią ir jos skaldymu. Lietuvos stačiatikiai skelbia, kad kreipimąsi pasirašė per 7 tūkst. tikinčiųjų.

Apie 60 Lietuvos stačiatikių bažnyčios dvasininkų pasmerkė dalies kunigų siekį pereiti į Konstantinopolio patriarchatą ir išreiškė palaikymą Vilniaus ir Lietuvos Vyskupui metropolitui Inokentijui. Taip teigiama 61 dvasininko pasirašytame kreipimęsi. Jį antradienį išplatino stačiatikių arkivyskupijos kanceliarija.  „Dabartiniai įvykiai mus sukelia liūdesį. Viena vertus, tai karas, kuris negailestingai įsiliejo į kiekvieną sielą.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada susitikti su Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovu, šiam paprašius tokio pokalbio. Ji metropolito Inokentijaus kvietimą sako gavusi tik trečiadienį.  „Neprivalau tuoj pat turėti atsakymą – darbotvarkė mano įtempta pastarosiomis savaitėmis, nes nusimato viena kita išvyka. Tai bandysime ieškoti laiko ir kažkaip bandysiu susitikti su metropolitu Inokentijumi“, – žurnalistams Seime teigė Ingrida Šimonytė.

Stačiatikiai kreipėsi į Vilniaus policiją dėl prie Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros ketvirtadienio rytą rastų lipdukų su kruvinais Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir patriarcho Kirilo atvaizdais. Kaip pranešė Lietuvos Stačiatikių Arkivyskupijos kanceliarija, ant maldos namų ir šalia esančių stulpų priklijuotus lipdukus rado parapijiečiai, atvykę dalyvauti rytinėse pamaldose. Apie incidentą buvo pranešta teisėsaugos institucijoms.

Skandalas Lietuvos stačiatikių bažnyčioje įgauna pagreitį – Maskvai pavaldus Lietuvos ortodoksų metropolitas Inokentijus iš kunigystės stumia penkis dvasininkus, suspenduodamas jų kunigystę. Nemalonę užsitraukė būtent tie dvasininkai, kurie kategoriškai nepritarė Rusijos patriarcho Kirilo pozicijai palaikyti Ukrainoje žmones žudančią Rusijos valdžią. Dėl vieno iš kunigų metropolitas Inokentijus kreipėsi net ir į Bažnyčios teismą, prašo jį išmesti iš kunigų luomo.

Maskvos patriarchatui pavaldūs Lietuvos stačiatikiai dalyvavo iškilmingoje procesijoje ir tikino karo Ukrainoje nepalaikantys. Kilus nesutarimams Lietuvos stačiatikių bendruomenėje situaciją bažnyčios hierarchai ėmė glaistyti. Lietuvos stačiatikių metropolito Inokentijaus kvietimu Vilniuje surengta procesija už Lietuvos stačiatikių vienybę ir karo Ukrainoje stabdymą. O eisenoje nedalyvavę nuo bažnyčios atsiriboję ir iš pareigų atleisti kunigai tokią procesiją kritikuoja.

Vilniuje šeštadienį ortodoksų metropolito Inokentijaus kvietimu keli šimtai žmonių susirinko į procesiją už Lietuvos stačiatikių vienybę ir karo Ukrainoje stabdymą. Vilniuje šeštadienį ortodoksų metropolito Inokentijaus kvietimu keli šimtai žmonių susirinko į procesiją už Lietuvos stačiatikių vienybę ir karo Ukrainoje stabdymą.

Vilniuje šeštadienį ortodoksų metropolito Inokentijaus kvietimu rengiama procesija už Lietuvos stačiatikių vienybę ir karo Ukrainoje stabdymą. Kaip pranešė Lietuvos Stačiatikių Arkivyskupijos Kanceliarija, procesija nuo Aušros Vartų gatvėje esančio Šventosios Dvasios vienuolyno link Dievo Motinos Katedros Maironio gatvėje vyks šeštadienį po vidurdienio.

Ortodoksų metropolitas Inokentijus savaitgalį kviečia tikinčiuosius dalyvauti procesijoje palaikant Lietuvos stačiatikių vienybę ir karo Ukrainoje stabdymą. Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos Stačiatikių Arkivyskupijos Kanceliarija, procesija Vilniuje nuo Aušros Vartų gatvėje esančio Šventosios Dvasios vienuolyno link Dievo Motinos Katedros Maironio gatvėje vyks šeštadienį po vidurdienio.

Lietuvos stačiatikių bendruomenė liko sukrėsta po to, kai trauktis iš pareigų buvo priversti 3 kunigai, kritikuojantys Rusijos invaziją į Ukrainą. Vienas jų – Rusios Ortodoksų Bažnyčiai priklausantis Gintaras Jurgis Sungaila sako, kad pasitraukusių ar atleistų yra ir daugiau, o dvasininkų bendruomenėje jausdavo spaudimą dėl savo pažiūrų.

Neeilinis įvykis Lietuvos stačiatikių bendruomenėje. Hierarchai privertė trauktis 3 kunigus, kritikuojančius Rusijos invaziją į Ukrainą. Jiems vadovybė neleido viešai smerkti rusų okupantų veiksmų. Tuo tarpu Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus atmeta kaltinimus, jog Lietuvos ortodoksų dvasininkai palaiko karą Ukrainoje ir pateisina agresiją, o iš pareigų atleistus kunigus kaltina sąmokslu.