šilumininkai

Centrinio šilumos tiekimo (CŠT) įmonės per biržą yra apsirūpinusios mažiau nei puse biokuro, kurio prireiks netrukus prasidėsiančiam šildymo sezonui. Vis dar delsiančios įmonės rizikuoja išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Į šią problemą dėmesį atkreipė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

Kainų komisija gali užkirsti kelią grąžinti 280 mln. litų vertės „Gazprom“ permoką šilumininkams ir kitiems didiesiems dujų vartotojams. Neatmetama, kad komisija penktadienį nepritars Vyriausybės patvirtintai pinigų grąžinimo tvarkai. Bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ vadovas sako, kad komisijos sprendimas gali atimti teisinį pagrindą grąžinti lėšas nebuitiniams vartotojams, o ginčas gali persikelti į teismus.

Šilumininkai nepritaria pasiūlymui naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno tvirtinimu, kad lengvatos panaikinimas dar būtų per ankstyvas, nes valstybė pirmiausia turėtų pasirūpinti, kad šildymui būtų kuo plačiau naudojamas už dujas pigesnis biokuras.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vertinimu, per anksti kalbėti apie PVM lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai panaikinimą, kol valstybė neišsprendė pagrindinių energetinių problemų. Skaičiuojama, kad panaikinus lengvatą, šiluma pabrangtų apie 11 procentų. „Valstybė, norinti surinkti daugiau pinigų iš centralizuotai besišildančių žmonių, turi pati dėti daugiau pastangų, kad įsisenėjusios šilumos vartotojų bėdos būtų išspręstos.

Dar visai neseniai iš didžiųjų šalies miestų pigiausiai už šilumą mokėjęs Panevėžys baigia prisivyti labiausiai vartotojų pinigines tuštinančią „Vilniaus energiją“. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, rugpjūtį iš didmiesčių pigiausiai šiluma kainavo kauniečiams (18,05 ct už kWh). „Panevėžio energijos“ vartotojams ta pati kilovatvalandė atsiėjo 21,33 ct už kWh. Iš didžiųjų miestų brangiau už panevėžiečius šilumos tiekėjui mokėjo tik vilniečiai – 24,50 ct už kWh.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas leido su šilumininkais susijusioms įmonėms nuo birželio grįžti į šilumos punktų priežiūros verslą. Tai yra, šilumos punktais galės rūpintis ir šilumą gaminančios bendrovės atstovai ar su jomis susijusios įmonės. Kainų komisija įpareigota sukurti bendrą šildymo sąnaudų daugiabučiuose namuose palyginimo metodiką.

Artėjantis šildymo sezonas baugina daugelį gyventojų. Ekspertai tikina, kad išeitis sumažinti sąskaitas – daugiabučių renovacija. Tačiau Vyriausybės renovacijos programa įstrigusi. Vilnius, kaip ir dalis kitų šalies savivaldybių, neapsikentęs ėmėsi įgyvendinti savo programą. Tačiau būtina pašalinti dirbtines, centrinės valdžios daromas kliūtis. Viena vilnietės istorija Vilnietė Zita gyvena prieš 30 metų statytame plytiniame devynaukštyje, dviejų kambarių, iki 50 kvadratinių metrų ploto bute.

Jau trečią mėnesį jokių atsakymų iš energetikos ministro A. Sekmoko nesulaukianti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pakartotinai prašo informacijos apie ministerijos esą planuojamą šilumos ūkio reformą. „Tiesiog nesuprantama, kodėl ministras, žiniasklaidoje noriai kalbėjęs apie šilumos ūkio esą laukiančią reformą, su Energetikos ministerijos ruošiamu įstatymo projektu atsisako supažindinti šilumos ūkio rinkos dalyvius.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininko Andriaus Janukonio vertinimu, premjeras Andrius Kubilius, teigiantis, jog „šilumos ūkio nepertvarkančios sostinės gyventojai už šildymą mokės apie 30 proc. daugiau nei kiti miestai“ meluoja. „Tai yra melas Lietuvos žmonėms. Vilniaus šilumos ūkis yra vienas moderniausių visoje Lietuvoje, o šilumos kainos sostinėje bus ne didesnės nei kituose šalies miestuose, šildomuose brangiomis importinėmis dujomis.

Iki rugsėjo 1 dienos, kuomet Vyriausybė privalo tvirtinti elektros gamybos kvotas, lieka 11 dienų. Ministrų kabinetas tuo pačiu svarstys ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prieš du mėnesius pateiktą siūlymą perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose. Racionalesnė gamyba leistų sumažinti šilumos kainas gyventojams iki 4 ct/kWh. „Prognozuojame, kad Vyriausybė nepalaikys šilumininkų siūlymo ir tęs visuomenės kiršinimo liniją.

Žiniasklaidoje pasirodęs straipsnis, kuriame bendrovės „Jūsų sodui“ direktorius Petras Basalykas kviečia Lietuvos šilumininkus pasimokyti iš lenkų, atskleidžia, kad net biokuro rinkos dalyviai nesuvokia, kas mūsų šalyje yra atsakingas už tai, kad neišnaudojame vietinio kuro resursų. Lietuvos žemė žilvičiams nesvetinga dėl to, kad biokuro katilinių statybomis yra nesuinteresuota mūsų valstybė, o ne šilumininkai. Žilvičių augintojai pirštais turėtų badyti atsakingus valdžios pareigūnus.

Kosminės šildymo sąskaitos žudo ne vien gyventojus ir biudžete šilumai nė cento nenumačiusią Savivaldybę. Antrą mėnesį iš eilės kylanti šildymo kaina ir dėl šalčių trigubai išaugęs šilumos suvartojimas atsigręžė prieš pačią „Panevėžio energiją“. Šilumos vartotojų įsiskolinimui perkopus 25 mln. Lt, įmonė skelbia nebeišgalinti atsiskaityti su savo darbuotojais, vandens ir dujų tiekėjais.

Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kų su­pla­nuo­ta ra­jo­no ši­lu­mos ūkio per­tvar­ka – at­ra­di­mas pri­va­čiam vers­lui. Čia re­no­vuo­tą ši­lu­mos ūkį ga­li­ma pe­rim­ti vel­tui ir dar gau­ti šim­tus tūks­tan­čių li­tų prie­do. Pa­si­ro­do, tam nė ne­rei­kia Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mų. Pieš Ta­ry­bos va­lią Pak­ruo­jis iš­gar­sė­jo vos ne pa­čia di­džiau­sia ša­ly­je cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos kai­na.

Griūk negyvas,kaip linksma gyventi Lietuvoje. Greičiausiai tai susiję su Visatos žaismu,kai tik per vieną mėnesį net keli Saulės ir Mėnulio užtemimai lanko mūsų gimtąją Žemę. Dėl jųjų įtakos abejoja nebent fizikai,kurie sako,kad neturi aparatūros subtiliųjų laukų matavimui.Kurie ir lemia žmonių dvasines ir psichines būsenas. Nors tokių laukų matavimuiseniai yra sukurti Folio ir Nakatani prietaisai.

„Lietuvos dujos“ buitiniams vartotojams nuo liepos dujų kainas nori didinti maždaug penktadaliu. Kainų komisija prognozuoja, kad šiemet gamtinių dujų kainos iš viso šoktels beveik trečdaliu, todėl neišvengiamai brangs ir centralizuotai tiekiama šiluma. Komisija ragina šilumos ūkius valdančias savivaldybes ką nors daryti, kad kainos taip nekiltų. Savivaldybės sako neturinčios tam pinigų.Šiemet rekordiškai kylančios dujų kainos pasivijo ir buitinius vartotojus.

Pastaruoju metu vis dažniau girdžiu žmonių skundų dėl protu sunkiai suvokiamų sąskaitų už šildymą. Iš tiesų keista, kad jos siekia ir viršija tūkstantį litų, kai valdžios atstovai tikina, kad mokesčiai už komunalines paslaugas neturi viršyti 20 procentų gyventojų pajamų. Normalu, kad daugeliui kyla klausimas, kodėl šią žiemą sąskaitos už šildymą augo milžiniškais šuoliais. Mano nuomone, manipuliuoti kainomis šilumininkams sąlygas sudarė nesertifikuota nuotolinė duomenų perdavimo sistema.

Vakar premjeras Andrius Kubilius per radiją pareiškė, kad jo inicijuotos diskusijos „tam tikra dalimi“ paskatino „Vilniaus energiją“ net 30 procentų sumažinti sostinės gyventojams sąskaitas už šildymą. Tik pamiršo pridurti, kad gyventojams už viską teks susimokėti po savivaldybių rinkimų. Premjeras varžosi su oru „Gerai yra tai, kad šilumos tiekėjai jau pradeda reaguoti. Ir tas „Vilniaus energijos“ pareiškimas, kad sąskaitos už šildymą sausį bus 30 proc.