sraigės

Per vieną naktį jie gali suvalgyti daug augalų ir sunaikinti jūsų pasėlius. Laimei, yra paprastų būdų, kaip išspręsti šią problemą. Žemiau pateiksime veiksmingą būdą, kaip per naktį juos  pašalinti iš savo sodo. Sraigės sode Žinoma, sraigės yra labai svarbios, nes jos užtikrina efektyvią organinių medžiagų cirkuliaciją gamtoje. Deja, ne visi nori jas matyti savo sode. Kai sode yra drėgna, sraigės gali padaryti tikrai nemenką žalą.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Natūralūs barjerai Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges.

Nepaisant to, kad šliužai ir sraigės yra lėti, jie, nors ir nelaukiami, atsiranda soduose, apgraužia augalus ir po savęs palieka daugybę problemų. Ir nors yra daugybė patarimų, kaip juos naikinti, sodininkė Ramunė teigia radusi du veiksmingiausius būdus. Šliužai ir sraigės per vieną naktį gali pridaryti daugiau žalos augalams nei kai kurie kiti sodo kenkėjai per visą sezoną. Sodininkai praleidžia valandų valandas puoselėdami savo sodus ir daržus, o šie kenkėjai ima ir viską sunaikina.

Šliužai ir sraigės yra besočiai padarai ir gali padaryti žalos jūsų sodams, tačiau jų galite atsikratyti naudodami paprastą virtuvės ingredientą. Vasarai įsibėgėjant ir sodams žydint, daugelis ieško veiksmingų būdų, kaip apsaugoti augalus nuo įprastų kenkėjų, pavyzdžiui, šliužų ir sraigių. Sraigių ir šliužų atsikratykite naudodami druską Viena iš išbandytų priemonių yra paprastas, daugelio namuose turimas produktas – valgomoji druska.

Šliužai ir sraigės kelia tikrą chaosą soduose, tačiau, laimei, viena sodininkė pasidalijo išbandyta priemone, kaip natūraliai atsikratyti šių padarų. Šliužai ir sraigės yra vieni iš labiausiai augalus siaubiančių kenkėjų. Daugelis valandų valandas praleidžia gražindami lauko erdvę – pjauna veją, sodina ir laisto gėles, ir labai apmaudu, kai šliužai ir sraigės ima visa tai niokoti.

Prasideda vynuoginių sraigių rinkimo sezonas, todėl Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kad sraiges reikėtų rinkti ir supirkti laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Vynuoginės sraigės (Helix pomatia) – saugoma rūšis, įtraukta į Europos Bendrijos (EB) svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus. Būtina laikytis nustatytų reikalavimų renkant vynuogine sraiges, kad jų populiacija galėtų atsinaujinti ir neišnyktų.

Neseniai sodininkystės ekspertas pasidalijo įvairiais būdais, kaip veiksmingai atsikratyti šliužais ir sraigėmis, nes šie gyviai padaro daug žalos maitindamiesi jaunais augalais. Sraigės ir šliužai sode gali suniokoti jūsų derlių – štai kaip juos išnaikinti. ITV laidoje „This Morning“ Davidas Domoney pasidalijo patarimais, kaip išnaikinti šiuos kenkėjus.

Šliužai – vieni nemaloniausių sodų ir daržų gyventojų, kurių norisi kuo greičiau atsikratyti. Štai keletas būdų, kaip išprašyti šiuos nekviestus svečius lauk. Neabejotina, kad šliužai daugeliui yra didžiausi sodininkų priešai. Šie įkyrūs gleivėti padarai per vieną valgymą gali praryti kelis kartus daugiau jūsų augalų nei jų pačių kūno svoris. Atrodo, kad jie atsiranda iš niekur, kai oras švelnus ir drėgnas.

Garsusis virtuvės šefas Gian Luca Demarco su TV3 laida „La maistas“ tęsia skaniausias kulinarines keliones po Lietuvą ir dalinasi neatsivalgomų patiekalų receptais. Šįkart Gian Luca parodė, kaip pasigaminti gurmaniškus sumuštinukus su baltame padaže troškintomis sraigėmis – jų skonis sužavės net didžiausius gurmanus. Šį patiekalą įkvėpė apsilankymas sraigių ūkyje, kurį Ernestas ir Daiva įkūrė prieš 12 metų. Ne vienas šią idėją pasitiko su nuostaba.

Šį sekmadienio rytą TV3 laidos „La maistas“ vedėjas Gian Luca Demarco siūlys praleisti gurmaniškai, todėl žiūrovus pakvies apsilankyti Lietuvoje įsikūrusiame sraigių ūkyje. Dėl šio delikateso prancūzai ir italai tiesiog eina iš proto! Tačiau kaip lietuviams kilo mintis patiems įkurti sraigių ūkį ir kokių gardumynų čia galima rasti? Ernestas ir Daiva savo ūkį įkūrė prieš 12 metų.

Šylantys orai mažiausiai savaite paankstino sraigiavimo sezoną. Vynuoginių sraigių rinkėjai trina rankomis – ir moliuskai anksčiau nubudo, ir sraigių supirkimo kainos šiemet vėl paaugo mažiausiai dešimčia procentų. Kai kuriuose supirkimo punktuose už kilogramą vynuoginių sraigių supirkėjai rinkėjams moka nuo 70 centų iki euro, o perdirbėjai – iki 1,15 euro. Rastomis vynuoginėmis sraigėmis neatsidžiaugia sraigiautoja Jolanta, tik ką pradėjusi moliuskų rinkimą.

Sirijoje populiarėja mums neįprasta grožio procedūra – veido odą maitina ne kremais, o sraigėmis. Taip esą galima stebuklingai pagerinti odos būklę. Vis dėlto už šią procedūrą Sirijos gyventojams teks pakloti net du vidutinius mėnesinius atlyginimus. Viename Sirijos grožio salone moterys turi galimybę gauti neįprastą procedūrą. Tad jeigu šliužai jums malonių jausmų nekelia, ramiai išgulėti su keliomis sraigėmis ant veido bus tikras iššūkis.

Sodininkystės ekspertė pasidalijo naudingu patarimu, kaip, naudojant kiekvieno namuose esančią priemonę, paprastai atsikratyti sode esančiais šliužais ir sraigėmis.

Jei jūsų sode yra sraigių, greičiausiai tai yra paprastosios sodo sraigės, taip pat žinomos kaip rudosios sodo sraigės. Ir nors jos yra visiškai nekenksmingos žmonėms, jos gali stipriai kenkti sodui savo mitybos įpročiais. Visiškai išnaikinti sraiges neįmanoma, tačiau yra veiksmingų būdų, kaip nuo jų apsisaugoti ir atgrasyti jas nuo augalų, rašo express.co.uk. Jei sode ant augalų ir takų aptinkate sidabrinius pėdsakus, greičiausiai tai sraigė arba kitas baisusis kenkėjas ‒ šliužas.

Nemažai žmonių mėgsta apelsinus arba geria jų sultis, bet dažniausiai nuluptą apelsino žievelę išmeta į šiukšliadėžę. Tačiau, ar žinojote, kad apelsino žievę galite puikiai panaudoti buityje? „BrightSide“ atskleidžia keletą patarimų, kodėl neverta išmesti apelsino žievelės, o geriau vertingai ją panaudoti.  Padeda apsaugoti sodą nuo sraigių Sraigės ir šliužai yra vieni iš labiausiai nekenčiamų daržovių augintojų priešų.

Nors šliužus ir sraiges daugelis laiko kenkėjais, jos teikia maistą kitiems gyviams – paukščiams ir vabzdžiams. Tačiau jei šliužai su sraigėmis kėsinasi į jūsų derlių, ekspertai rekomenduoja imtis natūralių atbaidymo būdų. Kate Turner, sodininkystės ekspertė iš „Miracle–Gro“, paaiškino: „Aplink augalą neturi būti jokių nuvytusių ar pūvančių lapų ant žemės – juose mėgsta slėptis šliužai.

Sraigės gyvena ir veisiasi daugelyje sodų ir, nors jos nekelia didžiausios grėsmės, jos vis tiek gali kelti nepatogumų. Štai šeši natūralūs būdai, padedantys atsikratyti sraigių. Jei jūsų sode yra sraigių, greičiausiai tai yra paprastosios sodo sraigės, taip pat žinomos kaip rudosios sodo sraigės. Ir nors jos paprastai yra visiškai nekenksmingos žmonėms, jos terorizuoja jūsų augalus. Yra veiksmingų būdų užkirsti kelią sraigėms ir jas atgrasyti nuo savo sodo, rašoma express.co.uk.

Bene didžiausias sodininkų džiaugsmas yra matyti puikiai augančius augalus, kurie už priežiūrą atsidėkoja gausiausiu derliumi. Tačiau, neretai nutinka taip, kad džiaugsmingas emocijas pakeičia erzulys, kuomet atėjus dirbti į daržą pastebima, jog iš visai neseniai augusių augalų liko plokščia žemė. Tokiais atvejais, sodininkai stoja į tikrą kovą su mažaisiais kenkėjais vadinamais invaziniais šliužais ir sraigėmis.

Sraigiavimo sezonas prasidėjo, o sraigiautojų maišai tušti, mat moliuskų rinkimą stabdo šalnos ir sausra. Sraigių supirkėjai sako, esą nepalankios oro sąlygos gali dar labiau padidinti ir taip šiemet didesnes sraigių supirkimo kainas. Už kilogramą jų šiemet sraigiautojai gaus nuo šešiasdešimties centų iki euro. O lietuviškos vynuoginės sraigės daugiausiai keliauja ant prancūzų stalo. Mūsų tautiečiai šiuos moliuskus gamina, bet rečiau. Pavyzdžiui, Joninėms.

Kenkėjai, kurie dažnai būna palitę daugumoje žmonių sodų, kelia nemenką galvos skausmą. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos, šliužai ir sraigės yra vieni populiariausių kenkėjų Didžiojoje Britanijoje, kurie kenkia įvairiausiems augalams. Laimei, yra net keturi natūralūs būdai jais atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu.

Šaltas pavasaris stabdo darbus sraigynuose. Panevėžio rajone, Trakiškyje, įsikūrusio sraigių ūkio savininkės teigimu, neseniai išsiritę tūkstančiai mažų sraigiukų jau turėtų keliauti į specialius šiltnamius, tačiau dėl gana šaltų orų jų perkelti neskubama. Tiesa, kelis šimtus tūkstančių sraigių kasmet auginanti ūkininkė sako, kad produkcijos iš sraigių mėsos tikrai nepristigs.

Lietuvių simpatijas vis labiau užkariauja nauji naminiai augintiniai – egzotinės sraigės. Štai kauniečių šeima, prieš kelerius metus gydomaisiais tikslais įsigijusi kelias sraiges, dabar turi jų veislyną ir puoselėja keliasdešimt skirtingų rūšių pilvakojų. O didžiausia jau sveria beveik pusė kilogramo.

Šią vasarą, kaip ir praeitais metais, daugelis ūkininkų ir sodininkų skundžiasi, kad laukuose, gėlynuose ir daržuose – sraigių ir šliužų antplūdis. Šie kenkėjai niokoja daugelį kultūrinių augalų. Kova su šiais kenkėjais gali būti itin sunki, todėl pastaruoju metu Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) gauna daug užklausų, kaip juos sunaikinti.

Aukštaitijos krašto sraigių augintoja entuziastė nepasidavė per karantiną. Prarastas edukacijas ir susitikimus su netradicinio ūkio lankytojais iškeitė į gurmaniškų receptų kūrimą iš sraigių. Versli moteris per žiemą ne tik atidarė naują augintinių fermą, bet paruoštus šaldytus produktus išdrįso pasiūlyti ir vietinei rinkai. O kaimo gyventojai į burgundiškai paruoštas sraiges nosies nerauko, kaimo parduotuvėje perka net pyragėlius su sraigiena.

Paprastai daugelis įsivaizduoja, kad tiesiai iš ūkininkų Lietuvoje galima nusipirkti tik bulvių, morkų, kitų daržovių, pieno produktų ar mėsos gaminių. Tačiau tiesiai vartotojams pristatomos ir apdorotos sraigės, kuriomis gali mėgautis ne tik gurmanai ar mėgstantys svečiuotis užsienio šalyse. Nedidelio Panevėžio rajono Trakiškio kaimo gyventoja Janina Krištaponienė sraiges augina jau seniai – dabar jų turi per 200 tūkst.

TV3 laida „Ūkio šefas“ ir toliau lanko netradicinius Lietuvos ūkius. Nuostabios gamtos apsuptyje, Strėvos upės pakrantėje įsikūręs sraigių ūkis „Aspersa“. Čia apsilankęs laidos vedėjas Vylius Blauzdavičius neslėpė, jog tai yra vienas netikėčiausių atradimų šiame laidos sezone. Prancūzija dvelkiančiame šeimos ūkyje sraigės auginamos ir prižiūrimos viso proceso metu, todėl tai gali užtikrinti nepriekaištingą produkto kokybę.

Prašniokštęs pirmasis didesnis lietus šalyje atvėrė sraigių supirkimo punktus, jų perdirbimo įmones. Kol kas, kaip sako sraigių supirkėjai, ir sraigės, ir rinkėjai neaktyvūs. Tačiau nors sraigių ir nedaug, supirkimo kainos išlieka panašios kaip ir pernai – rinkėjams mokama nuo 50 iki 95 centų už kilogramą. Jeigu sausra karaliaus toliau, ir moliuskai taps deficitine preke, gali būti, kad kainos keliais sentais šoktelės.

Netradiciniai kaimo verslai ir žemės ūkio šakos daliai žmonių padeda rasti papildomą pragyvenimo šaltinį. Janinos Krikštaponienės ūkis Trakiškio kaime (Panevėžio r.) šiemet skaičiuoja dešimtąjį  afrikinių sraigių veisimo bei auginimo sezoną. Neseniai ūkis veiklą išplėtė – įkūrė perdirbimo cechą, kuriame gamina gurmaniškus sraigių produktus. Aukštaitijos krašto ūkininkė patenkinta, kad augintinės gerai peržiemojo specialiai joms žiemai įrengtoje patalpoje – šaldytuve.

Kiaušinių lukštų galima daug prikaupti per žiemą, ypač ruošiantis šventėms, bet kur juos panaudoti? Jei turite savo kiemą ar sodybą, kiaušinių lukštai pravers ne tik norint pagerinti dirvožemį, bet ir kovojant su sraigėmis. Panagrinėkime, kiek naudingi kiaušinių lukštai augalams ir ar verta juos rinkti jau nuo dabar. KAIP KIAUŠINIŲ LUKŠTAI GALI PAGERINTI DIRVOŽEMĮ Tradiciškai kiaušinių lukštai augalams panaudojami dedant lukštus į kompostą arba tiesiog užkasant.

Dėl itin sauso ir pernelyg karšto balandžio vėluoja sraigių supirkimo sezonas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas sako, veikiau kitaip ir nebus, nes tokių sraigiauti tinkamų dienų vėl nenusimato, nes ateina karštis ir sausra. O štai vasaros pradžią specialistai žada vėsesnę nei pernai. „Šiemet taip šilta nebus, viskas grįš į įprastines daugiametes normas. Turėtų būti arti tų vidurkių, ir net gal pusę laipsnio šilčiau. Tačiau, deja, šiek tiek sausiau.

Prie Didžiojo Barjerinio rifo gelbėjimo galbūt prisidės didžiulės, jūrų žvaigždes ėdančios sraigės, pirmadienį paskelbė pareigūnai, kurie bando veisti šiuos retus moliuskus. Dygliuotosios jūrų žvaigždės, kurios ėda koralus, yra natūralios rifo gyventojos, bet dėl taršos ir žemės ūkio nuotėkų šioje į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje ekosistemoje smarkiai išplito ir ėmė daryti didelį poveikį.

Sraigių supirkimo punktus apgulė šliužų rinkėjai. Per dieną žmonės jų surenka dešimtis ar net šimtus kilogramų. Ir prie algos dažnas sako mėnesį turintis neblogą priedą. Dūkštų kaimo gyventoja Jadvyga sraigių išsiruošia anksti – dar prieš šešias ryto. Moteris pirmiausia apžiūri gerai žinomas vietas. Kol dar yra rasa, rasti sraigių lengviau. Jadvyga žino, kad sraigių bus tik ten kur drėgniau, ir aukštesnė žolė.

 Rodytųs, daugiausiai žmonių gyvybių faunos pasaulyje turėtų pasiglemžti laukiniai plėšrūnai – pvz., liūtai, lokiai, rykliai. Pasirodo, tokie nekalti sutvėrimai kaip gėlavandenės sraigės vidutiniškai nužudomų žmonių skaičiumi lenkia visus laukinius Žemės plėšrūnus kartu sudėjus. O nudaigoja jos per metus vidutiniškai apie 10 tūkst. žmonių, kai plėšrūnų nasruose kasmet žūsta apie ne daugiau kaip 2 tūkst.

Dažnai vadinama Kauno ponia, kartais pašiepiama žodžiu „poniutė“, Inga Budrienė jau penkiolika metų yra sėkminga verslininkė. Daugeliui atrodo, jog sėkmė šią moterį lydėjo visuomet, tačiau jos gyvenimo pradžia toli gražu nebuvo rožėmis klota. Būdama dvidešimt vienerių ir likusi su kūdikiu ant rankų kaunietė turėjo galvoti kaip ne tik pati išsimaitinti, o ir mažą sūnų auginti. Inga dirbo daug darbų – nuo padavėjos iki mokytojos. Po truputį pradėjusi judėti į priekį, ji sutiko savo būsimą vyrą.

Gal ir nesate didelis gurmanas, tačiau juk kiekvienam kartais norisi paragauti ko nors naujo. Bet ar verta ragauti viską, kas įdomu ar egzotiška? Internetinis dienraštis crackedhistory.com įvardijo 10 patiekalų, kurių paragavimui reikia apsisprendimo.

Jei norisi ko nors egzotiško, paragaukite sraigių. Mėgstantiesiems šį delikatesą nebūtina važiuoti į Prancūziją ar ieškoti jo prabangiuose Lietuvos restoranuose – sraigių galima prisirinkti ir Lietuvos miškuose bei laukuose, o patiekalus iš jų paruošti savo virtuvėje. Sraigės ypač mėgstamos Prancūzijoje, Burgundijoje (vynuoginės sraigės dar vadinamos burgundiškomis), – šių vietovių gyventojai jų valgo daugiausiai.

  Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vėluojantis pavasaris suvėlino darbų pradžią ir sraigių augintojams. Jos tik dabar pradeda ristis iš kiaušinėlių. „Vienos sraigės padėtame kokone yra apie 120–150 kiaušinėlių“, – atskleidė sraigių augintojas. Sraigių ūkis, kuriame apsilankė LRT žurnalistai, bene didžiausias šalyje. Šiuo metu jame auga apie 300 tūkst. sraigių. Prieš dvi savaites čia jų buvo tik šiek tiek per 30 tūkst. Po kelių savaičių raguotųjų bus dar daugiau.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI), gavusi informacijos apie galimai nelegalų darbą viename Žemaitijos regiono sraigių auginimo ir perdirbimo ūkyje, patikrinimo metu jame aptiko 16 oficialiai neįdarbintų darbuotojų ir tonas sraigių žaliavos bei eksportui parengtos produkcijos.

Iš saugomos Surrey'aus vietovės brakonieriai surenka tiek retos rūšies sraigių, kad gamtosaugininkai baiminasi jas visai išnyksiant, skelbia „Mail Online“. Romėniškos sraigės yra saugomos pagal laukinės gamtos ir kaimo vietovių įstatymą, tačiau savanoriai iš Chipstead žemumų yra pagavę žmonių, nelegaliai renkančių sraiges. Manoma, kad pavogti šie šliaužiojantys gyvūnai tampa paklausia preke restoranuose, kur iš jų gaminami delikatesai.

Besidominčiųjų sraigių veisimu daugėja, tačiau kol kas lietuviams toks netradicinis verslas – vis dar sunkiai įveikiamas. Panevėžio rajone, Trakiškyje, įsikūrę Janina Krištopaitienė ir Remigijus Skupas jau porą metų bando užsidirbti augindami sraiges. Pradėję nuo nedidelės motininių sraigių bandos, ūkininkai tikisi jau šiemet sulaukti bent minimalios investicijų grąžos.

Jei norisi ko nors egzotiško, paragaukite sraigių. Mėgstantiesiems šį delikatesą nebūtina važiuoti į Prancūziją ar ieškoti jo prabangiuose Lietuvos restoranuose – sraigių galima prisirinkti ir Lietuvos miškuose, o patiekalus iš jų paruošti savo virtuvėje. Sraigės ypač mėgstamos Prancūzijoje, Burgundijoje. Vynuoginės sraigės dar vadinamos burgundiškomis. Iš tikrųjų burgundai sraigių valgo daugiausiai.

Nuria Roca (Nurija Roka; g. 1972 m.) – populiari ispanų televizijos laidų vedėja, trijų knygų autorė, trijų vaikų mama. Greta įspūdingos televizinės karjeros Nuria Roca rašo šmaikščias ir nenuobodžias knygas, pagrįstas savo gyvenimiška patirtimi. „Sraigės nežino, kad jos sraigės“ – pirmasis autorės romanas. Susipažinkite: Klara Garsija Sans. Gyvena Madride. Dirba televizijos laidų prodiusere, laisvalaikiu – fotografe. Du sūnūs. Išsiskyrusi.

Vystantieji netradicinius verslus pastebi, kad pastaruoju metu gerokai padaugėjo norinčiųjų papildomai užsidirbti, tačiau kiek jų užsikabins naujojoje veikloje, paaiškės vėliau. Tam reikia ne tik investicijų, bet ir žinių. Lietuvoje netrūksta auginančiųjų grybus, sraiges ar sliekus – ne vienam tai jau tapę įprastu verslu, kaip kad galvijininkystė ar daržininkystė. Ir tokių augintojų gretos gausėja.

Nors patiekalai iš sraigių apetitą sužadina toli gražu ne kiekvienam lietuviui, gurmaniškos tradicijos pamažu plinta ir mūsų krašte. O štai daržininkai ir sodininkai gamtoje besiveisiančių sraigių kaimynyste nėra patenkinti. Mat jos – tikros augalų niokotojos. Lietingi vasaros pradžios orai buvo labai palankūs Lietuvoje gyvenančioms sraigėms, todėl jų šiemet kaip niekada gausu lapuočių miškuose, pievose, daržuose, soduose ir net miestų parkuose.

Sliekų arba sraigių fermos, šiaudiniai namai, stručių kiaušinių peryklos - iš pirmo žvilgsnio tokios verslo sritys gali sukelti nuostabą ar net šypseną, tačiau kai kurios iš jų Lietuvoje klesti net sunkmečiu. Pastūmėti ekonominės krizės ir ieškodami naujų verslo šakų, lietuviai vis labiau atsigręžia į netradicinį ūkininkavimą. Beje, daugelis tokių retų verslo rūšių siejamos su ekologija.