shell

Netrukus iš pareigų pasitrauksiantis britų energetikos milžinės „Shell“ vadovas antradienį pareiškė, kad vyriausybės „greičiausiai“ turėtų labiau apmokestinti energetikos įmones, kad padėtų apsaugoti skurdžiausius gyventojus nuo sparčiai augančių sąskaitų už elektrą ir dujas ir palengvintų pragyvenimo išlaidų krizę.

Jungtinės Karalystės energetikos milžinė „Shell“ informavo Rusijos valdžios institucijas ir verslo partnerius, jog atsisako dalyvauti naftos ir dujų projekte „Sakhalin-2“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, skelbia Vokietijos transliuotoja „Deutsche Welle“. „Mes neperimsime naujojo juridinio asmens [projekto operatoriaus] akcijų ir pasiliekame visas su tuo susijusias savo juridines teises“, – teigiama „Shell“ oficialiame pranešime.

Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ ketvirtadienį pranešė, kad jos grynasis pelnas antrąjį ketvirtį išaugo daugiau nei penkis kartus, pasiekdamas 18 mlrd. JAV dolerių, o jį skatino į aukštumas šovusios naftos ir dujų kainos. Londone listinguojama energetikos kompanija paskelbė ir apie 6 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų supirkimo programą.

Aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ antradienį padavė į teismą Jungtinės Karalystės vyriausybę tvirtindama, kad bendrovei „Shell“ buvo leista vystyti vieną dujų telkinį Šiaurės jūroje neatlikus reikiamo poveikio aplinkai vertinimo. Grupė sakė, kad leidimas eksploatuoti telkinį „Jackdaw“ netoli Škotijos krantų buvo suteiktas neįvertinus išgautų dujų deginimo žalos.

Iš Rusijos pasitraukiančios Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų energetikos milžinės „Shell“ verslą šioje šalyje – degalinių tinklą ir tepalų gamyklą Tverės srityje – perka Rusijos didžiausias privatus naftos koncernas „Lukoil“, pranešė abi sandorio pusės.

Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ ketvirtadienį pareiškė, kad sprendimas pasitraukti iš Rusijos, kuris buvo priimtas dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, bendrovei jau atsiėjo 5 mlrd. JAV dolerių (4,6 mlrd. eurų). Dėl sumažėjusios turto Rusijoje vertės, kredito nuostolių ir „nuostolingų“ sutarčių sąlygų šių metų pirmųjų trijų mėnesių pajamos sumažės 4–5 mlrd. JAV dolerių, pranešė „Shell“. Pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus bendrovė ketina skelbti gegužės 5 dieną.

Energetikos milžinė „Shell“ antradienį pranešė, kad nebepirks karinę agresiją prieš Ukrainą tęsiančios Rusijos naftos ir gamtinių dujų, nutrauks degalinių, aviacinių degalų tiekimo bei kitą verslą, pasitrauks iš projektų šioje šalyje. „Pirmuoju neatidėliotinu žingsniu stabdome bet kokį rusiškos naftos įsigijimą neatidėliotinų sandorių rinkoje, uždarome degalines, stabdome aviacinio kuro bei tepalų gamybą Rusijoje“, – teigiama „Shell“ pranešime.

Holivudo milžinės solidarizuojasi su Ukraina – kino kompanijos „Warner Bros“ ir „Disney“ pranešė atšaukiančios savo filmų premjeras Rusijoje.  Portalas „Associated Press“ antradienį pranešė, jog reaguodama į karą Ukrainoje, kino kompanija „Warner Bros“ likus vos kelioms dienoms iki filmo „Betmenas“ premjeros, nusprendė šio filmo Rusijoje neberodyti. „Betmeno“ premjera buvo numatyta jau šį penktadienį.

Energetikos milžinė „Shell“ pirmadienį pranešė pasitraukianti iš Rusijos, toliau tirpstant užsienio investicijoms šiai šaliai gyvybiškai svarbiame energetikos sektoriuje dėl prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą. „Shell“ pranešė apie savo planus pasitraukti iš bendrų projektų su „Gazprom“ ir susijusių veiklų, įskaitant jos 27,5 proc. turimų akcijų suskystintų gamtinių dujų gamykloje „Sachalin II“, 50 proc.

Futbolininko Cristiano Ronaldo vairuotojas liko be lašo degalų, nors eilėje prie jų laukė beveik 7 valandas. Trečiadienį po pietų prie degalinės „Shell“ Wilmslowe pastebėtas į „Manchester United“ neseniai sugrįžusio futbolininko asmeninis vairuotojas su prabangiu „Bentley Flying Spur“. Degalų tokiai mašinai su 4.0 litražo varikliu reikia nemažai – 100 kilometrų ji sunaudoja vidutiniškai apie 19 litrų kuro.

Anglijos ir Nyderlandų naftos milžinė „Royal Dutch Shell“ ketvirtadienį pažadėjo iki 2050 metų tapti neutralia anglies dioksido emisijų atžvilgiu, kaip ir jos varžovė BP, klimato pokyčiams keliant vis didesnę grėsmę energetikos sektoriui. „Visuomenės lūkesčiai sparčiai keičiasi vykstant diskusijoms apie klimato pokyčius“, – sakoma bendrovės vadovo Beno van Beurdeno pranešime.

Jungtinėje Karalystėje kaltu dėl sukčiavimo stambiu mastu pripažintas vyras, didžiulei energetikos kompanijai „Shell“ padaręs beveik 6 milijonus svarų sterlingų nuostolį. Kartą sukčius sugebėjo įtikinti, kad yra įmonės vadovas. Velso gyventojas Michaelis Kinane’as (41 m.) buvo sulaikytas šių metų rugpjūtį Gatwicko oro uoste, kai lėktuvu grįžo iš Turkijos. Jis įkliuvo, kai tyrimo ėmėsi JAV federalinių tyrimų biuro (FBI) ur JK policijos bendros pajėgos.

Energetikos grupės „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) vienai didžiausių dujų prekybos bendrovių pasaulyje Nyderlandų „Shell“ pardavė dalį suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio. „LDT susitarė su „Shell Western LNG“ dėl mažos apimties SGD perkrovų Klaipėdoje iš „Independence“ laivo-saugyklos. Pirmoji perkrova vyks rugsėjį į šiuo metu atvykstantį „Coral Methane“ dujovežį“, – BNS atsiųstame komentare teigė LDT generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį padėkojo Lietuvoje viešinčiam Nyderlandų karaliui Willemui-Alexander'iui (Vilemui Aleksandrui) už paramą šaliai saugumo ir energetikos srityse. Nyderlandai Lietuvoje pernai dislokavo apie 200 karių, jie tarnauja Rukloje įsikūrusiame tarptautiniame NATO batalione.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Halbe Zijlstra atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje pirmadienį, prisipažinęs, kad melavo apie savo dalyvavimą prieštaringai vertinamame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu 2006-aisiais.

Rusija visada noriai pasisavindavo nuopelnus. Ir net verslininkai, kurie skirtingai nuo politikų pasižymėdavo daug rečiau, laikas nuo laiko „nusipelnydavo“ kokio nors apdovanojimo.

Bendra Didžiosios Britanijos naftos ir dujų gavybos kompanija „Royal Dutch Shell“ ketina dešimtyje Europos šalių atidaryti elektromobiliams įkrauti skirtų stotelių tinklą, nurodoma kompanijos pranešime spaudai. Tokias stoteles bendrovė ketina įrengti šalia jau esamų degalinių bendradarbiaudama su kompanija IONITY.

Iš baigtos statyti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stoties pirmą kartą pradedamos gabenti dujos. Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė „Litgas“ dujovežiais tieks dujas Lenkijos dujų tiekimo įmonei „Duon“. Antradienį į Klaipėdą atvyks pirmasis SGD autodujovežis, į kurį pirmą kartą SGD paskirstymo stotyje bus kraunamos „Litgas“ Lenkijos bendrovei „Duon“ parduotos dujos.

  Roterdamo uostamiestyje dėl sekmadienį kilusio gaisro buvo uždaryta dalis didžiausios Europoje naftos perdirbimo įmonės, priklausančios bendrovei „Shell“. Ugniagesiai užgesino ugnį apie 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku. „Gaisras aukštos įtampos jėgainėje naftos perdirbimo įmonėje „Shell Pernis“ Roterdame įsiplieskė praėjusį vakarą “, – naujienų agentūrai AFP sakė „Shell“ atstovas.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Shroederis tapo Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą siekiančio įgyvendinanti konsorciumo „Nord Stream 2“ vykdomosios tarybos vadovu. G.Shroederis taip pat vadovauja Vokietijoje registruotos įmonės „Nord Stream AG“ akcininkų komitetetui. Beveik 10 mlrd. eurų vertinimą „Nord Stream 2“ projektą Rusijos koncernas „Gazprom“ drauge su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį.

Net jeigu tarp Ukrainos su Rusija nebūtų „ypatingai paaštrėjusių santykių dėl Krymo“, vis tiek eilinį sykį sulauktume dujų ginčo – tai tėra tik laiko klausimas, įsitikinęs „Die Presse“ žurnalistas Eduardas Steineris. Straipsnio autorius primena, kad įprastai Maskva su Kijevu pradeda ginčus dėl dujų tiekimo tranzito įkainių vasaros viduryje, tuo pačiu įvarydama siaubą nuo jo importo priklausančiai Europai.

 Didžiausia Europos Parlamento politinė grupė – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija – nusiuntė Europos Komisijai oficialų laišką, kuriame reikalaujama Trečiojo energetikos paketo nuostatas naujojo Rusijos eksporto dujotiekio projektui „Nord Stream 2“ taikyti be išlygų. Frakcijos lydelio Manfredo Weberio pasirašytame laiške Europos Komisija raginama neremti šio projekto, kuris, pasak laiško autorių, kertasi su ES ekonominiais ir politiniais interesais.

Kiekvienai metais Davose, Šveicarijoje, vykstantis prestižinis Pasaulio Ekonomikos Forumas (PEF) surenka būrius įtakingiausių ir žinomiausių verslo, politikos, žiniasklaidos ir pramogų pasaulio atstovų. Šiais metais netrūksta žinomų vardų iš tarptautinių organizacijų ar filmavimo aikštelių, tačiau didžiųjų šalių prezidentų neišvysime.

Lenkija nori, kad Europos Sąjunga uždraustų antrojo dujotiekio kuriu Rusijos gamtinės dujos tekėtų į Vokietiją, tiesimą Baltijos jūros dugnu, nes tai pakerta Bendrijos strateginius interesus ir pažeidžia konkurencijos taisykles.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį pasmerkė planus nutiesti antrąjį dujotiekį Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją, sakydamas, kad tas projektas jo šaliai kainuos 2 mlrd. JAV dolerių (1,8 mlrd. eurų) per metus prarastų pajamų.

Europos naftos perdirbimo bendrovės sumažino Rusijos naftos įsigijimo kiekį, vietoje jos perkasi į aktyvią eksporto šalių kovą už rinkos dalį įsitraukusios Saudo Arabijos žaliavas. Prekeiviai tikina, kad saudiečių nafta pigesnė, o Maskva Rijadą kaltina dempingavimu, rašoma rbc.ru.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį sukritikavo „antiukrainietišką ir antieuropietišką“ sutartį tarp Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ ir kelių Vakarų šalių bendrovių, pagal kurią planuojama nutiesti antrą dujotiekį Baltijos jūroje. Birželį „Gazprom“ susitarė su Britanijos ir Nyderlandų bendrove „Shell“, Vokietijos E.ON ir Austrijos OMV nutiesti į Vokietiją naują dujotiekį „Nord Stream 2“, aplenkiant Lenkiją ir konflikto su prorusiškais separatistais krečiamą Ukrainą.

Nauja dujotiekio „Nord Stream“ trasa, kurią ketina tiesti Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, yra nereikalinga Europos Sąjungai (ES) ir padarys didelės žalos Ukrainai, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. „Pirmiausia jis visiškai yra nereikalingas Europos Sąjungai. Dabar Rusija teikia trimis būdais - tai „Nord Stream“, kanalas, kuris eina pro Baltarusiją - Jamalas-Europa - ir vadinamas Ukrainos tranzitinis dujotiekis.

Aktyvistai, nusistatę prieš naftos telkinių paieškos ir žvalgymo gręžinius Arktyje, planuoja šeštadienį surengti plaukimą kajakais ir kitais laiveliais Elioto įlankoje prie Sietlo miesto, kur dviem dienomis anksčiau buvo atplukdyta didžiulė gręžimo platforma, kuri yra pagrindinė naftos milžinės „Shell“ Arkties gręžybos flotilėje.

Kiekvienas automobilių gamintojas propaguoja vieną ar kitą tepalų gamintoją. „Fiat-Chrysler“ koncernas agituoja už „Selenia“, „Renault“ rekomenduoja „Elf“, „Volkswagen“ dievina „Castrol“. Pastarąjį gamintoją daugelį metų rekomendavo ir „BMW“, tačiau nuo 2015 metų pradžios, į visų vokiškų automobilių variklius bus rekomenduojama pilti „Shell“ firmos produkciją.

Gegužės 22–24 dienomis Sankt Peterburge vyko tarptautinis ekonomikos forumas, o birželio 15–19 dienomis Maskvoje – 21-asis pasaulio naftos kongresas (21th World Petroleum Congress). Analizuojant šiuos du neseniai įvykusius renginius galima sužinoti Vakarų valstybių verslo įmonių požiūrį į Vakarų vyriausybių sankcijas Rusijos Federacijai. Nuo 1997 m. organizuojamas tarptautinis Sankt Peterburgo ekonomikos forumas – vienas prestižiškiausių ekonomikos forumų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Ukraina ir JAV energetikos milžinė „Chevron“ antradienį pasirašė 10 mlrd. JAV dolerių (25,6 mlrd. litų) vertės sutartį dėl skalūnų dujų gavybos, Kijevui tikintis užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos iki 2020 metų. Pagal šią sutartį dėl išgautų išteklių pasidalijimo „Chevron“ suteikta teisė išžvalgyti Olesko telkinį vakarų Ukrainoje, kuriame, kaip prognozuoja Kijevas, gali būti 2,98 trln. kubinių metrų skalūnų dujų.

Europos Komisija (EK) atliko netikėtų patikrinimų keliose didelėse naftos bendrovėse dėl tikėtino kainų derinimo, pažeidžiant Europos Sąjungos (ES) antikartelines taisykles. Komisija neįvardijo per antradienį surengtus reidus patikrintų bendrovių, tačiau Didžiosios Britanijos energetikos milžinė BP, koncernas „Shell“ ir Norvegijos bendrovė „Statoil“ nurodė, kad inspektoriai lankėsi jų biuruose.

Ukraina pasirašė didžiulės vertės sutartį dėl skalūnų dujų telkinio eksploatavimo su „Royal Dutch Shell“, sandoris vertinamas 10 mlrd. dolerių. Apie tai informuoja BBC. Sutartį pasirašė energetikos milžinės „Shell“ generalinis direktorius Piteris Vozeris (Peter Voser) ir Ukrainos energetikos ministras Eduardas Stavickis Davoso ekonomikos forumo, vykstančio Šveicarijoje, užkulisiuose.

Aktyvistai  Davose  skyrė kasmetinius „Visuomenės akies“ (Public Eye) gėdos apdovanojimus JAV bankui „Goldman Sachs“ ir naftos milžinei „Shell“ už „ypač akivaizdžius bendrovių pelno vaikymosi atvejus ir nusižengimus aplinkosaugai“.  „Goldman Sachs“ pelnė žiuri apdovanojimą, o „Shell“ buvo išrinkta pagal viešo balsavimo internetu rezultatus.

Kataras pradėjo derybas dėl septynių Europos bankų akcijų paketo įsigijimo. Apie tai informuoja „Al Arabya“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, neatskleidžiančiais bankų pavadinimų. Kataras aktyviai investuoja į Europą per savo investicinį fondą, į kurį skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto pertekliaus. Pastaraisiais metais šis rodiklis dėl aukštų naftos kainų viršija 16 mlrd. dolerių.

„Amerikietišku stebuklu“ vadinamos skalūninės dujos gali tapti tikra alternatyva tradicinėms dujoms. Ar tai reikštų „Gazprom“ monopolijos pabaigą? „Vedomosti“ siūlo pasigilinti į skalūninių dujų istoriją, revoliuciją ir problemas. Amerikietiškas stebuklas Skalūninėmis dujomis Jungtinėse Valstijose domėjosi seniai: pirmasis komercinis dujų gręžinys suakmenėjusiame molyje buvo išgręžtas Niujorko valstijoje dar 1821 metais, bet toks gręžinys duodavo per mažai dujų, kad darbai atsipirktų.

Stipraus prekės ženklo sukūrimas ir valdymas yra visų bendrovių prioritetas, nepriklausomai nuo bendrovės dydžio, rinkos ar sektoriaus. Galų gale, stiprus prekės ženklas užtikrina klientų lojalumą ir kompanijos pelningumą. Tvirto prekės ženklo nauda yra akivaizdi. Nedaugelis vadovų ryžtasi žengti žingsnį atgal ir objektyviai įvertinti savo prekės ženklo stiprybes bei silpnybes.

Naftos kompanija „Shell“ per 2007-2009 m. laikotarpį išleido milijardą dolerių siekdama užtikrinti savo objektų ir darbuotojų saugumą. Apie tai pranešama organizacijos „Platform“ tyrime, paremtame „Shell“ duomenimis. Beveik 40 proc. visos sumos (383 mln. dolerių) „Shell“ išleido užtikrinti savo darbuotojų ir platformų saugumą Nigerijoje, konkrečiai - Nigerio upės deltoje. Vien 2008 metais saugumui šiame regione „Shell“ skyrė daugiau lėšų nei Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse, ES ir Rusijoje.

JAV bendrovės „ExxonMobil“ nesėkmingų skalūnų dujų paieškų Lenkijoje scenarijus Lietuvoje nepasikartos, įsitikinusi Lietuvos Geologijos tarnyba. Geologijos tarnyba artimiausiu metu paskelbs konkursą bendrovėms naudoti angliavandenilių išteklius. Skalūninių dujų ir naftos paiešką savo licenciniame plote jau pradėjo „Minijos nafta“. Lenkijoje skalūninių dujų žvalgybos darbus JAV kompanija „ExxonMobil“ pirmadienį nutraukė, nes rado per mažai skalūninių dujų.

Kataro investicinis fondas (QIA) įsigijo dalį britų ir olandų kompanijos „Royal Dutch Shell“, pranešė naftos ir dujų milžinė spaudos tarnyba. Kaip gegužės 11 dieną skelbiama Vidurio Rytų ekonominėje apžvalgoje „Middle East Economic Survey“ (MEES), Kataras įsigijo 3-5 proc. akcijų. „Reuters“ duomenimis, jeigu Kataras įsigis 5 proc. akcijų, jis taps didžiausiu „Shell“ akcininkų. Atsižvelgiant į tai, kad kompanijos rinkos kapitalizacija viršija 210 mlrd. dolerių, 3-5 proc.

Singapūre kovojama su liepsnomis Britanijos ir Olandijos naftos bei dujų korporacijos „Royal Dutch Shell“ didžiausioje naftos perdirbimo gamykloje , praneša BBC.

Pirmadienį bendrovė "Shell" pranešė, kad po naftos nuotėkio jai priklausančioje gavybos platformoje, įsikūrusioje per 180 km nuo Škotijos pakrantės, į Šiaurės jūrą išsiliejo 54 tūkst. 600 galonų naftos Informacija apie žalą tikslinama.

Naftos ir dujų korporacija „Royal Dutch Shell“ gali sumokėti beveik pusę milijardo dolerių (per 410 mln. dolerių) už naftos nuotėkį Nigerijoje, ketvirtadienį rašo „The Financial Times“. Išvakarėse „Shell“ pripažino savo atsakomybę už du stambius naftos nuotėkius, įvykusius Deltos šachtoje pietinėje Nigerijos dalyje. Kompanijos atstovai pripažino, kad nelaimė įvyko dėl įrangos gedimo, o ne dėl vietos gyventojų įvykdytų vandalizmo išpuolių.

Bendrovė „Shell“, planuojanti pradėti vandenyno dugne prie Vakarų Australijos atrasto dujų telkinio eksploatavimą, ruošiasi statyti specialiai tam skirtą laivą, kuris bus didžiausias  pasaulyje.

„Royal Dutch Shell“, siekdama atgaivinti gamybos augimą, iki 2014 metų ketina išleisti daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių. Kompanija „Shell“, kuri varžosi su BP Plc  dėl didžiausios Europos naftos bendrovės vardo, tikisi, kad 2012 metais gamyba išaugs 11 proc. iki 3,5 mlrd. barelių per dieną. „Shell“ vadovas Peteris Voseris teigia, kad kompanija vykdys dideles investicijas, siekdama paskatinti „Shell“ finansinę veiklą.

Bloomberg duomenimis, Royal Dutch Shell paskelbė, kad trečio metų ketvirčio grynasis pelnas sumažėjo 62 proc. Kompanijos pelną stipriausiai paveikė krintančios naftos ir dujų kainos. Grynasis kompanijos pelnas nukrito iki 3,25 mlrd. JAV dolerių. Prieš metus kompanijos pelnas siekė 8,45 mlrd. JAV dolerių. „Shell“ 5000 mažina darbo vietų skaičių, t.y. apie 5 proc. visos darbo jėgos. Taip pat apie 1 mlrd. JAV dolerių sumažino veiklos sąnaudas.

Norvegijos Nobelio premijos komitetas Nobelio premija yra apdovanoję tokias prieštaringai vertinamas asmenybes kaip Henry Kissingeris ar Yasiras Arafatas. Žurnalas „Foreign Policy“ pateikia 7 žmonių, kurie tikrai nusipelnė Nobelio taikos premijos, tačiau niekada jos taip ir negavo, sąrašą. Mahatma Gandis Pasiekimai: Mohandas K. Ghandis buvo dvasinis ir politinis Indijos judėjimo už nepriklausomybę lyderis ir pasisakė už nesmurtinį pasipriešinimą kaip priemonę socialiniams pokyčiams pasiekti.

Rusijos Tolimuosius Rytus smaugia gamtinių dujų badas. Kremlius vis aktyviau spaudžia užsienio investuotojus, kad šie pažeistų susitarimus su Kinija ir Sachaline išgaunamas dujas tiektų vietos rinkai. Jau šių metų pradžioje pasirodė pranešimų, kad Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ iš amerikiečių bendrovės „Exxon Mobil“, eksploatuojančios telkinį „Sachalinas-1“, norėtų gauti papildomų garantijų dėl dujų tiekimo.