šnipai

Vokietijoje – šnipinėjimo skandalas. Per mažiau nei savaitę teisėsauga sulaikė šešis Rusijos ir Kinijos agentus. Europoje rinkimų metais tituluoti 2024 m. nedraugiškai nusiteikusioms Rusijai ir Kinijai – tikras darbymetis. Be įprastai ambasadose veikiančių šnipų tinklų ar pasikartojančių kibernetinių atakų, vienas po kito į paviršių kyla ypač agresyvūs bandymai paveikti rinkimus ir karo Ukrainoje eigą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Turkijoje sulaikyti septyni asmenys, kurie, kaip įtariama, šnipinėjo Kinijos naudai. Kaip pranešė Anatolijos naujienų agentūra, remdamasi Stambulo prokuratūra, esą šie septyni žmonės rinko informaciją apie žinomus uigūrų bendruomenės Turkijoje atstovus ir su jais susijusias organizacijas. Kinijos ambasada Turkijoje šių pranešimų kol kas nekomentuoja. Manoma, kad Turkijoje gyvena apie 50 tūkst. uigūrų. Tai didžiausia uigūrų diaspora už Vidurinės Azijos ribų.

Amerikiečių slaptasis agentas, dėl savo darbo patekęs į pavojingas situacijas, išsiskiria su mylima moterimi, nes nenori, kad jai tektų susidurti su tais pavojais. Tai ne viename filme panaudotas scenarijus, tačiau jis vis dar veikia ir filmas „Šnipas, kuris mane išdūrė“ (angl. „The Spy Who Dumped Me“) siužeto dalis yra puikus to įrodymas. Komedija, kurią režisavo Susanna Fogel, prasideda nuo to, kad šnipas Driu (akt.

Rusai intensyvina terorą okupuotose Ukrainos teritorijose. Anot Melitopolio mero Ivano Fiodorovo, įsibrovėliai miestuose rengia reidus ir grobia žmones. Apie tai jis pranešė „Telegram“. „Kaimai, esantys palei greitkelį į Krymą, ypač kruopščiai filtruojami. Juose dislokuotos priešo pajėgos“, – rašo I. Fiodorovas. Rusai suaktyvino šnipų darbą Be to, Rusijos kariuomenė suaktyvino šnipų darbą.

Jevgenijaus Prigožino bandymas įvykdyti perversmą birželio mėnesį pribloškė daugelį, išskyrus Rusijos žvalgybos pareigūnus, kurių dalis tyliai palaikė buvusio maisto magnato pastangas. „The Insider“ šaltiniai Rusijos FSB, GRU ir Vidaus reikalų ministerijoje paaiškino, kodėl Vladimiro Putino saugumo aparatas nesutrukdė wagneriams užgrobti svarbios karinės bazės ir nužygiuoti beveik iki pat Maskvos vartų.

Sėdėdamas už stiklinio atitvaro vienoje Kyjivo teismo salėje Romanas Dudinas garsiai sakė esąs nekaltas. Jis taip pat piktinosi neįprastu sprendimu neleisti saujelei žurnalistų užduoti jam klausimų per posėdžio pertrauką. Buvusiam Charkivo saugumo vadovui buvo pateikti kaltinimai išdavyste ir pasitraukimu iš pareigų, kuriuos jis ir jo šalininkai griežtai neigia, rašo „Politico“. „Kodėl negaliu kalbėti su žiniasklaida?“ – šaukė jis.

Jungtinių Valstijų teisėsauga suėmė du kinų kilmės piliečius, kurie Niujorke įsteigė slaptą, vadinamąją Kinijos „policijos nuovadą“. Jiems kaltinimus jau pareiškė federalinis teismas. Abu vyriškiai, kaip įtariama, persekiojo Kinijos opozicionierius, palaikančius demokratiją ir įvairiausiais būdais – net grasinimais – vertė juos grįžti į komunistinę šalį. Lu Jianwang, lydimas savo advokatės Susan Kellman, palieka federalinį Niujorko teismą.

Nutekinti slapti JAV žvalgybos dokumentai rodo ne tik padėtį Ukrainoje ir JAV mėginimą kontroliuoti savo ir sąjungininkų veiksmus, bet ir situaciją Rusijos viduje.

Šešėlinio žvalgybos karo tarp Europos ir Rusijos fronto linija šiuo metu eina mieguista Pikk gatve, esančia Estijos sostinės Talino širdyje. Už veidrodinių langų 19 numeriu pažymėtame pastate, kitaip sakant Rusijos ambasadoje, stovi daugybė naujai atlaisvintų stalų.

Per kelis mėnesius po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pernai metais, šimtai Rusijos diplomatų Europos Sąjungos šalyse buvo išsiųsti arba įtraukti į juodąjį sąrašą, o keli iš jų net buvo apkaltinti šnipinėjimu. Mažiausiai trys šių diplomatų dabar vėl sugrįžo į Serbiją kaip akredituoti Rusijos diplomatai, o du iš jų turi ryšių su Rusijos žvalgyba, nustatė mėnesius trukęs radio Free Europe/Radio Liberty tyrimas.

Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad šalies saugumo tarnybos sulaikė rusų šnipų tinklo narius, kurie, kaip įtariama, planavo sabotažo aktus ir stebėjo geležinkelio linijas, naudojamas transportuojant ginklus į Ukrainą. Vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis sakė, kad Vidaus saugumo agentūra areštavo devynis žmones, įtariamus šnipinėjimu Rusijai. Trys iš jų buvo sulaikyti trečiadienį.

Tarp miegančių keleivių, skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną praėjusį mėnesį, buvo du keliautojai, du šnipai dirbę priešingoms stovykloms. Vienoje sėdynėje sėdėjo Vokietijos pilietis, kuris atvykus į Miuncheną buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste ir siekį užverbuoti šnipą, dirbantį Vokietijos žvalgybos tarnyboje.

Kai prie pagrindinės Chersono ligoninės trumpam stabtelėjo vyresnio amžiaus moteris, tolumoje girdėjosi nenutrūkstami paleidžiamų šūvių garsai. Šalia jos gulėjo pirkinių krepšys su keliais buteliais vandens, kuriuos ji ką tik pripildė Dniepro upės pakrantėje. „Buvo geriau, kai čia buvo rusai, – leidiniui „Foreign Policy“ sakė ji.

Kadaise KGB Maskvoje turėjo šimtus konspiracinių butų, ten slėpė liudininkus ir rengdavo slaptus susirinkimus. Jie buvo vadinami „gegutėmis“ („kukushka“) ir registruojami netikrais vardais.

Lenkijos prokuratūra pateikė dviem asmenims – baltarusiui ir rusui – kaltinimus dėl šnipinėjimo Rusijos užsienio žvalgybos naudai. Abu vyrai turėjo leidimą legaliai gyventi ir dirbti Lenkijoje, vienas jų įsidarbino parašiutų gamybos pramonės įmonėje, kitas – apsimetė vystantis kultūrinę veiklą. Lenkijos prokurorų kaltinime teigiama, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiai užsiiminėjo šnipinėjimu 5 metus – nuo 2017-ųjų iki 2022-ųjų pavasario.

Praėjusį mėnesį Norvegijos valdžia suėmė įtariamą Rusijos karinės žvalgybos pareigūną, apsimetusį Brazilijos akademiku. Dabar Švediją talžo dar dramatiškesnė šnipinėjimo byla: du Irane gimę broliai, kurių vienas dirbo Švedijos žvalgybos pareigūnu, buvo apkaltinti šnipinėjimu Rusijos naudai.

Šią savaitę rusų sutuoktinių pora buvo suimta Stokholme. Sergejus Skvorcovas ir Jelena Kulkova daug metų gyveno Švedijoje, nesukeldami nei kaimynų, nei pažįstamų įtarimų. Kaip išsiaiškino „The Insider“ ir „Bellingcat“, S. Skvorcovas užsiėmė pelninga verslo veikla su žinomu GRU karininku, kažkada deportuotu iš Prancūzijos už šnipinėjimą, ir belgų verslininku, kuriam buvo taikomos sankcijos už Amerikos karinių technologijų pardavimą Kinijai.

Nyderlandų užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad tiria pranešimus, jog Kinija šioje Europos šalyje įsteigė du nelegalius policijos centrus, kuriuos pasitelkia disidentams persekioti. Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad Amsterdame ir Roterdame esantys Kinijos centrai tariamai siūlė diplomatinę pagalbą, tačiau jie nebuvo deklaruoti Nyderlandų vyriausybei.

Viktoras Mulleris Ferreira buvo jaunas brazilas su įspūdingomis kvalifikacijomis ir didelėmis galimybėmis. Ką tik baigęs „Johns Hopkins School of Advanced International Studies“ Vašingtone – savotišką Amerikos nacionalinio saugumo elito inkubatorių – jis gavo praktikos pasiūlymą iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) Hagoje. Tačiau balandžio mėnesį atvykęs į Amsterdamą, jis buvo greitai deportuotas atgal į Braziliją.

 Iranas ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas dvejų Prancūzijos piliečių suėmimas už šnipinėjimą. Cecile Kohler ir Jacques'as Paris, profesinių sąjungų nariai, yra susiję su Prancūzijos nacionaline švietimo, kultūros ir profesinio mokymo federacija.

Lietuvos teisėsauga pranešė sulaikiusi šnipinėjimu Baltarusijos KGB įtariamą lietuvį. Tuo metu atsiranda Lietuvos piliečių, kurie važiuoja stebėti neteisėtai Rusijos organizuojamo referendumo, skundžia sprendimus griauti sovietinius monumentus tarptautinėms organizacijoms.

Juodkalnija, kur vykdomas didelio masto tyrimas dėl įtariamo šnipinėjimo, ketvirtadienį nurodė išvykti šešiems Rusijos diplomatams, o Maskva reaguodama uždarė savo konsulatą šioje Balkanų valstybėje. Šeši diplomatai, dirbę Rusijos ambasadoje Podgoricoje, persona non grata paskelbti dėl „veiklos, prieštaraujančios Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių“, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Kremlius Lietuvoje sėja piktžoles ir tikisi, kad šios išbujos. Taip ekspertai apibūdina propagandinius „liaudies diplomatų“ vizitus Rusijoje ir neteisėtai įsteigtas, bet demokratiškomis apsimetančias organizacijas bei forumus. Propagandos kurstytojai nėra naivūs, politikos vingiuose pasimetę žmonės, jie, tam tikrų tikslų vykdytojai. Dabar nepavojingi, bet turintys potencialą.

Iranas suėmė penkis asmenis, kaltinamus ryšiais su Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Praėjusią savaitę taip pat buvo pranešta apie kelių su „Mossad“ susijusių šnipų sulaikymą.  „Išaiškinti ir sulaikyti šnipų tinklo, kurį sudarė penki su sionistiniu režimu susiję asmenys, nariai“, – sakoma policijos žvalgybos tarnybos pranešime, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Pastaraisiais metais Vakarų pareigūnai kaskart perspėdavo apie Kinijos šnipus, kurie, jų teigimu, tampa vis drąsesni ir profesionalesni. Kinų šnipai yra kaltinami įsilaužimu į „Microsoft Exchange“ elektroninio pašto sistemą, siekiu atskleisti Vakarų gynybos ir komercines paslaptis, taip pat Kinijos disidentų persekiojimu užsienyje bei Afrikos Sąjungos narių veiklos trikdymu.

Amerikiečių žurnalistai sužinojo, kad CŽV specialieji agentai Kijeve Ukrainos vadovybei perduoda slaptą informaciją, o visoje Ukrainoje veikia pogrindinis įvairių NATO šalių specialiųjų pajėgų tinklas. Taip teigia „New York Times“, cituodamas keletą neįvardytų aukšto rango JAV ir Europos pareigūnų. Kijeve veikia nemažai JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentų, kurie itin slaptą JAV žvalgybos informaciją perduoda tiesiai Ukrainos karinei ir politinei vadovybei.

Karo Ukrainoje pradžia Vakarų žvalgyboms nebuvo didelė paslaptis. Tiesa, Rusija, nemėgstanti būti nuspėjama, tą dieną vos pavėlino, bet siurprizo efekto nebeliko.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis trečiadienį pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“. „Likviduojame mūsų šalyje veikiantį Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“. Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas patvirtino pranešimą ir reporteriams sakė, kad išvaromi asmenys iš Lenkijos turi išvykti per penkias dienas.

Lietuvoje suaktyvėjo Rusijos ir Baltarusijos šnipai. Tą konstatuoja Valstybės saugumo departamentas ir sako, kad net ir mūsų šalyje diktatorių režimų agentai seka ir persekioja čia besislapstančius opozicionierius. Tačiau Putino ir Lukašenkos šnipai domisi ne tik savo bendrapiliečiais – krašto apsaugos ministras sako, kad sulaikyti asmenys, fotografavę ir strateginius Lietuvos objektus.

Britanijos parlamente – kinų šnipė. Jungtinės Karalystės saugumas įspėjo politikus, esą juos jau ne vienerius metus papirkti ar daryti įtaką bando žinoma Kinijos veikėja, kuri politikams skiria šimtus tūkstančių svarų sterlingų paramos ir spaudžia rankas aukščiausio rango pareigūnams. Pekinas atkerta – sako, kad britai per daug prisižiūrėjo filmų apie Džeimsą Bondą. Kinijos komunistinis režimas savo įtaką skleidė ne kur kitur, o pačioje Britų demokratijos širdyje – parlamento rūmuose.

17-os žiniasklaidos organizacijų atliktas ir paviešintas tyrimas atskleidė, kad naudojantis karinio lygio šnipinėjimo programa buvo įsilaužta į daugybės žurnalistų ir aktyvistų išmaniuosius telefonus. Tyrimo metu buvo rasta ryšių su nužudytais žurnalistais. Programą „Pegasus“, pritaikytą sekimui, sukūrė ir platino Izraelyje įsikūrusi įmonė „NSO Group“. Programa buvo sukurta tam, kad kariuomenė ir žvalgybos agentūros galėtų sekti teroristus.

Didelio atgarsio susilaukę incidentai Europos Sąjungos teritorijoje kelia nemažai problemų vyriausybėms. Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikime Ženevoje nedalyvavo nei vienas Europos Sąjungos (ES) lyderis, tačiau būtent ši teritorija taps savotišku bandymų lauku, kuriame paaiškės, ar Rusija keis savo elgesį, rašo „Politico.eu“. Agresyvus rusų šnipinėjimas ES pastaraisiais metais tampa vis akivaizdesnis.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį už šnipinėjimą Rusijos naudai už akių nuteisė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininką Igorį Gostevą bei Lietuvos pilietį Vladimirą  Sokolovą, rinkusius informaciją apie prezidentės Dalios Grybauskaitės apsaugą, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas.

Įsivaizduokite, kad esate radijo entuziastas. Būdamas vienas, vidury nakties naršote po radijo spektrą, kai staiga aptinkate transliaciją nenaudojamu trumpųjų bangų kanalu, kuriuo paprastai girdisi tik radijo triukšmas. Iš radijo girdisi tik dūzgimas, kartais pertraukiamas animacinių filmukų veikėjo Yosemite‘o Samo balso. Jį seka skaičių seka, kurią skaito žmogus arba sintetinis balsas radijo triukšmo fone.

Italijoje sulaikyto karininko, įtariamo šnipinėjus Rusijos naudai, žmona paaiškino vyro poelgį tuo, kad dėl koronaviruso sumažėjo šeimos pajamos. Pasak moters, išlaikyti keturis vaikus ir šunis, o dar ir mokėti paskolą už namą yra neįmanoma už 3 tūkst. eurų. Spec. pajėgos sulaikė generalinio štabo karininką Walterį Biotą perduodant slaptus duomenis Rusijos agentui Romoje.

Britų kontržvalgyba ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad išaiškintų sovietų šnipų tinklą šalyje. Gordono Lonsdale’o atveju teko netgi tikrinti agento intymias vietas, taip įrodant sudėtingą SSRS šnipinėjimo schemą. Šios ir kitos sovietinių agentų medžioklės Didžiojoje Britanijoje detalės paaiškėjo britams išslaptinus savo archyvus.

Dar du Lietuvos piliečiai bus teisiami už šnipinėjimą Rusijai. Įtariama, jog vyrai fotografavo strateginius Lietuvos objektus, filmavo daugiausia rusakalbiams skirtus renginius ir taip galimai ieškojo kitų asmenų, kuriuos Rusija taip pat galėtų užverbuoti. Įtariamiems šnipams gresia iki 15 metų kalėjimo.

Berlyno klinika patvirtino, kad Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną bandyta nunuodyti, nors konkreti medžiaga dar nėra nustatyta. Dabar Vokietijos valdžia svarsto, ar dėl gyvybės kovojančiam Navalnui jau skirti specialią apsaugą. Tuo tarpu Rusijos medikai ginasi ir sako, kad apnuodijimo nenuslėpė, o priešingai, išgelbėjo Navalnui gyvybę. 44-erių A. Navalnas Vokietijos medikų rankose jau nuo šeštadienio ryto.

Kaliningrade prieš pusantrų metų sulaikyta buvusi Baltijos kultūrų dialogo centro direktorė Antonina Zimina netrukus sulauks oficialių kaltinimų, skelbia Rusijos žiniasklaida. Kaltintojai nustatė, kad ji, kartu su vyru, bendradarbiavo su Latvijos specialiosiomis tarnybomis.  Formali priežastis atsidurti Maskvos „Lefortovo“ kalėjime: dėl vestuvių metu „atskleistos valstybinės paslapties“. Paviešinus vestuvines nuotraukas tariamai buvo atskleista rusų kontržvalgybininko tapatybė.

Kremliaus malonė – nemokamos elektroninės vizos į Rusijos platybes – tai ne tik malonė turistams, bet ir šnipų jaukas. Turistus iš Lietuvos Kaliningrade Rusijos specialiosios tarnybos verbuoja dešimtimis. Taip praneša nacionalines grėsmes šiemet išskyręs Valstybės saugumo departamentas. Lietuvos žvalgyba taip pat kalba apie stiprėjantį ginklavimąsi Rusijoje, ypač Kaliningrado srityje. Esą prie pat Lietuvos nuolat auga rusų karinių laivų skaičius, formuojasi naujos divizijos.

Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti dviem įtariamiems Rusijos šnipo Nikolajaus Filipčenkos bendrininkams. Pats N. Filipčenko dėl šnipinėjimo Lietuvoje buvo nuteistas 2017 metais, tačiau lapkritį buvo perduotas Rusijai, įvykdžius šnipų mainus. Teismui perduotoje naujoje byloje už akių kaltinami po vieną Rusijos ir Lietuvos pilietį.

Prieš kelis dešimtmečius priešiškos šalys susitikdavo ant Havelo upės tilto Vokietijoje ir apsikeisdavo į nelaisvę pakliuvusiais žvalgais. Taip Šaltojo karo metais pavykdavo išlaikyti balansą tarp konfrontuojančių valstybių ir atgauti žvalgus, turėjusios itin vertingos informacijos. Šiomis dienomis šnipais keičiamasi retai, o Lietuvoje tai nutiko pirmą kartą.

Lietuvos, Norvegijos ir Rusijos už šnipinėjimą nuteistų piliečių apsikeitimas padėjo ne tik sustiprinti lietuvių diplomatinius ir strateginius ryšius su Šiaurės valstybe, bet ir plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje. Norvegai giria Lietuvą už neeilinį žingsnį ir pabrėžia, kad mūsų šalis ilgainiui tapo vienintele viltimi išgelbėti Frode Bergą iš Rusijos Lefortovo kalėjimo.

Per Lietuvos ir Rusijos „šnipų mainus“ laisvę atgavęs Norvegijos pilietis Frodė Bergas dėkoja prezidentui Gitanui Nausėdai, sako esąs saugioje vietoje Lietuvoje ir artimiausiu metu tikisi susitikti su šeima. „Dėkoju daugeliui žmonių už paramą per šiuos dvejus metus, o ypač – savo šeimai, ji buvo neįtikėtinai stipri.

Lietuvai ir Rusijai apsikeitus dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, į Lietuvą sugrąžinti du lietuviai ir norvegas, penktadienį pranešė Prezidentūra. „Du Lietuvos piliečiai Jevgenijus Mataitis ir Arstidas Tamošaitis buvo sugrąžinti į Lietuvą ir šiuo metu grįžta į savo šeimas“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas Jonas Vytautas Žukas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda suteikė malonę dviem dėl šnipinėjimo nuteistiems Rusijos piliečiams ir taip atvėrė kelią apsikeitimui kaliniais su Maskva. Šalies vadovas dekretu suteikė malonę šiuo metu Lietuvoje kalinamiems Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais. Prezidento dekrete nurodoma, kad jiems malonė suteikta remiantis šią savaitę įsigaliojusia Baudžiamojo kodekso nuostata, kuri reglamentuoja apsikeitimą šnipais.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė asmenį, įtariamą šnipinėjus Rusijai, pirmadienį pranešė lenkų radijas „Polskie Radio“. „Vidaus saugumo agentūra sulaikė vyrą, kuriam pateikti kaltinimai. Vėliau buvo atliktos kratos, kurios sudarė sąlygas pateikti dar du kaltinimus: neteisėtu ginklų bei amunicijos laikymu ir suklastotų dokumentų naudojimu“, – sakė Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinavimo ministro atstovas Stanislawas Zarynas.

KGB kontržvalgybos skyriui, dar kitaip vadinamam Direktoratu K, tai buvo kasdienis darbas. Reikėjo vos minutės, kad jie atidarytų buto Lenino prospekte Maskvoje, duris. Tai buvo daugiabučio, kuriame gyveno tik KGB darbuotojai ir jų šeimos, butas. Vos atidarius duris du vyrai užsimovę medicinines pirštines kruopščiai apieškojo butą, o technikai suslėpė pasiklausymo įrangą. Prieš išeidami vyrai užsidėjo veido kaukes ir spintoje esančius drabužius bei batus apipurškė radioaktyviomis dulkėmis.

Lietuva rengiasi susigrąžinti du Rusijoje dėl šnipinėjimo kalinčius piliečius. Tačiau mainais Rusijai gali būti atiduotas saugumietis, siekęs prezidentės D. Grybauskaitės rezidencijoje ir kabinete įtaisyti pasiklausymo įrangą. Apsikeitimo operacijoje dalyvauja ir Norvegija, siekianti susigrąžinti iš Rusijos savo pilietį. Kad įvyktų toks apsikeitimas ir prezidentas suteiktų malonę Rusijos šnipui, Seimas skubiai rengiasi pakeisti įstatymą.