šiukšlės

Gyventojai šventiniu laikotarpiu lanko artimuosius ir draugus, todėl daugiabučių kiemuose automobiliai sunkiai telpa. Kartais nepažįstamame kieme neradę stovėjimo vietos arba nepastebėję atliekų konteinerių, svečiai juos užstato, rašoma pranešime spaudai. Ką tai reiškia daugiabučio gyventojams? Užblokavus privažiavimą prie konteinerių, jų nepavyks laiku ištuštinti.

Artėjant žiemos šventėms gyventojai sugūži į sostinės Kalėdų miestelį prie Kalėdų eglės. Tačiau paskanavus karštų gėrimų ir užkandžių, nėra, kur dėti šiukšlių, mat šiukšlių konteineriai perpildyti ir šiukšlės virsta per kraštus. Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu teigia, jog gyventojų nuotraukose užfiksuota tik momentinė situacija, o teritorija nuolat tvarkoma. Gruodžio 8 dieną, sekmadienį, socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė plisti nuotraukos, kaip vakare atrodo Kalėdų miestelis.

Nors šiais metais visos Lietuvos savivaldybės privalėjo pradėti rūšiuoti maisto atliekas, deja, aštuonios to vis dar nedaro. Kaunas rūšiuoti maisto atliekas ėmėsi tik nuo rugsėjo ir kol kas gyventojai į šį procesą įsijungia vangiai. Kauno valdžia, skirtingai nei kitos savivaldybės, nei maišelių, nei kibirėlių žmonėms nedalino, įrengė tik specialias talpas konteineriuose. Tad kur kaupti maisto atliekas namie – pačių kauniečių rūpestis.

Kėdainių rajone kylama į kovą prieš netinkamai atliekas rūšiuojančius rajono gyventojus. Nuo šiol rūšiuojamų atliekų konteineriai iš individualių valdų nebus ištuštinami, jei atliekų vežėjas pamatys, kad konteineryje yra sukrautos netinkamos atliekos.

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje vidutiniškai perdirbama tik apie 9 proc. plastiko, 21 proc. stiklo ir 60 proc. popieriaus atliekų. Jungtinių tautų organizacijos (JTO) vertinimu, situacija gali dar labiau pablogėti, nes iki 2050 m. kietųjų komunalinių atliekų susidarymas išaugs nuo 2,3 mlrd. iki, tikėtina, 3,8 mlrd. tonų. Be to, elektroninių atliekų kiekis didėja penkis kartus greičiau nei jų perdirbimas.

Nors įvairius daiktus – baldus ar buitinę techniką – krauti prie konteinerių draudžiama, šiukšlintojai nepaiso nei vaizdo kamerų, nei baudų. Tad Kauno komunalininkai į pagalbą kviečia gyventojus ir ragina tokius pažeidėjus fiksuoti. Žinoma, ne už dyką – nubaudus pažeidėją, pranešėjo lauktų atlygis – šimtas eurų.  Kaunietė Teodora žvelgdama į prie konteinerio sutemptus įvairius baldus sako, kone kasdien matomas vaizdas bado akis.

Krentančių lapų ir kitų žaliųjų atliekų šiuo metu tikrai daug, tad darbo turi tiek gyventojai, tiek atliekų kontrolieriai. Už netinkamai, ne vietoje išmestus rudeninius lapus žmonės gali sulaukti baudos ir iki 600 eurų. Štai Marijampolėje kontrolieriai pradėjo reidą po privačių namų konteinerius. Žiūri, ar komunalinių atliekų konteineriuose nėra primesta, ko nereikia. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Po daugiau nei mėnesį trukusių tyrimų Skaidiškėse esančių plastiko perdirbimo įmonių „RetroPlast“ ir „EcoPerdirbimas“ teritorijose sveikatos specialistai nustatė daugybę pažeidimų. Pasak specialistų, įmonės ne tik tris kartus viršijo leidžiamą kvapų normą, bet ir neteisėtai gamino plastiko granules. Taip pat laikė susikaupusį nuotekų dumblą, kuris greičiausiai skleidė smarvę visoje gyvenvietėje.

Penktadienio vakarą naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė kauniečio pranešimas apie netvarkingą šiukšlių konteinerį, esantį Vilijampolės mikrorajone. Skaitytojo teigimu, su šia situacija yra susiduriama nebe pirmą kartą. „Laba diena, jau ne pirmas kartas, kai tenka susidurti su tokia situacija. Teko kreiptis ir į pačią „Kauno švarą“, bet nusibodo“, – apmaudo neslepia kaunietis.

Tvarkingos ir savotiškai jaukios, medžių apsuptos senos kapinaitės miško pakraštyje vis dar naudojamos pagal paskirtį. Artėjant Vėlinėms, žmonės paprastai stengiasi sutvarkyti artimųjų kapus, pasirūpinti tvarka ir teritorijoje apie kapines. Tačiau atvykusių čia Parovėjos seniūnijos darbuotojų laukė netikėtumas – kažkas atvežė ir sukrovė prie kapinių šūsnį atliekų maišų.

Aplinkos ministerija ieško, kas Elektrėnų savivaldybėje skleidžia nemalonius kvapus, ir svarsto, kaip sumažinti blogą kvapą Kazokiškių sąvartyne. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pirmadienį lankėsi Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) sąvartyne Kazokiškėse, kur su vietos bendruomenių atstovais, vietos politikais, VAATC direktoriumi Tomu Vaitkevičiumi aptarė nuo sąvartyno sklindančių nemalonių kvapų problemą, pranešė ministerija.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras socialiniuose tinkluose primena gyventojams apie tinkamą elektronikos atliekų tvarkymą ir jų svarbą aplinkos apsaugai. Netinkamai išmestos elektrinės bei elektroninės atliekos gali kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Todėl svarbu žinoti, kur ir kaip atsakingai atsikratyti šių prietaisų.

Rudenį, kai lauko darbai dar tęsiasi, ne visi žino, kaip tinkamai tvarkyti žaliąsias atliekas. Aplinkos apsaugos departamentas socialiniuose tinkluose dalijasi informacija apie vietas, kuriose galima jas priduoti, ir pataria, kaip geriausiai jas tvarkyti. Atskleidė geriausią tvarkymo būdą Pasak jų, rudenį lauko darbai vis dar tęsiasi. Pjaunama žolė, genimos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės, renkamos nukritusios vaismedžių gėrybės.

Daugiabučių gyventojai pastebi, kad komunalinės paslaugos brangsta. Tačiau už tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, šiukšlių išvežimą ir konteinerių priežiūrą tenka mokėti, net jeigu gyventojai jomis ir nesinaudoja. Pavyzdžiui, skaičiuojant rinkliavos už atliekų dydį, į jį įtraukiamos komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo, pavyzdžiui, netinkamų naudoti konteinerių pakeitimo, sąnaudos.

Daugiabučių gyventojai kelis kartus per savaitę, o kartais ir dažniau iš namų išneša šiukšles. Paprastai žmonės jas išmeta į artimiausią ar tiesiog pakeliui esantį konteinerį. Tačiau specialistai įspėja, kad šiukšles būtina mesti į savo daugiabučio konteinerį, išmetus jas kitur gresia baudos nuo 30 eurų iki 140 eurų, o, jeigu pažeidimas fiksuojamas pakartotinai, tai dar daugiau.

Kartais prie atliekų konteinerių galime išvysti paliktas tokias šiukšles, kurių ten palikti negalima. Būna paliktų net baldų ar kitų didelių daiktų. Tačiau taip atsikratyti nereikalingomis atliekomis – nevalia. O kad gyventojai būtų drausminami, prie konteinerių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Nelegaliai atsikratantieji atliekomis baudžiami ir piniginėmis baudomis, kurios gali taip patuštinti piniginę, kad daugiau pažeidimų nesinorės daryti.

Nerimaujant dėl infliacijos ir klimato kaitos, kai kurie amerikiečiai atsakymų ieško šiukšlynuose. Kai Annemarie Cox važinėja po San Diegą, ji miestų kraštovaizdyje ieško vieno dalyko, kurį kiti gyventojai greičiausiai ignoruoja: šiukšlių konteinerių.

Prasidėjęs rugsėjis kalendoriškai pažymėjo rudeninių darbų pradžią. Dėl to sodininkai vis dažniau užsiima paskutiniaisiais žolės pjovimo darbais, geni nudžiūvusias šakas, rauna piktžoles ir ruošia savo aplinką žiemai. Didžiausia to problema – šių atliekų naikinimas pasitelkiant ugnį. Specialustai įspėjo, kokios baudos gresia už netinkamą žaliųjų atliekų tvarkymą.

Prašoma nenešti ir nepalikti atliekų konteineriuose ar prie jų žaliųjų atliekų – šakų, nupjautos žolės, obuolių, lapų. Savivaldybė primena – nustačius pažeidėją, jam gali būti skirta bauda. Komunalines ir pakuočių atliekas Ukmergės rajone surenka UAB Ukmergės autobusų parkas. Įmonės darbuotojai kaskart randa suverstų žaliųjų atliekų krūvas konteinerių aikštelėse Miškų bei Dariaus ir Girėno gatvėse. Siekiant paprotinti gyventojus to nedaryti, neseniai buvo pastatytos informacinės lentelės.

Ramiojo vandenyno Tuvalu salyno ministras pirmadienį paragino šalis, kurios teršia labiausiai, padengti augančias išlaidas, susijusias su klimato kaita.  „Tikrai turime užtikrinti, kad šalys, kurios labiausiai teršia aplinką, ir toliau būtų priverstos imtis veiksmų, – Ramiojo vandenyno salų aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose naujienų agentūrai AFP sakė Tulavu klimato ministras Maina Talia. – Turėtų būti svarstomas „teršėjas moka“ klausimas.

Savivaldybes norima įpareigoti  geriau informuoti gyventojus apie visų atliekų rūšiavimą, jų pristatymo į specialias aikšteles tvarką.  Kaip BNS sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė, visa informacija turėtų būti pateikiama vienoje vietoje ir pasiekti kiekvieną būsto savininką. „Kad gyventojams nereikėtų ieškoti, kur ką atiduoti, guglintis“, – teigė V. Vingrienė.

Ketvirtadienį Seimas pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. Tokius Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus palaikė 65 Seimo nariai, balsuojant susilaikė 3, 1 parlamentarai pasisakė prieš.

Pirmadienį ryte Vilniaus policijai paskambinę Antakalnio gyventojai pranešė, kad iš vieno Vilniuje, Debesijos gatvėje esančio namo buto, kuriame gyvena senutė, sklinda baisus dvokas. Jau buvo žinoma, kad buto šeimininkė – šiukšlių kaupikė ir dėl to kaimynai į policiją ir savivaldybę kreipėsi ne kartą. Ugniagesiai, patekę į butą per langą, bute rado mirusią moterį.

Pirmadienį ryte Vilniaus policijai paskambinę Antakalnio gyventojai pranešė, kad iš vieno buto name Debesijos gatvėje sklinda baisus dvokas, kad šiame bute gyvena senutė. Žmonės įtarė, kad  buto šeimininkė yra mirusi. Jau buvo žinoma, kad buto šeimininkė – šiukšlių kaupikė. Į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai nusprendė patekti į buto vidų.  Giminaičių pareigūnai nerado, į butą nepavyko prisibelsti. Iškviesti gelbėtojai.

Tonos buitinių ir statybinių šiukšlių, plastikas, automobilių dalys – toks vaizdas pasitinka miškingoje vietovėje, Vilniaus rajone. Ir nors aplinkosaugininkai ir Vilniaus rajono savivaldybė žino apie tonas ten išmestų šiukšlių, kai kurių sąvartynų netvarko keliasdešimt metų, esą dėl šiukšlynų pirmiausia turi kreiptis patys žmonės.  Nors nelegalus sąvartynas, įsikūręs Vilniaus rajone, yra šalia kelio, pamiškėje, aplinkosaugininkai jo kažkodėl nemato.

Laisvės aikštėje apsilankiusius panevėžiečius pastaruoju metu vis dažniau pasitinka nemalonus vaizdas: mėtosi popieriniai maišeliai, vienkartinės stiklinės ir net maisto likučiai. Anot gyventojų, centrinės miesto gatvės virsti „kiaulide“ pradėjo po to, kai Elektros gatvėje duris atvėrė greitojo maisto restoranas „Hesburger“. Miesto centras – lyg po festivalio „Gyvenu Kranto gatvėje ir matau, kas čia vyksta.

Įsibėgėjusi vasara dažnam puikus metas susitvarkyti ir atsinaujinti namus. Švarinti savo namus – puiki idėja, tik vis dar pasitaiko atvejų, kad visi atlikę baldai ar statybinės medžiagos nukeliauja prie atliekų surinkimo konteinerių. Kaip kovojama su tokiais pažeidėjais Vilniuje, kuriame atliekų konteinerių aikštelių yra virš 40 tūkstančių, nusprendė išsiaiškinti laidos „Atliekų reidas” vedėja-inspektorė Elena Karalienė.

Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijoje Akademijos ir Vainotiškių miestelius skiriantis ežeras tapo nesantaikos židiniu tarp tvarkdarių ir šiukšlintojų – kol vieni puoselėja ežero, šalia kurio gyvena, pakrantes, kiti – ramia sąžine jas teršia.  Apie ežero pakrantėje vykstančią gėrio ir blogio kovą informacija pasiekė net ir Bendrąjį pagalbos centrą. Skundžiasi šiukšlintojais Vainotiškių kaimo gyventojai skundžiasi, kad vienas ar keli asmenys piktybiškai šiukšlina ežero pakrantėse.

Unikalioje gamtos erdvėje, Klaipėdos rajone esančiame Kliošių miške, birželio 1 d. pirmą kartą surengta „Mes Darom“ inicijuota šiukšlių rinkimo akcija. Čia susirinkę daugiau nei 70 savanorių sutvarkė 22 000 kv/m ploto miško teritorijos. Organizatoriai tikisi, kad ši akcija padės atkreipti dėmesį į  šiukšlinimo problemą ir paskatins ne tik nepalikti šiukšlių kur papuola, bet dar ir surinkti kitų paliktas šiukšles.

Statistika skelbia, kad beveik 90 procentų lietuvių rūšiuoja atliekas, tačiau, pasirodo, ne visada tinkamai. Šiukšlių tvarkytojai Kaune padarė kratą plastiko konteineryje. Jame aptiko ir atliekų, kurių neturi būti: ir žaislų, ir metalo dirbinių, ir apdailos medžiagų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Kauno šiukšlių tvarkytojai nusprendė atlikti netradicinę kratą ir pažiūrėti, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas.

Antradienio rytą Vilniuje – incidentas. Degė šiukšliavežė, o jos turinys buvo išpiltas gatvėje. Apie 8 val. ryto ugniagesiai sulaukė pranešimo apie degančią šiukšliavežę. Bandydamas apsaugoti automobilį, šiukšliavežės vairuotojas išpylė šiukšles, kurios degė atvira liepsna, gatvėje. Žmonės per incidentą nenukentėjo. Bendrovė „Ecoservice“ BNS patvirtino, kad gaisras kilo jai priklausančios šiukšliavežėje.

Vilniaus rajone, šalia Asvejos ežero, daugiau nei trisdešimt metų veikia didžiulis nelegalus sąvartynas. Apie išmestus šimtus tonų statybinių atliekų, šiferio lakštų ir kitų pavojingų medžiagų aplinkosaugininkai sako sužinoję tik prieš keletą savaičių. Tiesa, Sužionių seniūnas sąvartynui ypatingos reikšmės neteikia ir tvirtina, kad sąvartynas nėra toks didelis. Gyventojai tikina, kad šiukšlių kalnai puikiai matosi važiuojant pagrindiniu keliu.

Balandžio 18-osios vakarą Marijampolėje, Parko gatvėje įrengtoms miesto kameroms, pavyko užfiksuoti neapdairų žmonių elgesį – marijampoliečiai stambių gabaritų atliekas nešė prie bendrųjų konteinerių. Socialinio tinklo „Facebook“, Marijampolės savivaldybės puslapyje buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas šis nusižengimas: „Vėlus vakaras, matyt yra geriausias laikas atsikratyti nereikalingų daiktų ir tiesiog išmesti juos prie konteinerių, galvojant, kad niekas nepamatys.

Per Velykas išėjusi pasivakščioti vilnietė užfiksavo nemalonų vaizdą – Vilniaus Žirmūnų mikrorajone prie daugiabučių palikti įvairūs rakandai ir šiukšlės. Vietiniai gyventojai sako, kad tai benamių buveinė, bet abejoja, kad miesto valdžia į šią problemą sureaguos. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė ramina, kad šiukšlės greitai bus surinktos. Nemaloniais vaizdais socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vilnietė Liepa. „Vakar pavaikščiojau Žirmūnuose ir prisirinkau tokių vaizdų.

Įpročiai nesikeičia – nutirpus sniegui, teritorijas prižiūrintys specialistai vis dar randa nemažai šiukšlių, augintinių šeimininkų nesurinktų ekskrementų, aplinkos nepuošia ir prikritusios šakos. Tiesa, radinių kolekcijoje yra netikėtų daiktų, tarp kurių ir prabangus raudonpadis „Louboutin“ aukštakulnis.

Žmonės skaičiuoja, kad kainos Lietuvoje nesustoja augti. Labiausiai gyventojus piktina būtinų prekių ir paslaugų kainų augimas – šių išlaidų jie negali atsisakyti. Vilnietis piktinosi, kad pabrango ir rinkliava už šiukšles. Tuo metu savivaldybė vardija, kas lėmė kainų augimą ir pridūrė, kad sąskaitas peržiūri kasmet. Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Julius pasidalijo sąskaitomis už šiukšlių išvežimą. „Per metus atliekų tvarkymas pabrango daugiau nei 20 proc.

Beveik prie kiekvieno daugiabučio stovi šiukšlių konteineriai. Tačiau, nepaisant to, dalis gyventojų savo šiukšles meta ne į konteinerius, bet palieka šalia jų. Žmonės teisinasi, kad jų šiukšlės netelpa. Tačiau savivaldybė įspėja, kad palikus šiukšles šalia konteinerio gali tekt susimokėti 600 eurų baudą. Socialiniame tinkle įvairių Vilniaus mikrorajonų gyventojai piktinasi šiukšlintojais. Dažnai žmonės bando patys pamokyti šiukšles šalia konteinerių paliekančius gyventojus.

Sostinės gyventojai raginami neišsigąsti, jei prie konteinerių išgirs įspėjimus, padėkas ar bus nufilmuoti – taip stengiamasi užtikrinti efektyvų atliekų surinkimą ir pričiupti pažeidėjus. Savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) atskleidė, kad kameros vien per 2023 m. sostinėje užfiksavo 1,7 tūkst. pažeidėjų.

Televizijoje „Go3“ pasirodžiusi ekranizuota romano „Šiukšlyno žmonės“ istorija pasakoja apie dramatišką dviejų našlaičių istoriją ir skaudžią 1995-ųjų tikrovę. Edmundo Malūko knygos motyvais kurtas serialas papildytas intriguojančiais ir naujais siužeto vingiais. Scenarijaus autoriai atskleidžia su kokiais sunkumais susidūrė pratęsiant istoriją ir kokią žinutę žiūrovams siunčia pagrindinis serialo herojus.

Ketvirtadienio popietę naujienų portalą pasiekė bjauraus vaizdo su šiukšlių „kalnais“ nuotrauka iš Raudondvario plento. „Čia eilinė šiukšlių surinkimo vieta Raudondvario plente, užfiksuota vakar. Netoli troleibuso galutinės stotelės. Kaip manote, ar „Kauno švara“ savo darbą atlieka tinkamai?“ – klausimą kėlė vaizdu pasidalijęs portalo skaitytojas.

Prieš metus 3,3 karto padidintas mokestis už atliekų tvarkymą sąvartynuose nepasiekė tikrojo savo tikslo – mažinti šiukšlių apimtis, – jis tik padidino veiklos kaštus, kurie gula ant gyventojų pečių, sako atliekų tvarkytojai. Mokesčio didinimą inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad didesnio mokesčio poveikį vertinti dar anksti.

Vilniaus savivaldybė jau reikalauja, kad miestiečiai atskirtų maisto atliekas ir jas išmestų oranžinės spalvos maišeliuose. Tačiau šie neskuba reikalavimo vykdyti – specialius maišelius pasiėmė vos ketvirtadalis, o rūšiuoja tik vienas kitas. O Aplinkos ministerija peikia Vilniaus valdžios parinktą būdą ir reikalauja naudoti jau įrengtus specialius konteinerius. Vilnietė Audronė viename prekybos centre pasiėmė šūsnį maisto atliekoms skirtų nemokamų kibirėlių ir oranžinių maišelių.

Sekmadienio pavakarę naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė vaizdelis iš vieno Kauno taromatų. Pasak skaitytojo, vidurdienį čia stovintys konteineriai buvo pilnutėliai, šiukšlės mėtėsi ant žemės. „Labas vakaras, pasidalinkite, kaip atrodo kai kurių parduotuvių taromatai, jų tvarka bei kvapas viduje. Nuotrauka daryta Naujųjų metų išvakarėse, 12 val. dienos, Europos prospekto „Rimi“. Pasijutau, lyg būčiau šiukšlyne.

Klaipėdoje nuo sausio 33–37 proc. didėja rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą – tam ketvirtadienį pritarė uostamiesčio taryba. Individualių namų savininkams metinis mokestis didėja 24 proc. – nuo 72 iki 89 eurų, butų gyventojams – 34 proc. nuo 8,2 iki 11 eurų už 10 kvadratinių metrų. Viešbučiams, prekybos, paslaugų, maitinimo ir kitoms įmonėms mokestis didėja 25 proc. iki 10 eurų. Rinkliava negyvenamiems objektams auga 33 proc.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (Kauno RATC) vidutiniškai 30 procentų padidinus mišrių atliekų priėmimo ir tvarkymo mokestį, nuo sausio 1-osios atitinkamai didės ir šios paslaugos kaina kauniečiams. Gyventojų mokama suma kils keliais eurais, praneša Kauno miesto savivaldybė. Antradienį tokiam sprendimui pritarta Kauno miesto tarybos posėdyje. Gruodžio 1-ąją visuotiniame Kauno RATC dalininkų susirinkime nutarta visiems Kauno regiono atliekų turėtojams 30 proc.

Prieš kelias dienas Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasidalino vaizdo įrašu, kaip autobusų stotelės šiukšliadėžėje gyventojai palieka maišus šiukšlių. Merė rėžė atvirai, kad pažeidėjų laukia ne tik viešinimas, bet ir baudos. Socialiniuose tinkluose Ž. Pinskuvienė ne tik pasidalino vaizdo įrašu, bet ir komentaru, kad toks elgesys neliks nepastebėtas.

Už šiukšlių surinkimą ir išvežimą turi mokėti tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai. Nepaisant to, kad vieni gali prikaupti 5 maišus šiukšlių, kiti – vos vieną, rinkliava už jas skaičiuojama pagal būsto plotą, o ne atliekų kiekį, mat taip yra paprasčiau apskaičiuoti. Aplinkos ministerijos aiškinimu, mokestis už šiukšles savivaldybėse yra skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo namų tipo, gyventojų skaičiaus, reikalingos technikos būklės ir pan.

Širvintų rajone vaizdo kameros užfiksavo, kaip autobusų stotelės šiukšliadėžėje kai kurie gyventojai palieka ne pavienes šiukšles, o jų prikimštus maišus. Tai papiktino Širvintų rajono merę Živilę Pinskuvienę, kuri rėžė atvirai: pažeidėjai bus ne tik viešinami, bet ir „apdovanojami“ baudomis. „Mieli žmonės, mes jau sakėme, kad nesitaikstysim su tuo, kas vyksta. Kameros – visose stotelėse. Ir kitaip nebus. Pažeidėjus ne tik viešinsim, bet teks susimokėti ir baudas.

„Vieno žmogaus šiukšlė – kito žmogaus lobis“. Toks posakis iškart topteli galvoje, pažiūrėjus pirmasias penkiolika 2014-ųjų dramos „Šiukšlės“ (angl. Trash) minučių. Tačiau greit tampa aišku, kad daug daugiau purvo galime rasti ne savartyne, o ten, kur nesitikėtume.