signataras

Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba pritarė siūlymui įrengti atminimo lentas, skirtas Nepriklausomybės Akto signatarams Aloyzui Sakalui bei Kazimierui Motiekai. Atminimo lentą A. Sakalui su tekstu „Šiame name gyveno profesorius Aloyzas Sakalas (1931–2022), politinis kalinys, socialdemokratas, Nepriklausomybės Akto signataras“ numatoma įrengti Antakalnyje, ant P. Vileišio gatvėje esančio pastato.

Ketvirtadienį į paskutinę kelionę išlydimas Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Bronislovas Genzelis. Velionis laidojamas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Signatarui buvo 89 metai. Apie jo mirtį pranešta pirmadienį. Į laidotuves ištarti paskutinį „sudie“ atvyko žinomi politiniai ir visuomenės veikėjai. B. Genzelio gyvenimas Bronislovas Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų apskrityje.

Ketvirtadienį į paskutinę kelionę išlydimas Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas. Velionis laidojamas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Signataras mirė šeštadienį, eidamas 68-uosius metus.  Į laidotuves ištarti paskutinį „sudie“ atvyko profesorius Vytautas Landsbergis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, kiti politikai ir visuomenės veikėjai.

Šeštadienį mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas. Jam buvo 67 metai. Signataro mirtį lrt.lt patvirtino artimieji. Valstybės vadovai reiškia užuojautą    Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį pareiškė užuojautą dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro mirties.

Trečiadienį per Lietuvą nuvilnijo skaudi žinia – mirė signataras Liudvikas Narcizas Rasimavičius. Skelbiama, kad vyks atsisveikinimas su velioniu.  Kaip informuoja Seimo kanceliarija, urna su velionio palaikais bus pašarvota Palangos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Saulėtekio tak. 1, Palanga).  Atsisveikinimas su velioniu rugsėjo 15 d. nuo 13.00 iki 20.00.val., rugsėjo 16 d. – nuo 9.00 iki 12.00 val. Mišios Palangos evangelikų liuteronų bažnyčioje 12.00 val.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė valstybinę signataro rentą Nepriklausomybės Akto signatarui, architektui 64-erių Virgilijui Kačinskui, kuris į Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinktas kartu su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiu.  Signataro renta sudaro 39,79 proc. nuo pareiginės Seimo nario algos. Šiuo metu pareiginė Seimo nario alga ant popieriaus siekia 3608,40 eurų, tad signataro renta sudarys 1399,69 eurus.

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui ir buvusiam Europos Komisijos nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui skirta signataro renta. Pagal trečiadienį Vyriausybės priimtą nutarimą, ši išmoka jam bus mokama nuo gruodžio 1 dienos. Renta skiriama signatarui, neturinčiam draudžiamųjų pajamų, išskyrus už kūrybinę veiklą gaunamas lėšas, ir jeigu jis negauna kitos valstybinės pensijos.  Renta sudaro 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariu ir komisijos pirmininku paskyrė teisės profesorių, signatarą Joną Prapiestį. „Tikiuosi, kad naujo komisijos nario sukaupta ilgametė pedagogo, mokslininko, teisininko, teisinės valstybės kūrėjo patirtis prisidės prie atsakingos ir teismų bendruomenei itin reikšmingos Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos veiklos“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Pirmadienį pasirodė žinia, kad mirė Nepriklausomybės akto signataras Aloyzas Sakalas. Jo ilgametis kolega, bendrapartietis Vytenis Povilas Andriukaitis dalijasi prisiminimais apie velionį. Iki pat šiol jis žavisi tvirtu A. Sakalo moraliniu stuburu, šviesiu protu ir vadina jį patikimu draugu, su kuriuo eitų „ir į kalnus, ir į žvalgybą“. „Yra toks posakis: su juo galėčiau eiti į kalnus, su juo galėčiau eiti į žvalgybą.

Vyriausybė trečiadienį skyrė signataro rentą buvusiam premjerui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Aleksandrui Abišalai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, valstybinė signataro renta A. Abišalai skirta nuo lapkričio 1-osios. 1955-aisiais gimęs fizikos ir matematikos mokslų daktaro išsilavinimą turintis verslo konsultantas A. Abišala vadovavo ketvirtajai Vyriausybei 1992-ųjų liepą-lapkritį.

Antradienį anapilin išėjęs Kazimieras Motieka buvo vienas svarbiausių Lietuvos valstybės architektų, inteligentiškas, sąžiningas ir drąsus žmogus bei savo srities profesionalas, sako jo kolegos Kovo 11-osios Akto signatarai. „Aš jį prisimenu kaip žmogų, išsiskiriantį Sąjūdžio veikloje ir vadovybėje.

Rugpjūčio 31 d. eidamas 92-uosius mirė teisininkas, advokatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka. Kazimieras Motieka gimė 1929 m. lapkričio 12 d. Kaune.

Sekmadienį eidamas 82-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma, praneša Seimo ryšių su visuomene skyrius. Liudvikas Saulius Razma gimė 1938 m. vasario 7 d. Plungės rajone, Platelių miestelyje. 1960 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, ekonomistas. Ekonomikos mokslų kandidatas, docentas. 1990-ųjų kovo 11-ąją, kai parlamentas paskelbė nepriklausomybės atkūrimą, jis buvo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.

 Siūloma 20-čiai geriausių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pasirenkančių abiturientų skirti vardines signatarų stipendijas. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad aukščiausiais konkursiniais balais įstojusiems asmenims nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos kas mėnesį būtų mokamos penkių bazinių socialinių išmokų dydžio stipendijos (šiuo metu tai būtų 190 eurų). Stipendiją studentas prarastų, jei netenkintų gero mokymosi kriterijų.

Tęsiame projektą Lietuvos įtakingiausių šimtmečio vyrų moterys, kurio metu savo tv3.lt portalo skaitytojams pristatome Lietuvą garsinusių vyrų žmonas. Šį kartą pristatome jums dar vieno Lietuvos vasario 16 – osios akto signataro Petro Klimo ir jo žmonos Bronės Mėginaitės-Klimienės istoriją.

Praėjusiais metais rastas Vasario 16-osios aktas sukėlė didžiulią nuostabą kiekvienam lietuviui. 1918 metais jį pasirašė 20 tarybos narių, tarp kurių buvo ir Lietuvos istorikas Mykolas Biržiška. Kol įtakingas vyras sprendė svarbius Lietuvos ateities klausimus, namuose jo laukė mylima žmona Bronislava Šėmytė - Biržiškienė.

Eidamas 91-uosius metus mirė signataras, menotyrininkas Lionginas Šepetys, šeštadienį pranešė LRT radijas. Nuo 1990 iki 1992 metų jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Iki nepriklausomybės atkūrimo jis ėjo įvairias pareigas Lietuvos komunistų partijos centriniame komitete, buvo kultūros ministras, vadovavo tuometei Aukščiausiajai Tarybai. L. Šepetys yra parašęs straipsnių meno istorijos bei teorijos klausimais.

Iš „Lietuvos geležinkelių“ sausį atleistam buvusiam generalinio direktoriaus pavaduotojui konservatoriui Albertui Šimėnui Vyriausybė rengiasi paskirti signataro rentą. Valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ A.Šimėnas paliko sausio pradžioje. Jis atleistas naujos vadovybės iniciatyva, sutarus dėl septynių mėnesių jo atlyginimų dydžio išeitinės kompensacijos. BNS skaičiavimais, tai – ne mažiau kaip 40 tūkst. eurų iki mokesčių. 67-ių signataras BNS sakė šiuo metu nedirbantis.

Miškų valdymo reforma suinteresuotas stambusis kapitalas, siekiantis lietuviškos medienos įsigyti kuo pigiau, sako Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Šimėnas. „Tai labai stambios grupuotės, stambusis užsienio kapitalas, kuris suinteresuotas iš Lietuvos medieną pirkti pigesne kaina“, - trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė J.Šimėnas. Pasak jo, numatoma pertvarka sugriaus valstybinių miškų valdymo sistemą.

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Aktro signataras Gintautas Iešmantas. Seimas pranešė, kad signataras mirė sekmadienį. G.Iešmantas gimė 1930 metais. Lietuvių kalbos ir literatūros specialybę turėjęs signataras dirbo žurnalistu, rašė poeziją. 1974 metais G.Iešmanto bute padaryta krata ir rasti nuo 1947 metų rašyti eilėraščiai apie laisvę - tuomet jis pašalintas iš „Komjaunimo tiesos“ redakcijos skyriaus vedėjo pareigų.

Neparlamentinės Lietuvos liaudies partijos (LLP) pirmininku išrinktas Kovo 11-osios Akto signataras Rolandas Paulauskas. Rinkiminis suvažiavimas surengtas šeštadienį Vilniuje, pranešė partijos sekretoriatas. R.Paulausko pavardė minima šiemet paskelbtoje Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento grėsmių nacionaliam saugumui vertinime. Jame signataro vadovaujamas neformalus judėjimas „Mūsų gretos“ įtrauktas prie Rusijai palankių visuomeninių judėjimų.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo signataras Zigmas Vaišvila sako, jog Lietuvos žvalgybos institucijų paskelbta informacija apie jį bei kolegą signatarą Rolandą Paulauską ir dar kelis interneto portalus yra „šmeižikiška ir žinomai melaginga“. „Viešai komentuodamas paminėjimą ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui vakar Valstybės saugumo departamento vadovas sakė: „Veiksmai kalba patys už save, mes ne teisine prasme vertiname signatarų veiklą, mes manome, kad tam tikri pasisakymai ...

Kurdama laisvą, konkurencingą valstybę, Lietuva praleido per daug progų, o pastaruoju metu labiausiai nuvilia politikavimas, persikeliantis net į verslą ir ekonomiką, sako Kovo 11-osios Akto signataras Stasys Kropas. „Baigdamas norėčiau pasakyti, kas mane labiausiai stebina ir nuvilia pastaruoju metu. Politikavimas. Sąjūdžio metais mes visi buvome politikai, tačiau politika buvo nukreipta viena kryptimi – Lietuvos naudai.

 Birželio 4 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Seimų narys, žurnalistas Juozas Dringelis. J. Dringelis gimė 1935 m. birželio 25 d. Varėnos rajone, Pabaronės kaime. 1965 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, žurnalistas. 1957–1969 m. dirbo Eišiškių ir Varėnos rajonų laikraščių redakcijose žurnalistu; 1969–1990 m. – Varėnos rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriumi. Nuo 1963 iki 1990 m. buvo SSKP (LKP) narys.

Po sunkios ligos mirė Seimo narys, sovietmečio rezistentas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, penktadienį BNS patvirtino Seimo kanceliarija. Jam buvo 71 metai. Algirdas Patackas gimė Antrojo pasaulinio karo metu 1943-aisiais Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu - šiame mieste jis įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.

 Mes esame per mažai pilietiški ir per mažai naudojamės demokratijos suteiktomis laisvėmis, teisėmis bei pareigomis, nes demokratija mums ne tik leidžia, bet ir įpareigoja. Tai Žinių radijui ketvirtadienį sakė signataras Vytautas Plečkaitis. „Taip pat – ir ginti savo tėvynę. Kuo čia dėta valdžia ir tėvynė? Tai yra du atskiri dalykai.

Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas ketvirtadienį tapo oficialiu pretendentu į kandidatus prezidento rinkimuose. Pateikiant dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariams užkliuvo faktas, kad pretendentas savo kandidatūrą kelia paprašytas iniciatyvinės grupės. Apie šią grupę nebuvo pateikta jokių dokumentų. Tačiau situacija išsisprendė – kandidatas kelia save pats.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trucevičiaus vadovaujamos darbo grupės parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas kelia didelį susirūpinimą dėl Lietuvos teritorijos vientisumo, sako signatarai. "Tas projektas, kuris parengtas, kelia tam tikrų didelių abejonių, didelių baimių ir rūpesčių kalbant apie Lietuvos teritorijos vientisumą", - trečiadienį Seime sakė Kovo 11-osios Akto signatarė Irena Andrukaitienė.

Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Motieka, penktadienį Seime vykstančioje konferencijoje apžvelgęs Lietuvos istorinį kelią link 1990 metų Kovo 11-osios, išreiškė susirūpinimą, jog trūksta nuoseklios diplomatinės veiklos normalizuojant santykius su Rusija. „Norėčiau atkreipti dėmesį į realiai išlikusius pavojus, kurie buvo ir yra rezgami prieš Lietuvos valstybę.

Naktį į trečiadienį mirė Kovo 11-osios akto signataras Jonas Mačys. J. Mačys gimė 1938 m. balandžio 18 d. Marijampolės mieste. 1964 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, agronomas ekonomistas, žemės ūkio mokslų kandidatas.

Vy­tau­tas Lands­ber­gis, praė­ju­sį šeš­ta­die­nį lan­kė­si Šiau­liuo­se vy­ku­sio­je Ka­riuo­me­nės ir vi­suo­me­nės šven­tė­je. Išs­kir­ti­nio in­ter­viu „S plius“ te­le­vi­zi­jai me­tu V. Lands­ber­gis sa­kė, kad Eu­ro­pa į mus ne­žiū­ri kaip į ne­vy­kė­lius. Daž­nai mes pa­tys mė­gau­ja­mės sa­vo pa­čių ar ša­lies trū­ku­mais ir įsi­kal­ba­me esan­tys ne­vy­kė­liai. Vis dėl­to įvy­kiai Gar­lia­vo­je, po­li­ti­ko tei­gi­mu, įro­do, ko­kia Lie­tu­va yra su­si­skal­džiu­si.

„Matome, kad Seimo Antikorupcijos komisija išjudino visuomenę. Todėl grįžtu prie to, ką siūliau praėjusiais metais (toks pasiūlymas pateiktas ir Seimui – Z. V.). Vertinant FNTT vadovų atleidimą ir kitus pastarojo meto įvykius, siūlau skubiai įsteigti specialaus nepriklausomo prokuroro instituciją“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Zigmas Vaišvila.

Lietuvos ambasada Italijoje Valstybės atkūrimo dieną kviečia pagerbti Romoje palaidoto Nepriklausomybės Akto signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio atminimą. Minint 140-ąsias K. S. Šaulio gimimo metines vasario 16-osios vidurdienį prie signataro kapo Campo Verano kapinėse Romoje bus padėta gėlių, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Protestuodamas prieš Lietuvos politinio elito vykdomą Lietuvos valstybės suvereniteto ir jos šeimininko – tautos – nunykimo ir išformavimo politiką, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis pareiškė atsiribojantis nuo elitinės valdžios pareigūnų veiksmų. Antradienį spaudos konferencijoje Seime jis teigė nedalyvausiąs oficialiuose valstybiniuose renginiuose, taip pat atsisakąs hipotetiškų valstybinių pažymėjimų ar pagerbimų, įskaitant oficialų valstybinį palaidojimą.

Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas apdovanojo aukštus SSRS pareigūnus „už drąsius ir ryžtingus veiksmus“ Vilniuje 1991 metų sausį, ketvirtadienį Seime vykusioje konferencijoje sakė Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis už ilgametį darbą užsienio politikos srityje, plėtojant Lietuvos ir Vokietijos santykius Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ apdovanojo Nepriklausomybės akto signatarą, buvusį Seimo narį Antaną Račą.

Seimo sprendimu partizanams, pasirašiusiems 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją, po mirties suteiktas signatarų statusas. Už tokias Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė – 41. Remiantis šiomis pataisomis signatarų statusas po mirties suteiktas aštuoniems partizanams: Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vy...

Eidamas 75-uosius metus, gegužės 8 dieną mirė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas Stanislovas Gediminas Ilgūnas. S. G. Ilgūnas gimė 1936 m. kovo 29 d. Marijampolės apskrities, Sasnavos valsčiaus, Kantališkių kaime, valstiečių šeimoje. Mokėsi Surgučių kaimo pradžios mokykloje, Sasnavos progimnazijoje, Marijampolės vidurinėje mokykloje.

Šiandien ligoninėje mirė istorikas, politikas, rezistentas, Kovo 11-osios Akto signataras Stanislovas Gediminas Ilgūnas. Dėl jo mirties nuoširdžią užuojautą savo ir viso Seimo vardu pareiškė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. “Nuo pat ankstyvos jaunystės Velionio asmenybė ir veikla buvo neatskiriama nuo Lietuvos istorijos, nuo tautos kovų už tiesą ir laisvę.

Kovo 11-osios renginiuose dalyvavęs signataras Stasys Malkevičius vėlų ketvirtadienio vakarą, per posėdį Kovo 11-osios istorinėje salėje, pasijuto blogai. Medikų padedamas jis išėjo iš salės. Pirmąją pagalbą S. Malkevičiui suteikė Seime budėjusi gydytoja. Kaip Eltai sakė Seimo kancleris Jonas Milierius, labai greitai atvyko į Seimą iškviesti medikai. Kolegų signatarų teigimu, visą dieną šventiniuose renginiuose dalyvavęs S. Malkevičius tikriausiai pervargo, jam esą nukrito spaudimas.

Kaunietis Leonas Milčius prieš 20 metų, Kovo 11-ąją buvo tarp 124-ių Aukščiausios Tarybos politikų, kurie tarė tvirtą „taip" už Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą. Tačiau tuometinės vertybės, anot L.Milčiaus, nūdienos politikų yra dažnai paminamos. Naujienų portalui Valstietis.