socialinės problemos

Vyriausybė nepritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nes ši priemonė nepadėtų spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Matome, kad didesnę dalį lėšų gautų tie, kurie turi didesnes pajamas.

„Kai apima liūdesys, kai nežinai, ką daryti, nes išsėmei visas kompiuterio galimybes, pasiklydai eilių ar mokslo labirintuose arba tiesiog viskas nusibodo, ateik ten, kur galima ką nors kurti. Pasinerk į kūrybą, būk laisvas, būk kitoks, nes panirę į kitą erdvę, į kitą pasaulį, tampame visai kitokie“, – sako keramikas Gvidas Raudonius. Jis įsitikinęs, kad menas, kūrybinė veikla ne tik išlaisvina kūrybines galias, bet ir padeda spręsti socialines problemas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako remianti nevyriausybines iniciatyvas, kuriomis padedama grįžti į gyvenimą gatvėje atsidūrusiam jaunimui, o visuomenės abejingumas tam, anot jos, gali atvesti prie rimtų socialinių problemų valstybėje. „Šią organizaciją visada remiu ir labai džiaugiuosi, kad ji vis daugiau priima į savo gretas tų žmonių, kuriems reikia pagalbos, savanorių taip pat.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad sprendžiant socialines problemas ypač svarbus yra bendruomenių indėlis. Tai šalies vadovė sakė apsilankiusi Ukmergės rajone, Tulpiakiemio kaime, kur įsikūręs vaikų dienos centras. Šalies vadovė pabrėžė, kad šis dienos centras, kurį lanko socialinės rizikos šeimose augantys kaimo vaikai, o jų – 39 iš kaime gyvenančių 50-ties, pradėtas kurti aktyvių bendruomenės žmonių iniciatyva.

Statistika atspindi, kad smurtas, žalingos priklausomybės, emocinės krizės daro mūsų žmones pažeidžiamus, stabdo valstybės pažangą. Didelį nerimą kelia bendra visuomenės psichinė būklė – ketvirtis milijono žmonių kasmet kreipiasi į emocinę pagalbą telefonu teikiančias tarnybas. Keliamų klausimų priežastys – emocinės krizės, patirtos patyčios ir smurtas, mintys apie savižudybę.

Allora, kaip sako italai, pakalbėkim apie saulėtą Italijos salą Siciliją, vieną jos miestų – Kataniją ir lietuvę, kuri ten išvyko vedama savo svajonės daryti žurnalistinius tyrimus ir publikuoti juos tarptautinėje žiniasklaidoje.

Nors popiežius Pranciškus yra religinė figūra, nuo pat savo kadencijos pradžios prieš dvejus metus jis daug dėmesio skyrė socialinėms problemoms, o 2014 m. tarp jo prioritetų ne kartą atsidūrė aukšto jaunimo nedarbo klausimas. Analitikai pastebi, kad kartu su skurdu ir klimato kaita būtent šis klausimas pernai ypač dažnai rasdavo vietą Pranciškaus kalbose ir dienotvarkėje. „Iš tiesų, Pranciškus yra viena iš tų figūrų tarptautinėje arenoje, kuri labai dažnai pabrėžia šią (jaunimo nedarbo – red.

Indrė Anskaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nerimstant gyventojų protestams Arabų pasaulyje, anot politologų, kiek netikėtai jie apėmė ir Braziliją. Birželį prasidėję gyventojų protestai dėl dvidešimčia sentavų pabrangusių viešojo transporto bilietų išaugo į protestus prieš korupciją, ekonominę nelygybę, prastą sveikatos apsaugos ir švietimo sistemą bei žemą paslaugų kokybę. Ekspertai sako, kad blogiausia, jog maždaug 2 mln.

Didžioji dalis Katalonijos regione Ispanijoje įsikūrusio restorano „La Trobada“ darbuotojų – bedarbiai. Pastarieji savanoriškai nešioja maistą, plauna lėkštes ir valo restorano patalpas. Vietoj atlygio ispanai sulaukia nemokamo maisto, rašoma BBC naujienų portale. Visame restorane tėra vos 4 samdomi darbuotojai – 2 vyriausieji šefai ir 2 restorano vadovai. Visas kitas personalas dirba be jokio atlygio.

Socialinių problemų sprendimas apibūdinamas kaip kognityvinis-elgesio procesas. Jo metu asmuo bando surasti tinkamiausius sprendimus problemoms, su kuriomis susiduria savo gyvenime. Šis procesas leidžia pamatyti galimai efektyvių problemos sprendimų įvairovę ir padidina tikimybę, kad iš šių alternatyvų bus pasirinktas tinkamiausias sprendimas. Taigi problemų sprendimas yra sąmoninga, racionali ir tikslinga veikla.

Ir nors pasaulyje vyksta rimtos diskusijos ar dešiniųjų vyriausybių pasirinktas vadinamas “griežto taupymo„ kelias yra teisingas, Lietuvoje ši pozicija tarsi ir nekvestionuojama, o viešoje erdvėje dominuojantys bankiniai ekspertai atkakliai perša nuomonę, jog kito kelio nėra ir nebuvo. Kartais jau tapdami kone dabartinių valdančiųjų propagandininkais.

Atrodytų, kad ši šmėkla nuslinko į praeitį, bet ji sugrįžo: vis daugiau jaunų žmonių vartoja narkotikus, tapdami šio įpročio vergais. Jie uosto heroiną, rečiau naudodami adatas, kaip seserys M. ir S.: merginoms dar nėra 20 metų, o jų gyvenimas – jau sugriautas, rašoma italų leidinyje „L'Espresso“. Ši krizės epocha pažymėta heroino sugrįžimu. Kaip ir prieš 30 metų, šis narkotikas leidžia pabėgti nuo supančios realybės. Jis aptemdo sąmonę, užmigdo.

1993 metais JAV Kongrese vyko aršūs debatai dėl Šiaurės Amerikos laisvos prekybos susitarimo. Tuo metu vos keletas respublikonų prieštaravo šiam susitarimui, vienas jų pareiškė, kad JAV elitas turi daugiau bendro su tokiais pat turtingaisiais Londone ar Tokijuje, nei su savo šalies piliečiais, rašo „The American Conservative“. Tada gamybos perkėlimas iš Vakarų valstybių į pigesnės darbo jėgos šalis dar tik įsibėgėjo. Finansų sektorius neužėmė tokio svarbaus vaidmens kaip šiandien.

Sveikieji be darbo, o jūs norite. Tokiais žodžiais po sunkmečio neretai pasitinkami neįgalieji, bandantys įsitvirtinti darbo rinkoje. Įsidarbinti turint negalią lengviausia įmonėje, turinčioje specifinį statusą – neįgaliųjų socialinį. Arba tada, jei negalia nematoma plika akimi ir darbdaviui nerodomas neįgalumo pažymėjimas.

Daugumai šiaurės korėjiečių jų šalis nėra puikiausia vieta gyventi: apie užsienio pasaulį žinai labai nedaug, būni alkanas ir gali patekti į koncentracijos stovyklą. Beje, ten uždaryti gali ir tris tos pačios šeimos kartas. Kai vyksta tokie dalykai, nieko nestebina, kad kai kurie korėjiečiai bando pabėgti ir pradeda pavojingą kelionę kirsdami Kinijos sieną, o vėliau ieško prieglobsčio Pietų Korėjoje. Skaičiuojama, kad 2011-aisiais Pietų Korėjoje galėjo gyventi apie 23 tūkst. pabėgėlių.

Pensionas „Casa Xochiquetzal“ („Gražių gėlių namai“), skirtas į pensiją išėjusioms prostitutėms, yra įsikūręs Tepito mieste, Meksike. 2007 metais šį centrą įkūrė buvusi prostitutė Carmen Munoz, o jį atidaryti moterį paskatino susenusios sekso vergės, miegančios tiesiog gatvėse ar prie šiukšlių konteinerių.

Bandomoji programa, sukurta padėti Britanijos imigrantams, kurie dėl smurto šeimoje buvo priversti palikti partnerį, pasiteisino, todėl taps nuolatine, praneša BBC. 2009 metais startavęs „Sojourner Project“ padeda smurto aukoms, kurios neturi lėšų ir prieigos prie valstybės fondų paramos. Imigracijos ministras Damianas Greenas teigė, kad šeimyninis smurtas veikia įvairaus amžiaus ir kilmės žmones, todėl vyriausybės užduotis yra kovoti su šiuo reiškiniu.

Londone benamių rengiamos ekskursijos net vietiniams gyventojams atskleidžia visai kitokį miesto vaizdą, rašo spiegel.de.Ekskursijos, kurias rengia benamiai žmonės, suteikia visiškai kitokį požiūrį į miestą“, – tvirtina ne pelno siekiančios organizacijos savanorė Andrew. Ji padeda Hazelei Wilding organizuoti ekskursijas. H. Wilding jau kuris laikas nebėra benamė – prieš metus ji įsikėlė į savo butą – bet ši moteris niekada nepamirš tų dienų, kai neturėjo kur gyventi.

Lietuvos Vyriausybė neplanuoja spręsti socialinių problemų skatindama masinę imigraciją į Lietuvą, ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Imigrantai... Išspręs senas ar sukurs naujų problemų?“ sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Andrius Bitinas. „Pasakysiu labai paprastai, kad nebūtų interpretacijų – socialinės apsaugos srityje nėra numatytas imigracijos skatinimas. Nei pensijų reformos gairėse, nei kitur tikrai nėra tokio punkto.

Pastaruoju metu šalies politikai vis dažniau kalba, kad pasaulyje tvyrant ekonominiam ir finansiniams sąstingiui Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos finansų dėstytojas profesoriaus Arvydas Paškevičius pastebi, kad iki krizės į TVF dažniausiai kreipdavosi taip vadinamojo trečiojo pasaulio šalys, o pastaraisiais finansiniais metais daugiausiai paskolų suteikta Europos šalims.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį lankysis Druskininkuose. Su savivaldybės vadovais Prezidentė aptars Druskininkų raidą, investicinius projektus ir Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimą, socialinę ir ekonominę miesto padėtį, šilumos ūkio pertvarką. Šalies vadovė taip pat domėsis sveikatos turizmo plėtros galimybėmis. „Žmonių gerovė pirmiausia priklauso nuo teisingo ir aiškaus vietos valdžios apsisprendimo, kuria kryptimi vystytis.

Nuo kitų metų liepos minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų didėti iki 850 litų. Tai po Vyriausybės posėdžio pranešė Premjeras Andrius Kubilius. Toks pasiūlymas bus teikiamas Trišalei tarybai. Anksčiau kalbėta MMA didinti 100 litų. Vyriausybės nuomone, daugiau didinti MMA negalima, nes esą išaugs nedarbas.

Reikalaudami geresnių socialinių sąlygų, šimtai tūkstančių Izraelio gyventojų išėjo į gatves į didžiausią šalies istorijoje tokio pobūdžio mitingą. Protestuotojai pavadino šį mitingą „tiesos akimirka“ paprastų žmonių judėjimui, kuris išplito nuo kelių protestuojančių studentų palapinių iki visos viduriniosios klasės šalyje. „Visa karta nori turėti ateitį“, – teigiama viename protestuotojų plakate.

Socialinė maisto parduotuvė arba etninių stovyklų organizavimas emigrantų vaikams – tik dvi jaunimo siūlomos idėjos socialinėms problemoms spręsti. Jas Vyriausybės vadovui ketvirtadienį pristatė tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC socialinio verslo planų konkurso „Iššūkis: socialinis verslumas“ laimėtojai. Premjeras su konkurso nugalėtojais diskutavo apie socialinio verslo perspektyvas Lietuvoje ir galimus socialinio verslo skatinimo būdus.

Per dešimt metų kas ketvirtą vargstantį europietį ištraukti iš skurdo – tokį tikslą Europos Komisija iškėlė Europos Sąjungos (ES) šalims. Tačiau žemiau skurdo ribos atsidūrę žmonės tokius planus braižančius politikus vadina juokdariais. Esą su skurdu reikia kovoti labai konkrečiais darbais, o ne skambiomis frazėmis Briuselio koridoriuose. Skurdas akis bado ne tik einantiems per Vilniaus centrą.

Žmonių ir piliečių teisių sąvokos apima platų problemų ratą neišskiriant svarbesnių ir mažareikšmių. Tačiau besirutuliuojant vadinamajai krizei atsirado tai, ką galėtume pavadinti teisių išskaidymu. Aš sąmoningai nekalbu apie žmogaus ir atskirai apie piliečio teises, nes laikausi nuostatos, kad demokratinėje šalyje piliečiui suteikiamos teisės turėtų būti natūrali bendrųjų žmogaus teisių išdava.

Liepsnoms ryjant medinį daugiabutį ir jame buvusius žmones, biržiečiai matė, kaip ugniagesių darbą trukdė vandens tiekimas. Išgąsdinti aplinkinių namų gyventojai kalbėjo, kad tokios nelaimės buvo galima tikėtis ir kad ji gresia ne vienam Kęstučio gatvės daugiabučiui, turinčiam „padidinto pavojingumo židinių" - asocialiai besielgiančių gyventojų.