smegenys

Demencija sergančius pacientus prižiūrintis ekspertas atskleidė, kas viena kasdienė veikla gali padėti ilgiau išlaikyti aštrų protą ir padėti sumažinti demencijos riziką.  Nors nėra užtikrinto būdo visiškai išvengti demencijos, tam tikros kasdienės veiklos gali padėti palaikyti ilgalaikę smegenų sveikatą ir sumažinti riziką nepriklausomai nuo amžiaus.

Gera smegenų veikla, gebėjimas mąstyti ir emocinė pusiausvyra priklauso ne tik nuo poilsio, miego režimo ar streso lygio, bet ir nuo to, ar smegenys gauna pakankamai joms būtinų maistinių medžiagų. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausiai energijos reikalaujančių organų, todėl neurologai pabrėžia, kad tam tikros medžiagos yra gyvybiškai svarbios – jų trūkumas ilgainiui gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus.

Žmogus pamato jus iš tolo – artėja, nori pasisveikinti. Jo veidas nieko jums nesako ir pokalbio metu susigėdęs desperatiškai ieškote bent vienos detalės, kuri padėtų suprasti, kas stovi priešais jus. Neuropsichologė Roberta Daini iš Milano-Bikokos universiteto pabrėžia, kad tai – dažnas reiškinys. „Mums gali pasirodyti, kad atpažinti žmogų yra paprasta, nes tai vyksta automatiškai. Tačiau iš tikrųjų procesas labai sudėtingas“, – sako ji.

Ar pastaruoju metu dažniau jaučiate nuotaikų kaitą ar kenčiate galvos skausmus, kurie niekaip nepraeina? Nors tokie simptomai dažnai priskiriami stresui, nuovargiui ar miego trūkumui, kai kuriais atvejais jie gali slėpti kur kas rimtesnę priežastį. Smegenų navikai, nors ir reti, gali pasireikšti labai įvairiai, todėl ankstyvas požymių atpažinimas yra itin svarbus greitam diagnozavimui ir gydymui.

Mūsų smegenys – organas, apie kurio gerovę deja, bet susimąstome itin retai. Kaip sportas, meditacija, augaliniai antioksidantai ir kakava galėtų padėti pagerinti bei išsaugoti gerą jų funkciją? Apie tai ir dar daugiau – šiame straipsnyje. Sportas svarbus ne tik raumenims, bet ir smegenims Aktyvi ir reguliariai atliekama mankšta svarbi ne tik gerai fizinei, bet ir psichinei sveikatai.

Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ – pokalbis su neuromokslininke Dr. Gabija Toleikyte. Ji papasakos ne tik apie tėčio patirtą ligą ir kodėl po jos susidomėjo žmonių smegenų sritimi, bet ir kaip jos įgytos žinios padeda puoselėti tvirtus santykius su vyru Matthew. G. Toleikytė – neuromokslininkė, Sheffield Hallam universitete dėstanti įvairius modulius, susijusius su kognityvine psichologija ir neuromokslais.

Staigus galvos skausmas, sąmonės netekimas, skubi operacija, sėkmingas gijimas – tokia įvykių karuselė vos per kelias savaites ištiko gargždiškę Orintą. Moteriai plyšo smegenų pamato kraujagyslės aneurizma – viena klastingiausių ir pavojingiausių būklių medicinoje. Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) jai sėkmingai atlikta itin sudėtinga neurochirurginė operacija. Moteris sveiksta be jokių neurologinių pažeidimų.

Į Nidos kavinę Monika atvažiuoja dviračiu užsidėjusi šalmą. „Saugau gydytojo darbą“, – juokauja ji. Prieš trejus metus moters gyvenimą aukštyn kojomis apvertė netikėta diagnozė – smegenų aneurizmą.  Monika – 44 metų organizacijų konsultantė, fasilitatorė, psichologinių mokymų vedėja – gyvena aktyviai, keliauja, ypač mėgsta kalnus, dainuoja chore, dirba Lietuvoje ir užsienyje, su vyru augina dukrą. Jos gyvenimo ritmas intensyvus, kupinas žmonių, idėjų ir judesio.

Rugsėjo 21-ąją minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena skatina atkreipti dėmesį į vieną dažniausiai girdimų demencijos diagnozių. Remiantis oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje šia liga oficialiai serga daugiau nei 42 tūkst. žmonių. Visgi realus sergančiųjų skaičius, manoma, siekia 56 tūkst. – tai prilygsta Alytaus miesto populiacijai.

Po atostogų turėtume jaustis pailsėję ir kupini jėgų, tačiau realybėje ne vienam nutinka priešingai – grįžus į darbus užklumpa nuovargis, tampa sunku susikaupti, o įprastos užduotys atrodo gerokai sunkesnės, nei prieš išvykstant. Šis pojūtis nėra atsitiktinis – mūsų kūnui ir protui tenka persijungti iš atostogų ritmo į kasdienį darbų tempą, o tai ne visada vyksta sklandžiai. Ši būsena turi ir savo pavadinimą – poatostoginis sindromas.

Tai, ką pirmiausia pamatysite šioje gluminančioje optinėje iliuzijoje su kalnu, atskleis įdomių detalių apie jus, tad gerai įsižiūrėkite ir atsakykite sau: ką matote pirmiausia? Optinės iliuzijos yra smagus būdas praleisti laiką, o taip pat sužinoti, kad jūs matote paveikslėlius kiek kitaip nei jūsų draugai, rašoma mirror.co.uk. Ką matote paveikslėlyje? Viena iš naujausių optinių iliuzijų teigia, kad galima nesunkiai atskleisti tai, daugiau mąstote kairiuoju ar dešiniuoju smegenų pusrutuliu.

Mezgimas daugeliui atrodo kaip vyresnio amžiaus žmonių veikla, tačiau to imasi vis jaunesni Z kartos atstovai. Ir ne vien tam, kad turėtų užsiėmimą ar neleistų laiko veltui, bet ir dėl šio hobio naudos smegenų sveikatai – mokslininkai teigia, kad tokia ir panaši veikla padeda ilgiau išlaikyti aštrų protą senstant. Ritmiškas virbalų spragsėjimas, slystant per pirštus jaučiamas siūlų švelnumas, maloni logiška seka –užkabinti siūlą, išmegzti akį, visa tai pakartoti.

Gyvenimą be išmaniųjų įrenginių ir kitų technologijų šiandien vargiai įsivaizduojame, tačiau įsitraukimas į virtualų pasaulį sukelia ir vis daugiau iššūkių. Ar išties jau daromės priklausomi ir kaip tai keičia mūsų smegenis? Nors iš mokslinės pusės tyrimai daugiausiai rodo neigiamą ekranų poveikį besivystančioms smegenims, paklausti, ko iš technologijų norime ir kaip jas naudojame, turbūt turėtų kiekvienas.

Kalbėjimas per miegus – neįprastas, bet ne toks jau retas reiškinys, kaip galite pagalvoti. Vis tik ne vienam kyla klausimas, kodėl kalbama per miegus? Kokie veiksniai tai lemia? Ar kada nors esate atsibudę nuo to, kad kažkas šalia jūsų murmėjo, šaukė ar net dainavo – ir visa tai darė miegodamas? O gal kas nors jums pasakė, kad kalbate miegodami, bet apie tai neturėjote nė menkiausio supratimo? Kalbėjimas per miegus gali atrodyti juokingai ar net baugiai, ypač jei pasakomos keistos ar nerimą k...

Neurologas pasidalijo įžvalgomis apie kasdien vartojamus maisto produktus, kurie yra nuodas jūsų smegenims ir joms kenkia – kai kurie iš jų gali jus nustebinti. Neuromokslininkas dr. Ramonas Velazquezas, „Mind Lab Pro“ konsultantas ir mokslinių tyrimų patarėjas, išskyrė penkis dažnai vartojamus maisto produktus, galinčius neigiamai paveikti smegenų struktūrą ir funkcijas.

Mirtis – neišvengiamybė, tačiau ją vis dar supa nežinomybė, nors daugelis ir norėtų turėti atsakymus į klausimus, kas laukia po to ar apie ką galvojama mirties akimirką. Mokslininkai teigia, kad pagaliau pavyko išsiaiškinti, apie ką galvojama prieš mirtį – ir atsakymas ne vieną nustebins.

Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo vaizdo įrašas, kuriame demonstruojamas paprastas testas – rankų pliaukštelėjimo pratimas, galintis padėti pastebėti neurologinius sutrikimus ir net išduoti smegenyse augantį vėžį. Tinklaraštininkė Char „TikTok“ tinkle pasidalijo įrašu su savo vaikinu Lee, kuriam diagnozuotas smegenų auglys – meningioma. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Išsilavinimas daro įtaką ne tik tam, ką žmogus žino, bet ir tam, kaip jis elgiasi, kaip bendrauja, kaip reaguoja į pasaulį ir kitus žmones. Geras išsilavinimas skatina savirefleksiją, smalsumą, atvirumą naujoms idėjoms bei gebėjimą priimti kritiką. Tuo tarpu prastas ar nepakankamas išsilavinimas dažnai pasireiškia tam tikrais elgesio modeliais, kurie gali trukdyti žmogui augti, mokytis ir palaikyti sveikus santykius su aplinkiniais.

Kokybiškas maistas yra naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Tad pasižiūrėkime, kokie maisto produktai svarbūs tam, kad jūsų smegenys būtų laimingos ir sveikos? Išbandykite šiuos kelis maisto produktus ir stebėkite savo savijautą, rašoma bbcgoodfood.com. 1. Viso grūdo produktai gali pagerinti koncentraciją ir susikaupimą Smegenys, kaip ir visa kita organizme, negali veikti be pakankamo kiekio degalų, o mėgstamiausia degalų forma yra gliukozė.

Alkoholis yra neatsiejama kai kurių žmonių švenčių dalis arba atsipalaidavimo būdas po sunkios darbo dienos. Visiems žinomas faktas, kad alkoholis kenkia kepenims, o nesaikingas vartojimas priveda prie priklausomybės, tačiau kartais pasigirsta teiginys, kad alkoholis gali būti ir naudingas.

Mūsų smegenys nuolat kinta ir, kaip liūdnai beskambėtų, ne visada į gerąją pusę. Mokslininkai konstatuoja, kad nenaudojant tam tikrų įgūdžių fiziškai mažėja ir už juos atsakingos smegenų sritys. Be to, mažėjantis gebėjimas koncentruoti dėmesį atneša naujų rimtų problemų. Kalbėdama apie tai, kas labiausiai padeda ir trukdo išlaikyti smegenų gyvybingumą, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr.

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir vis daugiau kalbant apie ilgaamžiškumą, vienas itin svarbių elementų – aštraus proto išsaugojimas. Kas padeda tą padaryti, o kas – trukdo? Plačiau apie tai papasakojusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Urtė Neniškytė konstatavo, kad visų pirma neišvengiamos įtakos tam, kiek ilgai išsaugosime aštrų protą, turi paveldimumas. „Dažnai tie žmonės, kurie išlaiko šviesų protą labai ilgai, turi tam genetinį pagrindą.

Naujosios Meksikos universiteto tyrimas atskleidžia nerimą keliančią tiesą: mikroskopinės plastiko dalelės žmonių smegenyse kaupiasi žymiai didesniais kiekiais nei kituose organuose, o per aštuonerius metus jų kiekis padidėjo 50 proc.

Daugelis turbūt žino, kas nutinka organizmui rūkant cigaretes, tačiau ar žinote, kaip tai veikia jūsų smegenis? Atlikus tyrimą paaiškėjo, kiek minučių viena cigaretė gali atimti iš jūsų gyvenimo, bet jei to nepakanka, galbūt žinojimas, kokį poveikį rūkymas gali turėti jūsų smegenims, padės jums visiems laikams atsisakyti rūkymo.

Su mirtimi neišvengiamai susidurs kiekvienas, tačiau dažnai ši patirtis būna baisesnė ne išeinančiajam, o esantiems šalia jo. Slaugytoja atskleidė, ką ji sako mirštantiesiems ir išskyrė vieną ženklą, kuris rodo, kad pabaiga netoli – tai gali padėti bent pradėti pratintis mintį, kad artimasis išeina. Slaugytoja Julie McFadden prisimena neseniai įvykusį pokalbį su mirtinai sergančiu keturiasdešimtmečiu. Pacientas nenorėjo pripažinti, jog miršta, ir sunkiai taikėsi su tokia realybe.

Mokslinis tyrimas pateikė įdomių rezultatų. Pirmą kartą užfiksavus veiklą mirštančio žmogaus smegenyse paaiškėjo, kas žmogaus organizme nutinka prieš mirtį. To patirti nenori nė vienas, todėl turime pasiklausti mokslu, kuris gali atsakyti į tokius klausimus, kaip, pavyzdžiui, kas vyksta žmogaus smegenyse mirštant ar kas organizme nutinka prieš mirtį, rašo unilad.com.

Mokslininkas Arielis Zeleznikow-Johnston mano, kad jei išsaugotume savo smegenis, ateityje jas būtų galima atgaivinti. Tokiu būdu žmonės galėtų tapti nemirtingais, rašoma „The Guardian“. Daktaras sako, kad nepagydomai sergantiems ir mirštantiems žmonėms galėtų būti pasiūlytas pauzės mygtukas – galimybė sustabdyti savo biologinius laikrodžius, kol mokslas ir medicina pakankamai pažengs į priekį.

Australija ėmėsi griežto sprendimo – paaugliams iki 16 metų uždraus naudotis socialiniais tinklais. Kuo grindžiamas toks sprendimas ir kuo socialiniai tinklai žalingi ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems? Apie tai plačiau pakomentavęs neuromokslininkas prof. Kęstutis Skauminas teigė iš mokslinės pusės visiškai suprantantis, ko siekiama tokiu sprendimu ir dėl ko nuogąstaujama. Jo aiškinimu, nepaisant to, kad socialinė aplinka per 50 tūkst.

Kraujotakos sistemos ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje, nulemianti daugiau kaip pusę visų atvejų, skelbia Higienos institutas. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojo neurologo dr. Jokūbo Fišo, siekiant sumažinti jų tikimybę, svarbu neignoruoti pagrindinių simptomų ir profilaktiškai tikrintis sveikatą.

Patiriant stresą ar norint atsipalaiduoti, šokoladas kai kuriems gali asocijuotis su geros nuotaikos užtaisu. Nors šokoladas iš tiesų gali pagerinti nuotaiką ir suteikti energijos, vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad tai tėra trumpalaikis sprendimas. Ji taip pat įspėja, jog ilgainiui per didelis šokolado vartojimas gali pakenkti sveikatai.

Vakar visą Lietuvą apskriejo penkerių metų Smiltės istorija apie kovą su itin reta onkologine liga – augliu ant optinės akių nervo kryžmės, dėl kurio Lietuvoje gydymas neįmanomas. Po daugybės operacijų, skirtų smegenų skysčio nutekėjimui gerinti, šeima rado vienintelę viltį – gydymą Vokietijos Universitetinėje Charite klinikoje Berlyne. Reikėjo surinkti 93 500 eurų už dvi operacijas, tyrimus ir intensyvios pagalbos slaugą, tačiau įvyko stebuklas – visą sumą pavyko surinkti vos per parą laiko.

Nauji tyrimai parodo, kaip veikia smegenų prognozavimo mechanizmas ir atskleidžia, kaip dvi smegenų sritys atrodo, kai nutinka kas nors netikėto.

Žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti dėl sunkios COVID-19 infekcijos, gali atsirasti smegenų pokyčių, prilygstančių 20 metų senėjimo, ir tai gali turėti didelės įtakos jų pažinimui.

Didesnės galios smegenų skenavimas leidžia mokslininkams giliau pažvelgti į tai, kaip COVID-19 veikia smegenis, o gauti rezultatai gali paaiškinti daugelį ilgalaikių simptomų, kuriuos patiria kai kurie pacientai.

Norint palaikyti smegenų sveikatą ir gerinti jų funkcijas, svarbu pasirinkti tinkamą mitybą. Tam tikri produktai, turintys ypatingų maistinių medžiagų, gali veikti kaip tikra aukso gysla jūsų smegenims. Naujausiuose tyrimuose vis daugiau dėmesio skiriama mitybos svarbai smegenų sveikatai, nes subalansuota vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, ankštinių ir žuvies mityba turi įtakos psichikos sveikatai ir kognityvinėms funkcijoms, skelbiama naujienų portale indianexpress.com.

Moteris tvirtina, kad po širdies smūgio, kai ji trumpam buvo mirusi, girdėjo savo mirusią močiutę, kuri jai liepė grįžti į savo kūną, teigiama tyrime, kuriame nagrinėjamos mirčiai artimos patirtys. Kiti po širdies sustojimo atgaivinti žmonės pasakojo apie kankinančius išgyvenimus, įskaitant pojūtį, kad dega pragare. Tačiau gydytojai mano, kad tokiais atvejais žmogaus smegenys gali neteisingai interpretuoti medicinines procedūras, atliekamas siekiant išgelbėti gyvybę.

Pora padavė į teismą vieną Atlantos (JAV) ligoninę, kaltindama ją praradus paciento kaukolės dalį, kuri buvo pašalinta atliekant jo gyvybę gelbstinčią operaciją. Fernando Clusteris dar 2022 m. patyrė intracerebrinę hemoragiją (vietinis kraujavimas į smegenų audinį) ir jam prireikė operacijos.

Informacijos srautas kasdien vis gausėja, o smegenys, atrodo, nebespėja visko apdoroti? Pasak neuromokslininkės Urtės Neniškytės, tam neretai koją sau pakišame patys ir net nesuvokdami taip sumažime smegenų efektyvumą. Kaip jį padidinti ir ar šiandien žmonės išties kvailėja? Norint, kad smegenys veiktų puikiai, dėl to turime pasistengti ir patys.

Galbūt jau žinote, kodėl jūsų kūnas kartais trūkčioja, kai užmiegate, arba kaip iš tikrųjų atrodo dirbtinio intelekto vaizduojami mūsų sapnai, bet ar žinote, kas biologiškai vyksta jūsų smegenyse, kai pasineriate į miegą, ir kodėl vienas socialinių tinklų vartotojas teigė, kad „smegenų plovimas yra tikras“? Bostono universiteto mokslininkų vadovaujamo tyrimo, pirmą kartą paskelbto 2019 m. spalio 31 d. žurnale „Science News“, tikslas buvo išsiaiškinti, kaip smegenų skystis (CSF) juda kartu su ner...

Kauno klinikose dėl kraujo išsiliejimo į smegenis gydomas iš Klaipėdos vaikų ligoninės atvežtas vos 6 mėnesių kūdikis. Berniuką galimai kažkuris iš tėvų smarkiai supurtė. Medikai sako, kad tokių traumų pasekmės dažnai vaikams išlieka visam gyvenimui, o kartais baigiasi net mirtimi.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į Tilžės gatvėje Klaipėdoje esančio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę skubėjo greitoji.

Galvos smegenų traumos ir ligos yra vienos pavojingiausių, nes jas patyrus žmogus gali tapti visiškai neveiksnus: atrodytų, net jei fiziškai žmogus ir yra pajėgus reabilituotis, bet jei jis nebesupranta, ką jam sako gydytojas, padėti tampa kur kas sudėtingiau.

Kaip susijusios smegenys, mūsų hormonai ir tai, kaip sparčiai mes mokomės įvairiausių dalykų? Kaip žinios įsirašo į mūsų atmintį ir kodėl svarbu mokytis pasitelkus emocijas, o po to – gerai išsimiegoti? Apie tai konferencijoje „Kursuok – mokykis visą gyvenimą!“ pasakojo Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė.

Šešerių su puse Miglė – vienintelė Lietuvoje, turinti itin retą geną, kuris lemia specifinius smegenų pažeidimus. Tai trukdo laisvai judėti, suvokti pasaulį, kalbėti, baugiausia, kad tai sukelia ir smegenų atrofiją, tačiau Miglės mama Monika Petronienė nusiteikusi optimistiškai – jau dabar, atradus tinkamas terapijas, dukra tobulėja tiesiog akyse.

Nors žmogaus teisių gynėjai teigia, kad socialiniu požiūriu moterys ir vyrai yra lygūs, mokslininkai pažymi, kad biologiškai vyrai ir moterys skiriasi, o tai pirmiausia atsispindi smegenyse. Tačiau skirtumai nereiškia, kad kažkuri lytis yra geresnė už kitą – vienos savybės geriau išreikštos vienoje lytyje, kitos – kitoje, sako neuromokslininkas prof. Osvaldas Rukšėnas.

Sulaukus 30–35 m. smegenyse jau fiksuojami su senėjimu susiję procesai, tačiau kai kurios funkcijos gali ir pagerėti. „Pavyzdžiui, kalbiniai gebėjimai arba nemažėja, arba net ir stiprėja. Laikui bėgant, žmogus įgauna daugiau gyvenimiškos patirties, todėl plečiasi ir žodynas“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas prof. Osvaldas Rukšėnas.

Netrukus nutukimą, aukštą ar žemą kraujospūdį gydysime į galvą įdėtais elektrodais, kuriuos valdys po krūtinės oda įsiūti stimuliatoriai. Toks metodas puikiai pasiteisino ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje gydant žmones, sergančius Parkinsono liga. Galvos smegenų stimuliacija elektra tokius ligonius išvaduoja nuo didelių vaistų dozių ir nevalingo drebulio ar kūno sustingimo. O koks gyvenimas su laidais galvoje – pasakoja pusmetį taip gyvenantis pacientas.

Utenos ligoninė savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino svarbia informacija apie insultą – kokie simptomai išduoda prasidėjusį insultą ir kaip elgtis juos pastebėjus. „Insultas atsiranda užsikimšus smegenų kraujagyslei ar kraujui išsiliejus į smegenis. Tai dažna neįgalumo ar tiesioginės mirties priežastis. Insulto gydymui ypatingai svarbus laikas nuo simptomų atsiradimo pradžios.

Milijardierius kompanijos „Neuralink“ įkūrėjas Elonas Muskas pirmadienį socialiniame tinkle X paskelbtame pranešime teigė, kad pirmajam žmogui sekmadienį buvo įvestas smegenų lusto implantas ir asmuo sveiksta. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pernai suteikė bendrovei leidimą atlikti pirmąjį bandymą ir išbandyti implantą su žmonėmis. „Pirmieji rezultatai rodo daug žadantį neuronų signalų (angl. neuron spike) aptikimą“, – pridūrė E. Muskas.

Mokslininkų grupė iš Misūrio ir Šiaurės Karolinos (JAV) atliko tyrimą peržiūrėję daugiau nei 32 tūkst. europiečių duomenis, esančius Jungtinės Karalystės Biobanko duomenų bazėje ir, ištyrę pateiktus duomenis apie jų smegenis, nustatė šokiruojantį šalutinį rūkymo poveikį.