šilauogės

Įspūdingo grožio krūmai, daug, didelės ir saldutėlės prisirpusios uogos – kiekvieno šilauogių augintojo siekiamybė. Tačiau kelios padarytos klaidos lemia, kad šilauogės ima nykti, krūmai vargsta, džiūsta, o uogos – visai mažytės ar rūgščios. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ laidos konsultantė, mokslų daktarė Ingė Auželienė atsakė į laidos žiūrovės Laimos klausimus, kodėl jau trejus metus kieme augančios šilauogės vargsta.

Daugelis įpratę sodinimo darbais užsiimti pavasarį, tačiau šilauoges galima sodinti ir rudenį. Svarbu atminti, kad tinkamas augalo pasodinimas gali lemti uogų kiekį vasaros metu. Naujienų portalui tv3.lt apie rudeninį šilauogių sodinimą papasakojo „Stučkų medelyno“ atstovas Vilius Stučka. Pasak jo, nors ne vienas sodininkas nerimauja, kaip augalas ištvers atšiaurią žiemą, dėl šilauogių jaudintis nereikėtų.

Ruduo – ne tik derliaus nuėmimo ir mėgavimosi juo metas. Atėjus vėsiajam sezonui svarbu nepamiršti atlikti ir vieno svarbaus darbo – rudeninio tręšimo, kuris būtinas visiems augalams: nuo hortenzijų ir šilauogių iki dekoratyvinių augalų ir vejos. Apie rudeninio tręšimo svarbą, kokias trąšas naudoti ir kada atlikti šį darbą, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo agronomė, parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ ekspertė Eglė Petkevičiūtė.

Ruduo – ypatingas metas šilauogėms. Augalai jau pradeda ruoštis žiemai: kaupiasi maistingosios medžiagos, formuojasi žiedai kitų metų derliui, o šaknų sistema ruošiasi šalčio iššūkiams. Patyręs sodininkas Edgaras naujienų portalui tv3.lt pasidalijo savo patirtimi, kaip tinkamai prižiūrėti šilauoges rudenį, kad pavasarį jos vėl galėtų džiuginti gausiu derliumi.

Sodininkams šilauogių sezonas – tikras džiaugsmas, tačiau šiemet kai kuriuose Lietuvos regionuose jį temdo nemalonus reiškinys: žiedmusės (kartais painiojamos su širšėmis) būriais puola šilauoges, ypač brandesnes uogas. „Šilauogių uogos ima pūti, jas apninka lervos, vaisiai netinka nei valgymui, nei konservavimui“, – dalijasi sunerimę sodininkai socialiniuose tinkluose.

Mėlynės ir šilauogės ne veltui kartais vadinamos lietuviškuoju supermaistu. Jose apstu naudingųjų medžiagų – įvairių vitaminų, augalinių junginių, skaidulų, be to šios nesukelia staigių cukraus šuolių kraujyje. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kokioms organizmo funkcijoms labiausiai praverčia šiose uogose esančios medžiagos ir įspėja, kad kai kuriems jas reikėtų ragauti saikingai.

Liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia Panevėžio rajone žymi ilgai lauktą įvykį – šilauogių derliaus pradžią. Šiemet, kaip ir kasmet, Panevėžio krašto augintojai kviečia visus norinčius atvykti į laukus ir patiems prisirinkti saldžiųjų uogų. Vienas tokių ūkių – „Paalkupio slėnis“, įsikūręs vos už kelių kilometrų nuo Berčiūnų, kuris jau kelerius metus iš eilės atveria savo duris uogautojams.

Ūkiuose jau mėlynuoja vienos laukiamiausių vasaros uogų – šilauogės. Lietuvos uogų augintojų asociacijos duomenimis, šių uogų derlius labai įvairus skirtinguose regionuose. Kai kur šalnos uogynus paliko beveik be uogų. Kitur, nors uogų mažiau, jos šiemet didesnės. Didžioji dalis augintojų uogas parduoda tokia pat kaina kaip ir pernai – po 6-8 eurus už kilogramą.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šilauogės – vieni iš populiariausių uogakrūmių Lietuvos soduose, viliojantys ne tik gardžiomis ir sveikatai naudingomis uogomis, bet ir santykinai nesudėtinga priežiūra. Visgi, kad krūmai ne tik žydėtų, bet ir gausiai derėtų, jiems būtina tinkama priežiūra, ypač vasaros metu. Apie tai, kokių veiksmų reikia imtis, kad šilauogės klestėtų, patarimais naujienų portalui tv3.lt dalijasi „Eriberi“ ūkio įkūrėjas Erikas Jacukevičius.

Panašios į mėlynes, bet kur kas didesnės, o ir nereikia ieškoti miškuose – jų galima užsiauginti savo sode ar tiesiog įsigyti parduotuvėje. Tai – pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų širdis pavergusios šilauogės. Saldžios ir gardžios dangiško mėlynumo uogos patinka tiek vaikams, tiek ir suaugusiems, o ir tinka jos ne tik desertams, bet ir dera su kitais patiekalais.

Šilauogės – skanios ir labai maistingos uogos. Be to, jas lengva auginti sode – svarbiausia nepamiršti, kad jos mėgsta rūgštų dirvožemį. Norint užsiauginti gausų šilauogių derlių, svarbu nepamiršti kelių jų priežiūros taisyklių, o sodininkystės ekspertai pataria palaistyti jas naminiu mišiniu – rezultatas jus maloniai nustebins. Natūrali šilauogių trąša Norintiems padidinti dirvožemio rūgštingumą, sodininkų duetas Jamesas ir Courtney iš „Instagram“ paskyros @collins.

Šilauogės – tikras vasaros džiaugsmas ir vitaminų šaltinis organizmui. Tad ką daryti, kad jų derlius būtų gausus kaip niekad? Šilauogės yra populiarus augalas – jas lengva auginti, o uogos – skanios ir maistingos. Vis tik norint sulaukti didesnio derliaus, sodininkai rekomenduoja į dirvą įmaišyti vieno produkto, rašoma express.co.uk. Norint gero šilauogių derliaus – paprasta gudrybė Nors šilauogės reikalauja ypatingos priežiūros, visas triūsas atsiperka derliaus nuėmimo metu.

Šilauogės ir toliau išlaiko savo populiarumą, jas drąsiai galima priskirti prie populiariausių uogų, o ir savo soduose lietuviai jas augina vis dažniau.

Šilauogių krūmai ne tik puošia sodus visus metus, bet ir vasarą dosniai apdovanoja gardžiomis, maistingomis uogomis. Tačiau norint užtikrinti gausų derlių, šiuos augalus būtina tinkamai prižiūrėti ir patręšti. Šilauogės – ne tik skanios, bet ir labai naudingos sveikatai. Jas užaugina dekoratyvūs krūmai, kurie pavasarį pasipuošia baltais žiedais, o rudenį džiugina spalvingais lapais.

Šiemet gamta stebina neįprastomis anomalijomis – jau sužydus sodams, ėmė ir paspaudė stichinės šalnos, o tai pakenkė daugeliui augalų, tarp jų ir šilauogėms. Kaip gelbėti apšalusius šilauogių krūmus ir ko svarbiausia nepamiršti auginant šias uogas? Apie tai laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo ūkio „Gedimino sodai“ įkūrėjas, ūkininkas Gediminas Cijūnaitis, daugiau nei du dešimtmečius auginantis įvairias uogas, o daugiau nei dešimt metų – šilauoges.

Šilauogės per pastaruosius metus užkariavo ne tik lietuvių širdis ir skonio receptorius, bet ir sodus – jau ko gero retai išvysime tokį, kuriame neauga šie krūmai. Vis tik norint, kad ne tik būtų uogų, bet jos būtų ir skanios, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus primena vieną svarbią jų priežiūros taisyklę.

Auginti savo vaisius ar daržoves – ne tik malonumas, bet ir prasmingas būdas maitintis sveikiau. Nesvarbu, ar tai ką tik nuo krūmo nuskintas pomidoras, ar šilauogės – savas derlius atneša ypatingą pasitenkinimą. Vis dėlto, kaip žino dauguma sodininkų, išauginti gausų ir sveiką derlių ne visuomet lengva. Laimei, pagalbos ranką gali ištiesti ne tik trąšos ar reguliarus laistymas – bet ir gudriai parinkti augalai kaimynai.

Paskutinėmis dienomis Lietuvoje pasirodė šalnos, termometro stulpelis nukrito žemiau nulio. Daugelis sodininkų baiminosi dėl savo augalų, tad ieškojo būdų, kaip juos apsaugoti nuo šalnų. Vienu iš tokių būdų buvo pasidalinta „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“, kurioje buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame per naktį šilauogių krūmams buvo palikta įjungta laistymo sistema. „Va tokia ši naktis buvo Kauno rajone. Nepasisekė, ką ir sakyt... Paliko laistymą per naktį.

Prasidėjus pavasariniam darbymečiui ne vienas sodininkas atsisuka į šilauogių krūmus, nes jų uogos – tikras sveikatos ir vitaminų šaltinis. Vis tik norint džiaugtis gausiu uogų kiekiu yra svarbu žinoti, kaip tinkamai prižiūrėti šilauogių krūmus. Tad pateikiame jums pagrindines priežiūros taisykles, kurios padės užtikrinti sėkmingą krūmo augimą ir gausų derlių. Savo žiniomis apie šilauogių auginimą sutiko pasidalinti „Stučkų medelyno“ savininkas Vilius Stučka.

Pavasaris – tai metas, kai gamta atbunda, o sodininkai imasi svarbiausių darbų. Atšilęs oras signalizuoja, kad laikas genėti krūmus, formuoti vaismedžius ir pasirūpinti augalų priežiūra. Tinkamas pavasarinis genėjimas padeda augalams geriau augti, duoti gausesnį derlių ir išlaikyti sveiką, estetišką formą. Naujienų portalui tv3.lt arboristas Arnas Švelnikas atskleidžia, ką šiuo metu yra būtina padaryti savo sode įvairiems krūmams ir vaismedžiams.

Mėgstantys eksperimentuoti sodininkai nuolat ieško ko nors nauja. Kuo retesni augalai, tuo įdomiau juos auginti. Tiesa, kai kuriems žmonėms eksperimentams trūksta laiko ir nedrąsu imtis auginti naujus augalų.  Tokiu atveju puikus pasirinkimas yra šilauogės. Šiandien yra  gana daug šilauogių veislių, kurių uogos valgomos, naudojamos konditerijos pramonėje, arbatų gamyboje, liaudies medicinoje.

Mėgstantys eksperimentuoti sodininkai nuolat ieško ko nors nauja. Kuo retesni augalai, tuo įdomiau juos auginti. Tiesa, kai kuriems žmonėms eksperimentams trūksta laiko ir nedrąsu imtis auginti naujus augalų.  Tokiu atveju puikus pasirinkimas yra šilauogės. Šiandien yra  gana daug šilauogių veislių, kurių uogos valgomos, naudojamos konditerijos pramonėje, arbatų gamyboje, liaudies medicinoje.

Šilauogė – tai daugiametis augalas, kuris sėkmingai gali derėti daugiau nei 30 metų. Jos gerai auga vietose, kur dauguma kitų rūšių augalų augti negali. Dėl savo skonio ir naudingųjų savybių jos tampa vis populiaresniu pasirinkimu tiek mėgėjų soduose, tiek dideliuose ūkiuose, tačiau šių uogų auginimas reikalauja specifinių žinių ir priežiūros.

Šilauogės – skanios ir sveikos uogos, augančios mūsų šalyje. Dėl joms būdingo saldžiarūgščio skonio ir didžiulių vitaminų bei maistinių medžiagų atsargų jas laikome viena naudingiausių uogų. Jos skanios šviežios, šaldytos, pyraguose, šaltuose desertuose arba tiesiog vienos – kaip skani vitaminų bomba! Šilauogių nauda mūsų sveikatai. Jos padeda kovoti su dideliu cholesterolio kiekiu. Jos saugo smegenų veiklą, gerina atmintį ir pažintines funkcijas, nes jose yra antioksidantų.

Vėsai įsisukant į kasdienybę, o dienos trumpėjant, mūsų organizmas ima šauktis natūralių vitaminų ir šilumos. Kai nusiskinti saują uogų darže mūsų klimato juostoje tampa nebeįmanoma, vitaminų atsargas bemat papildys šilauogės, kurių net ir žiemą netrūksta parduotuvėse. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, jaunystės šaltiniu vadinamos uogos yra paklausios ištisus metus.

Šilauogės – uogos, kurios yra ne tik itin skanios, bet ir labai naudingos. Dėl to daugelis žmonių savo soduose mėgsta auginti šilauogių krūmus. Tačiau norint užauginti gausų ir saldų derlių, reikia išmanyti tam tikrus priežiūros metodus. Savo sodą šilauogėmis apsodinęs augintojas Raimundas teigia, kad norint sėkmingai užauginti šilauoges, svarbu suteikti šilauogėms geras sąlygas ir tinkamą priežiūrą. Šilauogių krūmus vyras augina nuo 2019 metų.

Šalies ūkiuose jau mėlynuoja bene laukiamiausios vasaros uogos – šilauogės. Augintojai sako, kad šiais metais vaizdas uogynuose džiuginantis – kekės svyra nuo maistingųjų uogų. Ūkininkai pastebi, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių ieško uogynų, kur patys gali pasiuogauti uogų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietė Diana į šilauogių ūkį netoli Panevėžio atvyko po darbų. Džiaugiasi, kad ir oras pasisekė puikus, ir šilauogių krūmai jau gausiai mėlynuoja nuo prisirpusių uogų.

Šilauogės, iš pelkėto miško glūdumos „atsikrausčiusios“ į mūsų sodus, yra itin vertingos uogos. Virtuvėje šilauogės tampa kūrybos šaltiniu – nuo gaivių kokteilių ir desertų iki egzotinių patiekalų priedų. Jos suteikia spalvų ir skonių harmoniją, kuri nepaliks abejingo nei vieno gurmano.

Maisto likučiai yra labai naudinga trąša sodo augalams, o vienas sodininkas atkreipė ypatingą dėmesį į konkrečias atliekas. Sodo tręšimas yra viena geriausių investicijų, nes žada didesnius žiedus, gausesnį derlių ir apskritai sveikus ir bujojančius augalus, tačiau kokybiškiausios trąšos nėra pigios. Laimei, išmanūs sodininkai atrado, jog konkrečios maisto atliekos ne tik padeda sutaupyti, bet ir gerokai sumažina išmetamo maisto kiekį.

Norint džiaugtis gausiu šilauogių derliumi, reikia išmanyti šių augalų auginimo subtilybes ir tinkamai jais rūpintis. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ Telšių rajono medelyno „Dekoratyviniai augalai“ savininkė Bronė Linkevičienė pasidalino savo patirtimi ir patarimais, kaip užtikrinti, kad šilauogių krūmai suteiktų gausų derlių.

Priežasčių, kodėl raudonuoja šilauogių lapai, yra ne viena. Jei pastebėjote pirmuosius raudonus šilauogių lapus, kviečiame iš arčiau susipažinti su tai lemiančiomis priežastimis ir sprendimo būdais, padėsiančiais jų išvengti. Viena iš galimų priežasčių, kodėl raudonuoja šilauogių lapai, tai maistinių medžiagų trūkumas. Kai šilauogių augalams trūksta pagrindinių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, azoto, fosforo ar geležies, jų lapai gali paraudonuoti.

Prasidėjus pavasariniam darbymečiui, dažnai atsiranda noras pokyčiams sode. Vieni sodininkai keičia augalus vietomis, kiti – mugėse ieško, ką gi naujo būtų galima pasisodinti ir auginti. Tačiau svarbu ne tik, ką auginti, bet ir kokie augalai geriausiai auga vieni šalia kitų ar net kenkia vieni kitiems. Šiame straipsnyje gvildename klausimą, ką sodinti šalia šilauogių, kad šios derėtų ir duotų gausų derlių.

Kas gi nežino šilauogių? Ji tapo viena populiariausių uogų po braškių. Šilauogės – tai lapuočių krūmai (Vaccinium uliginosum), viržinių šeimos (Vaccinium) genties augalai. Natūraliai gamtoje šilauogė aptinkama šalto ir vidutinio klimato zonose visame šiaurės pusrutulyje. Šiaurės Amerikoje ji paplitusi nuo Kalifornijos iki Aliaskos, o Europoje ir Azijoje – nuo Mongolijos ir Viduržemio jūros iki pat Islandijos.

Prasidėjus pavasariniam darbymečiui, dažnai atsiranda noras pokyčiams sode. Vieni sodininkai keičia augalus vietomis, kiti – mugėse ieško, ką gi naujo būtų galima pasisodinti ir auginti. Tačiau svarbu ne tik, ką auginti, bet ir kokie augalai geriausiai auga vieni šalia kitų ar net kenkia vieni kitiems. Šiame straipsnyje gvildename klausimą, ką sodinti šalia šilauogių, kad šios derėtų ir duotų gausų derlių. Tinkamai pasirinkus kaimyninius augalus, jūsų šilauogės, tikėtina, duos gausesnį derlių.

Norint užsiauginti stambių ir saldžių šilauogių uogų, nepakanka tik tinkamo rūgštingumo dirvos ir trąšų. Labai svarbus yra šilauogių genėjimas. Kasmet teisingai genint šilauogių krūmus, derės stambios, didelės uogos, net ir tręšiant negausiai. Kada genėti šilauoges? Tinkamiausias laikas šilauogių genėjimui yra kovo mėnuo. Intensyvus genėjimas pradedamas, kai krūmas sulaukia 5–6 metų ir priaugina daugiau šakų.

Šilauogės, iš pelkėto miško glūdumos „atsikrausčiusios“ į mūsų sodus, yra itin vertingos uogos. Virtuvėje šilauogės tampa kūrybos šaltiniu – nuo gaivių kokteilių ir desertų iki egzotinių patiekalų priedų. Jos suteikia spalvų ir skonių harmoniją, kuri nepaliks abejingo nei vieno gurmano.

Šilauogės – nuostabios uogos, kurių krūmų jau galima rasti pas daugelį Lietuvos sodininkų. Jos paplito pirmiausia dėl to, kad atsirado daug ir išsamios informacijos apie jų auginimą. Be to, selekcininkams pavyko išvesti daugybę šilauogių veislių, kurias, laikantis technologijų, galima auginti mūsų šalies soduose. Nepaisant visko, šilauogės yra gana reiklus augalas.

Daugelis lietuvių šiuo metu yra pamėgę gardžias uogas – šilauoges. Tačiau ne vienas padaro kelias esmines klaidas, kuomet bando jas užsiauginti savo ūkyje. Apie jas papasakojo ir patarimais laidoje „Svajonių ūkis“ pasidalijo dr. Algirdas Amšiejus ir dr. Elena Survilienė. Sodininkystės ekspertai atskleidė, kiek drėgmės reikia šilauogėms, kodėl jų lapeliai ruduoja ir išdavė auksinius patarimus, kaip auginti šilauoges, kad sulauktumėte puikaus derliaus.

Šilauogės nusipelno „supermaisto“ vardo. Jos ne tik vitaminų šaltinis, bet ir antioksidantų karalienės – nė viena uoga nesugaudo tiek radikalų, kiek ji, ir taip apsaugo organizmo ląsteles. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šilauogės yra vienos populiariausių uogų ištisus metus, todėl lietuviškas jų derlius yra itin laukiamas ir graibstomas.

Ūkininkai jau skina pirmąsias šiemet prinokusias šilauoges. Beje, pastaruoju metu itin populiarėja ūkiuose uogauti patiems.  „Galiu visada nueiti į turgų ar parduotuvę nusipirkti, bet ne tas malonumas“, – sako Albina iš Panevėžio rajono. Į šilauogių ūkį, netoli Panevėžio, moteris uogauti atvyko pirmą kartą.  „Šiandien nedirbu, tai taip sugalvojau, kad atvažiuosiu pasiskinti, paskanauti. Turime anūkę, kuri dievina uogas, tai valgys“, – teigia Albina.

Dažnai su mėlynėmis lyginamos šilauogės pagrįstai vadinamos „supermaistu“ – jose gausu sveikatai palankių maistinių medžiagų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė Vaida Kurpienė šias uogas sezono metu pataria valgyti kuo dažniau ir įvairiau, mat šilauogės gali padėti mažinti uždegiminius procesus, pagerinti kraujospūdį ar net prilėtinti senėjimo procesus.

TV3 laida „Svajonių ūkis“ aplankė Kazlų Rūdos savivaldybėje šilauoges sėkmingai auginančią Astą Matukynę, kuri pirmuosius krūmus pasodino 2016 metais po apsilankymo šios televizijos laidos rengiamuose mokymuose. Ūkininkauti pagal profesiją teisininkę pastūmėjo 3 hektarų žemės lopinėlį jai padovanoję tėvai. Astos teigimu, vos gavusi žemės ji pradėjo domėtis, kas galėtų augti smėlingoje žemėje ir „Svajonių ūkio“ mokymuose apsisprendė auginti šilauoges.

Šalia Pažagienių Panevėžio rajone Edvinas Milinis puoselėja vieno hektaro šilauogyną. Toks uogų ūkis dar „suvaldomas“, bet jį prižiūri visa Milinių šeima. Šilauogyną Panevėžio rajone šeima įkūrė 2015 metais. „Čia buvo plynas laukas, viską pradėjome nuo nulio, pasiruošėme vagas, rudenį pasodinome dalį šilauogių krūmų, kitų metų pavasarį dar vieną dalį ir taip jie sėkmingai auga iki šiol“, – pokalbį pradėjo jau šeštąjį uogų sezoną skaičiuojantis Edvinas.

Šilauogių parduotuvėse rasti galima ištisus metus. Šios antioksidantų, skaidulų ir vertingų vitaminų gausios uogos itin populiarios, o jų pardavimai nuosekliai auga kiekvienus metus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šilauogės patenka į populiariausių uogų trejetuką. „Be šilauogių itin populiarios yra braškės bei avietės“, – sako V. Budrienė.

Kretingiškis Stasys Srėbalius jau 16 metų augina ir parduoda šilauogių sodinukus. „Prireikė daug laiko, kol išmokau jas dauginti ir auginti“, – S. Srėbalius sakė, kad jam daug ką teko išbandyti ir patirti pačiam: literatūros – kaip ir jokios, o Lenkijos šilauogių augintojai, kurių produkcija keliauja ir į Lietuvą, patirtimi dalintis taip pat neskubėjo. S. Srėbalius prisipažino: pradžia buvusi, kaip ir kitų perpardavinėtojų.

Braškės, šilauogės, mėlynės ir trešnės džiugina mus kone visą vasarą. Ypač šiuo laikotarpiu neretai norisi šokolado gabalėlį iškeisti į šviežias uogas. Tai patvirtina ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ statistika – žmonės išties aktyviai dairosi šviežių uogų. Tokį sveikuolišką elgesį sveikina „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė.

Šalies augintojai pradėjo skinti pirmąsias šilauoges. Šių uogų derlius Lietuvoje vėluoja maždaug 2-iem savaitėmis, o prekyvietės jau užverstos lenkiškomis šilauogėmis. Tačiau šalies augintojai skaičiuoja, kad anksti prasidėjusios, lenkiškos uogos netrukus baigsis, tuomet ir karaliaus lietuviškos. Ūkininkai prognozuoja, kad šiais metais, nors auginimo sąnaudos ir išaugo, kaina laikysis panaši kaip ir pernai. Panevėžietė Ieva prisiskynė pilną dubenį uogų.

Šilauogė – mažo kaloringumo uoga, kurioje gausu antioksidantų, geležies, C, E, A ir B grupės vitaminų bei kitų kokybiškų maistinių medžiagų, skaidulų. Prinokusiose šilauogėse yra daug fenolinių junginių, kurie lemia antioksidacines ir priešuždegimines savybes. Dėl šių priežasčių „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.

Ryškiosios šilauogės pasižymi ne tik nepaprastu skoniu, bet ir nauda sveikatai. Dėl gerųjų savybių kai kuriose šalyse šios uogos netgi vadinamos jaunystės uogomis. Be to, šilauogėmis galima gardinti pačius įvairiausius patiekalus – nuo pyragų iki kepsnių ar žuvies. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad uogos – neatsiejama vasarinio pirkinių krepšelio dalis. Naudingos sveikatai „Uogos  vasarą – tikrų tikriausias pirkinių krepšelio hitas.