sovietai

Poetas Levas Rubinšteinas, vienas svarbiausių sovietinio pogrindžio literatūros scenos veikėjų, vėliau protestavęs prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai jį partrenkė automobilis, sekmadienį pranešė jo dukra. L. Rubinšteinas laikomas vienu iš Rusijos konceptualistų judėjimo, literatūrinio avangardo, kuris XX amžiaus 8–9 dešimtmetyje tyčiojosi iš oficialios socialistinio realizmo doktrinos, įkūrėjų.

Šeši Seimo konservatoriai siūlo Rusijos veiksmus Ukrainoje vertinti taip pat, kaip sovietų ir nacių nusikaltimus.  Jie siūlo Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, už jų neigimą ar šiurkštų menkinimą, papildyti žodžiu „Rusijos“. „Įstatymo projekto tikslas – numatyti baudžiamąją atsakomybę ir su jos taikymu susijusias kitas baudžiamojo proceso poveikio priemones asmenims, viešai prita...

Pirmadienį įsigalioja totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, sudaręs galimybes pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus. „Įstatymas įsigalioja gegužės 1 dieną.

Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad antradienį mirė buvęs Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Ruslanas Chasbulatovas – artimas buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sąjungininkas, 1993 metais tapęs jo priešininku. Etninis čečėnas R. Chasbulatovas mirė savo namuose netoli Maskvos, sulaukęs 80 metų, sakoma televizijos pranešime, cituojant velionio giminaičius.

1962 m. gruodžio 5 d. Adlai Stevensonas, tuomet ėjęs JAV ambasadoriaus pareigas Jungtinėse Tautose, gavo laišką iš tuometinio JAV prezidento Johno F. Kennedžio apie „Saturday Evening Post“ pasirodžiusią istoriją.

Trečiadienį Neringoje demontuotas sovietinis memorialas, kuris greta Alksnynės viensėdžio buvo atidengtas 1967-aisiais metais, pranešė Neringos savivaldybė. Demontuojant memorialą nukeltas paminklinis akmuo su bareljefu bei nuimtos plokštės su įrašais. Anot įstaigos, sprendimas demontuoti Neringoje esantį memorialą priimtas, išklausius mokslininkų nuomonių bei susipažinus su jo atsiradimo aplinkybėmis ir įvertinus visuomenėje tvyrančias nuotaikas.

Kelmės rajone, Tytuvėnuose, raudonais dažais apipiltas paminklas sovietų kariams. Tai buvo pastebėta trečiadienio rytą, apie 8 val. 30 min., pranešė Policijos departamentas. Nuostolis nustatomas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Paminklais su sovietine simbolika pasipiktinęs ir jų nuotraukomis feisbuke pasidalijęs Širvintų rajono tarybos narys Virginijus Sarpauskas gavo 150 eurų baudą už komunistinės simbolikos platinimą ir demonstravimą. Apie tai antradienį pranešė naujienų portalas „Delfi“. Policijos teigimu, ši byla dar neišnagrinėta, o pasiūlymas susimokėti baudą V. Sarpauskui esą nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Kaliningrado pavadinimas šiomis dienomis kaitina ne vieną diskusiją. Rusija skundžiasi ir meluoja, o pasaulis atsargiai vaikšto aplink. Regionas, regis, Rusijai labai svarbus, nors šias vokiškas žemės rusai valdo vos daugiau nei 60 metų. Istorikai sako, krašto istorija skaudi ir sunki, ir dabar ten yra likęs tik šešėlis to, kas anksčiau buvo klestintis regionas.

Du trečdaliai Klaipėdos savivaldybės organizuotoje apklausoje dalyvavusių klaipėdiečių pasisakė už tai, kad sovietinė simbolika būtų demontuota nuo sovietų karių memorialo miesto centre, sako meras Vytautas Grubliauskas.  Iš viso apklausoje dalyvavo apie 5 tūkst. uostamiesčio gyventojų. „Iš tų 5 tūkst. maždaug du trečdaliai pasisakė, kad būtų nukelta, o trečdalis, kad būtų palikta", – BNS antradienį sakė meras.

Pusė gyventojų nebenori Lietuvoje matyti sovietinių paminklų, trečdalis – prieš nukėlimą, rodo antradienį LRT paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Gegužės 16–28 dienomis LRT užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar jie pritaria, ar nepritaria Lietuvoje esančių paminklų sovietų kariams nukėlimui, demontavimui. Visiškai pritariantys paminklų nukėlimui nurodė 21 proc. respondentų, o 29 proc. teigė greičiau pritariantys. Iš viso 11 proc.

Lietuvoje antradienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 81 metus šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Minėjimo dieną savo mintimis pasidalijo premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, lietuvių tauta gali semtis stiprybės ir vilties iš savo istorijos. „Kiekvienais metais Gedulo ir vilties diena turi savo ypatingą atspalvį.

Ketvirtadienio rytą pastebėta, kad iš savo pirminės vietos buvo išjudintas ir į kelkraštį patrauktas apie 1975 m. Klaipėdos mieste, Rimkų g. pabaigoje pastatytas paminklinis akmuo, skirtas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šiose apylinkėse žuvusiam raudonarmiečiui Jefimui Belinskiui.

Kultūros paveldo departamento (KPD) penktoji vertinimo taryba pirmadienį patvirtino, kad sovietų karių skulptūros Antakalnio kapinėse nėra vertingoji savybė.

  Gegužės 9-ąją atvykstantys į kapines paminėti sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare sulauks informacijos ir apie karą Ukrainoje, žada Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Gegužės 9-ąją, kas ateis į kapines, mes pasitiksime su detalesne ir tikresne informacija, kas yra kas. Nes šūkis „never again“ (daugiau niekada – BNS), akivaizdu, nėra pakankamas, tas „again“ vyksta.

Siekiant iš viešosios erdvės pašalinti sąsajas su sovietine ideologija, Kaune bus iškelti kai kurie paminklai, svarstoma pervadinti Aleksandro Puškino progimnaziją, pirmadienį pranešė miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės, jau priimtas sprendimas pašalinti atminimo akmenį K. Baršausko gatvėje, žymintį keturių komunarų sušaudymo vietą. Taip pat svarstoma, ką daryti su paminkliniu akmeniu, žyminčiu karo belaisvių palaidojimo vietą šalia VI forto teritorijos.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad Vilnius neskubės šalinti sovietinių reliktų iš kapinių. Klaipėdos valdžiai svarstant iškelti uostamiestyje esantį memorialą sovietų kariams, žvilgsnis krypsta ir į sostinės Antakalnio kapinėse esantį memorialą. Čia tradiciškai kasmet gegužės 9-ąją aukščiausi Rusijos diplomatai ir dalis rusakalbių bendruomenės vyksta minėti sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje grįžus diskusijoms dėl sovietinių monumentų Lietuvoje pašalinimo, ekspremjeras Saulius Skvernelis sako, jog tai reikėtų padaryti neliečiant karių palaidojimo vietų.

Lietuvos kelias į nepriklausomybę nebuvo lengvas. Maskva, mėgindama nepaleisti Lietuvos iš savo gniaužtų, ėmėsi visokiausių triukų. Vienas jų – blokada, kuri turėjo priversti lietuvius apsigalvoti, parodyti, kad be Sovietų Sąjungos mes neišgyvensime. Tiesa, viskas vyko kiek kitaip, nei planavo Kremlius. Blokada Lietuvą ištiko šiltą pavasarį, todėl šalti namuose niekam neteko, maisto taip pat netrūko, nes viskas, kas buvo pagaminama Lietuvoje, čia ir liko.

Dėl rastų palaikų stabdomos Laisvės kovų muziejaus fondų saugyklų statybos Lazdijuose, čia netrukus bus atliekami archeologiniai tyrimai. „Pradėsime ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Veiksmus derinsime su archeologais, kad jie atkastų, ką rado“, – LRT televizijai sakė Lazdijų policijos komisariato viršininkas Vidmantas Kondrackis.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį 20 dienų pratęsė suėmimą Sausio 13-osios byloje nuteistam buvusiam sovietų karininkui Jurijui Meliui.  Anot Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, prokuratūros prašymas pratęsti J. Melio suėmimą yra teisėtas ir pagrįstas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė šalies Dūmai siūlymą pavasario sesijoje svarstyti įstatymų projektą, kuris uždraustų viešai lyginti SSRS ir nacistinės Vokietijos vaidmenis Antrojo pasaulinio karo metais.

Kėdainių rajone esančiose Šėtos miestelio kapinėse sekmadienį vandalams išniekinus sovietinio kario paminklą, ekspertai sako, kad tai yra vandalizmas, o tokie kapinėse esantys paminklai, nepaisant to, kam yra skirti, yra kultūros paveldo objektas ir jų demontavimo klausimas – sudėtingas.

Sekmadienį Kėdainių rajone esančiame Šėtos miestelyje kapinėse apgadintas paminklas sovietų kariams. Kaip pranešė policijos departamentas, apie 17.30 val. pastebėta, jog kapinėse esantis paminklas tarybiniams kariams atminti apipiltas raudonos spalvos dažais. Meras: tai – chuliganizmo atvejis Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis sako vertinantis kaip chuliganizmo atvejį, kai raudonais dažais buvo išniekintas Šėtos kapinėse esantis sovietinio kario paminklas.

Nuo visiško bado iki kolūkių milijonierių, kelias į „kolūkietišką rojų“ Lietuvoje nebuvo lengvas, nebuvo jis ir trumpas. Kolūkių nebėra jau tris dešimtmečius, bet keršto šauksmas tiems, kurie juos neva sugriovė – netyla. Tiesa, statėsi kolūkiai sunkiai, žmonės būti jų dalimi nenorėjo ir neretai juose jautėsi kaip baudžiauninkai, kurių ponas – kolūkio pirmininkas ne tik nurodinėjo, bet ir kišosi į asmeninį gyvenimą.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis ketvirtadienį kreipėsi į JAV interneto prekybos gigantą „Amazon“ su prašymu išimti prekes, ant kurių yra sovietiniai simboliai. Viešą laišką „Amazon“ vadovui Jeffui Bezosui buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas paskelbė Baltijos šalių okupaciją lėmusio nacių ir sovietų pakto 80-ųjų metinių išvakarėse.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį laisvės apribojimu nubaudė Jurijų Subotiną už tai, kad viešai paskelbė komentarą, pritariantį sovietų vykdytiems trėmimams. „Ačiū Stalinui, Sniečkui ir Tarybų valdžiai, kam nepatinka būti kartu su Rusija – von nakui iš Lietuvos, čemodan–vokzal, Amerika“, – skelbta 2016 metais komentare po straipsnius interneto portale.

 Biržų rajono savivaldybė savo iniciatyva prie paminklų, stovinčių sovietų sąjungos karių palaidojimo vietose, įrengė lenteles, nurodančias, kad ant paminklų iškalti užrašai neatitinka istorinės tiesos. Jau pagamintos ir prie šių paminklų statomos lentelės, paaiškinančios, kad užrašų ant jų nedera suprasti tiesmukai, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Jaučiamės prisidėję prie istorinės tiesos atspindėjimo ir manome padarę gerai.

 Sausio 13-osios įvykių bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pirmadienį kaip nukentėjusįjį apklausė žinomą sporto žurnalistą Vytautą Vitkų. V. Vitkus per Sausio įvykius nukentėjo savo darbo vietoje, Radijo ir televizijos pastate. „Tą naktį dirbau radijuje, naktinėje programoje. Pasipylė skambučiai, kad juda kariuomenė. Aš buvau sumuštas ir išmestas į gatvę“, – įvykius prisiminė žurnalistas.

Sovietinius laikus šlovinantis propagandinis buvusios tarybų Lietuvos himnas, pasirodo, dar aidi mūsų vaikų stovyklose. Taip atsitiko ne bet kur, o ateitininkų stovykloje Berčiūnuose. Iš stovyklos plyšaujantį himną išgirdę vietos gyventojai pašiurpo. Per garsiakalbius sovietinės okupacijos kūrinį leidę ateitininkai nieko blogo nemato. Esą priešingai - sovietinis himnas puikiai moko patriotiškumo.

Premjeras Saulius Skvernelis absurdiškais vadina Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo pareiškimus dėl Rusijos teisės į kompensacijas iš Lietuvos už investicijas sovietmečiu ir primena, kad trėmimais bei žudymais prarastos lietuvių gyvybės yra neįkainojamos. Žurnalistams Klaipėdoje S.Skvernelis sakė, kad pusę amžiaus trukusi sovietų okupacija iki šiol lemia tai, jog Lietuva, priešingai nei okupacijos nepatyrusios valstybės, susiduria su socialinėmis, ekonominėmis problemomis.

Aukščiausiasis Teismas antradienį atmetė kaltu dėl trėmimų pripažinto buvusio Valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardytojo Aleksanderio Kardanovskio ir jo gynėjos skundus. Verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas. Vilniuje gyvenančiam Rusijos piliečiui 99 metų nuosprendžiu skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis nuo jos atleistas dėl ligos. Vyras turės atlyginti neturtinę žalą šešiems nukentėjusiems asmenims. Iš viso jam skirta sumokėti 69 tūkst.

„Aktą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jau nuo senų senovės kardu ir savo pralietu krauju buvo pasirašiusi visa Lietuva. Kiekviena mūsų karta vis sukildavo: vieni būdavo nuslopinami, tada atgimdavo kiti ir taip diena iš dienos kovėmės dėl savo tėvynės laisvės.

Totalitarinių režimų nusikaltimai okupuotoje Lietuvoje buvo pristatyti Vokietijos visuomenei lapkričio 4 dieną Berlyne vykusiame renginyje „Lietuva nuo Hitlerio-Stalino pakto iki stalinizmo: nutylėta prievartos, tremčių ir deportacijų istorija“. Konrado Adenauerio fondo akademijoje surengtoje diskusijoje apie Lietuvos netektis ir santykį su sovietine ir nacių okupacijomis kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre dirbantis istorikas dr.

Prieš trisdešimt metų, kaip pokštas gimusi roko grupė „Antis“ nesu vokė, kad žmonių sąmonėse gali palikti žymę, kartu su tauta kovoti už laisvę. Vėliau jų dainose gulė istorija, ironiškos pamokos žmonėms. Grupės lyderis Algirdas Kaušpėdas pasakoja, kad laisvė svarbi ir šiandien, tačiau kovoti reikia jau nebe su išoriniais, o su vidiniais zombiais. Antis susikūrė tuo laikmečiu, kada buvo judėjimas. „Anti-s“ – antisovietinis judėjimas.

Loreta Mačiulienė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minėdama Vilniaus atgavimo 75-metį „Vilnijos“ draugija padėjo gėlių ant kovotojų už Lietuvos laisvę kapų. 1939 metų spalio pabaigoje sovietai Lietuvai grąžino sostinę Vilnių, atėmę jį iš jau okupuotos Lenkijos. Tačiau netrukus, 1940 metų rugpjūtį, Sovietų Sąjunga okupavo ir Lietuvą.

Lenkijoje trečiadienį minimas prieš 75 metus prasidėjęs Sovietų Sąjungos įsiveržimas, susimokius su nacių Vokietija nušluoti Lenkiją nuo žemėlapio per Antrąjį pasaulinį karą. „Prieš 75 metus šią dieną, kai Lenkija viena pati kovėsi su Hitleriu, Sovietų Sąjunga dūrė mums į nugarą“, – savo paskyroje „Twitter“ parašė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), paminėdamas 1939 metais rugsėjo 17 dieną prasidėjusį sovietų puolimą.

Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sovietmečiu valdžia ypač skatino žmones skųstis, nes tai buvo vienas iš būdų sužinoti, ką jie galvoja ir kuo gyvena, sako istorikas Tomas Vaiseta. „Pavyzdžiui, žmonės, kurie neturėjo „blato“, įtakingų pažįstamų, nepažinojo kokios sandėlio arba parduotuvės vedėjos ar kito žmogaus, kuris per jubiliejų galėtų parūpinti žirnelių, rašydavo skundus tikėdamiesi, kad į juos bus sureaguota“, – pasakoja jis.

Lietuvoje akivaizdžiai vykstant propagandiniam Kremliaus užsakytam karui prieš Lietuvą ir jos žmones, labai svarbu nepasiduoti emocijoms ir racionaliai, šaltai pabandyti atsakyti į klausimą – ko siekia Kremlius? Galima viską lengvai paaiškinti amžinu rusų troškimu užkariauti visą pasaulį, bet realu ir tai, kad V. Putino galvoje SSRS asocijuojasi su milžiniška, didžiausia galia pasaulyje. Su kažkuo didingu. Deja, aš negaliu pasigirti panašiais prisiminimais.

Sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Atsimindami Sausio 13-osios aukų vardus, turime suvokti įvykio didybę, užuot galvoję apie tądien žuvusius ar nukentėjusius žmones kaip stichinės nelaimės aukas. Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas. Jo žodžiais, pabaigos neturintis gedulas prieštarauja ir krikščioniškoms, ir baltiškoms tradicijoms, o Sausio 13-ąją turime švęsti kaip pergalės prieš Sovietų Sąjungą dieną.

Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija sutarė, kad rengti Desovietizacijos įstatymo projektą bei pradėti šį procesą per vėlu. „Praktiškai visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai pasakė, kad procesas jau turėjo būti baigtas gerokai anksčiau - prieš 15-10 metų. Prabėgus 25 metams po Nepriklausomybės atkūrimo jis lyg tampa nebeaktualus“, - BNS sakė komisijos pirmininkas socialdemokratas Vytautas Saulis.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vilniuje, prie paminklo sovietų okupacijos aukoms atminti, trečiadienį rinkosi politiniai kaliniai ir tremtiniai, įvairių organizacijų atstovai paminėti 1951-ųjų spalio 2–3 dienomis vykdytų trėmimų. Per operaciją „Ruduo“ į Krasnojarsko kraštą nuolatiniam gyvenimui buvo ištremta 16 000 žmonių, iš kurių trečdalis buvo vaikai iki 16 metų.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sekmadienį Vilniuje minėta Laisvės diena – 20-osios sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metinės. Ant Žaliojo tilto atidengta atminimo lenta, primenanti istorinius 1993-iųjų rugpjūčio 31-osios įvykius. Nepriklausomybės aikštėje kylo Lietuvos vėliavos. Prieš 20 metų rugsėjo 1-ąją išaušo pirmoji diena, kai Lietuvos žemėje neliko okupacinės kariuomenės.

  Loreta Mačiulienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Šiemet pirmą kartą sovietų armijos išvedimas iškilmingai paminėtas Kaune, mieste, kuris buvo itin militarizuotas, didžiulėse miesto teritorijose – Šančiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje – buvo dislokuoti kariniai daliniai. Būtent iš Kauno geležinkelio ir išriedėjo ešelonas su paskutiniu sovietų kariniu daliniu. Vidurdienį Kaune nuo Soboro savivaldybės link nusidriekė šventinė eisena.

Birželio pabaigoje Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pasisakė už tai, kad būtų įsisavinta teritorija, kurioje anksčiau buvo Semipalatinsko branduolinių ginklų bandymo poligonas. Valstybės vadovas pasirėmė mokslininkų išsakytais teiginiais, kad ši teritorija jau apsivalė nuo radiacijos.

Romo Kalantos susideginimą, protestuojant prieš sovietų okupaciją, Kaune 1972 metų gegužės 14 dieną Vilniaus universitete dirbantis istorikas Algirdas Jakubčionis vadina aukščiausia protesto forma. – Ar šis R. Kalantos apsisprendimas sukėlė tarptautinį rezonansą? – Tam tikrą tarptautinį rezonansą sukėlė. Visų pirma, Maskvoje tuo metu viešėjo JAV prezidentas Richardas Nicksonas. Buvo, aišku, tikimasi, kad rezonansas bus stipresnis.

1973 metų gegužę, praėjus metams po Romo Kalantos susideginimo už Lietuvos laisvę, sovietų valdžia Kaune baiminosi naujų antisovietinių protestų, ir bandė tam užkirsti kelią pasitelkdama miliciją ir mokytojus, atskleidžia Jungtinių Valstijų diplomatinio susirašinėjimo dokumentas. Šios telegramos turinys paskelbtas WikiLeaks sukurtoje naujoje duomenų bazėje, kurioje galima ieškoti 1973-1976 metų dokumentų.

54 kilogramus morfino (morfijaus) pavogė nusikaltėlių grupė iš Rusijos Čimkento miesto chemijos ir farmacijos gamyklos sandėlio 1959 metais. Tyrimas tęsėsi daugiau kaip trejus metus, ir milicija drauge su prokuratūra ir KGB, stengdamasi rasti dingusius devynis šešių kilogramų stiklainius su morfinu, naudojo visas įmanomas poveikio priemones įtariamiesiems ir jų advokatams, rašo  kommersant.ru.