sergejus naryškinas

Rusijos užsienio žvalgyba (SVR) iškoneveikė Ispanijoje nušautą rusų sraigtasparnio pilotą, kuris praėjusių metų vasarą perbėgo į Ukrainą. Rusų pilotas buvo „moralinis lavonas“, kai planavo savo nusikaltimą, sakė SVR direktorius Sergejus Naryškinas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros. Daugiau komentarų jis nepateikė. Anot Ispanijos ir Ukrainos žiniasklaidos, pilotas praėjusią savaitę rastas nušautas požeminiame garaže Viljochojosos mieste prie Alikantės.

Praėjusią savaitę pasklido žinia, jog Kremliaus režimas spaudžia filmų ir serialų transliavimo platformą „Netflix“ transliuoti Rusijos propagandinius kanalus. Pirmadienį kompanija pareiškė, jog režimui paklusti neketina. Portalas „Politico“ praneša, jog vykstant karui Ukrainoje, „Netflix“ neturi planų pridėti Rusijos vyriausybės finansuojamus kanalus į rusišką savo platformos versiją.

Praėjusios savaitės pabaigoje naujienų portalas „Politico“ išpublikavo naujieną, kad internetinė televizijos transliacijų platforma „Netflix“ yra spaudžiama transliuoti Kremliaus propagandos kanalus. Tai yra dalis platformos naujų įsipareigojimų Rusijai. Kovo 1 d., „Netflix“ Rusijoje bus taikomi nauji įsipareigojimai po to, kai praėjusiais metais ji buvo įtraukta į „garso ir vaizdo paslaugų“ registrą, kurį prižiūri šalies ryšių reguliavimo institucija „Roskomnadzor“, rašo pranešime spaudai.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas mano, kad Švedija – viena iš pagrindinių Amerikos tariamai vykdomame hibridiniame kare prieš Rusiją. Apie tai saugumietis „paskelbė“ praėjusią savaitę vykusioje buvusių sovietinių respublikų saugumo tarnybų konferencijoje. Ten buvęs Rusijos parlamento pirmininkas suskubo veikimu prieš Rusiją apkaltinti viską, ką galėjo – pradedant JAV ir baigiant Baltijos valstybėmis.

Jungtinių Valstijų daromas spaudimas Nepriklausomų Valstybių Sąjungos narėms prilygsta nepaskelbtam hibridiniam karui, o jame svarbų vaidmenį taip pat atlieka Vašingtono sąjungininkės, įskaitant Baltijos šalis, antradienį pareiškė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas.

Prasidėjus Krymo aneksijai, į okupantų pusę perėjo praktiškai visos pusiasalio jėgos struktūrų pajėgos, taip pat ir kariuomenė, interviu „censor.net.ua“ pasakojo tuomet prezidento pareigas ėjęs Aleksandras Turčinovas. Jis pažymėjo, kad Ukraina kovoti prieš Rusijos agresiją 2014-aisiais faktiškai neturėjo galimybių. „Iš 13 tūkst. Ukrainos kariuomenės pajėgų Kryme priesaikai ištikimi liko 3900. Saugumo tarnybos pareigūnai – 99 proc. išdavė priesaiką. Tarp VRM pareigūnų, išdavusių Krymą, – 99 proc.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (UNSGT) paviešino visą 2014-ųjų vasario 28-osios posėdžio, vykusio prieš pat visišką Rusijos įvykdytą galutinę Krymo pusiasalio aneksiją, stenogramą. „currenttime.tv“ pateikia šešis svarbiausius posėdžio momentus – naujo Krymo statuso aptarimą, karinės padėties įvedimo klausimą ir Rusijos Dūmos pirmininko skambutį SNBO.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Rusijos ambasadorių pasiaiškinti dėl Maskvos per klaidą pareikšto kaltinimo, kad Prancūzijos naikintuvas praskrido „pavojingai arti“ rusų keleivinio lėktuvo su aukšto rango parlamento pareigūnų delegacija, pranešė ministerijos atstovas. Iš tiesų tai buvo Šveicarijos naikintuvas.

Rusija pirmadienį pasmerkė incidentą, per kurį Šveicarijos naikintuvas priskrido „pavojingai arti“ rusų keleivinio lėktuvo, skraidinusio aukšto rango parlamento pareigūnų delegaciją, nors Šveicarija teigė, kad tai buvo įprastas patikrinimas. Incidentas, įvykęs pirmadienio rytą, iš pradžių išprovokavo diplomatinį ginčą tarp Maskvos ir Paryžiaus, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad naikintuvas buvo prancūzų, ir iškvietė Prancūzijos ambasadorių pasiaiškinti.

Paryžius pirmadienį paneigė, kad pavojingai arti prie Rusijos parlamentinę delegaciją skraidinusio lėktuvo priartėjęs lėktuvus buvo prancūzų; iš tikrųjų ten buvęs šveicarų lėktuvas. „Tai buvo šveicarų lėktuvas, F18, joks prancūzų karo lėktuvas tame nedalyvavo“, – sakė naujienų agentūrai AFP Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas svarsto galimybę pasinaudoti 2006-ųjų įstatymu dėl „specialiųjų priemonių pritaikymo“ Suomijai. Rusija svarsto Suomijai pritaikyti įstatymą, numatantį sankcijas šaliai, kuri vykdo „priešišką politiką Rusijos atžvilgiu“. „Aš visiškai neatmetu galimybės pritaikyti šį įstatymą šiuo konkrečiu atveju – taip pat, tačiau tai turi būti suderinta su vykdančiąja valdžia“, – pažymėjo A. Puškovas.

12 val. 51 min. Rusija antradienį pareiškė apgailestaujanti dėl Ukrainos sprendimo atnaujinti karinę operaciją prieš prorusiškus separatistus ir paragino Kijevo partnerius užsienyje liautis naudoti šią šalį kaip pėstininką geopolitiniuose žaidimuose.

Rusijos vaidmuo ir įtaka įvykiams Ukrainoje paskatino Vakarų pasaulį įvesti prieš šią valstybę sankcijas. Galima prisiminti, kad pirmos užuominos apie sankcijas (ir pirmiausia – jų mastą) Maskvą prajuokino. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad sankcijų ratas sukasi gal ir lėtai, bet nenumaldomai. Šiandien jau nežinia, kas juoksis paskutinis, nes sankcijos sukelia Rusijai akivaizdžių nepatogumų.

Krymo vadovas Sergejus Aksionovas ir Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Krymo stojimo į Rusijos Federaciją sutartį. Rusija aneksavo Krymą. papildyta 16 val. 03 min.

Rusijos Dūmos vadovas Sergejus Naryškinas pranešė, kad gegužės 8 dieną parlamentas susirinks į neeilinį posėdį, kad patvirtintų kandidatą į vyriausybės vadovus. „Išrinktasis prezidentas pasirengęs iškart po inauguracijos gegužės 7 dieną pateikti kandidatą į ministrus pirmininkus“, – sakė S. Naryškinas. Kaip žinoma, išrinktasis prezidentas Vladimiras Putinas yra pažadėjęs į premjerus siūlyti kadenciją baigiantį prezidentą Dmitrijų Medvedevą.

Kas kaltas dėl to, kad Vankuverio žiemos olimpiada Rusijai tapo pačia prasčiausia per visą istoriją? Senas sovietinis anekdotas pasakoja apie tai, kaip Nikita Chruščiovas ir Richardas Nixonas sutarė lenktyniauti, kas pirmas apibėgs Kremlių. Buvo pats Šaltojo karo įkarštis ir R. Nixonas laimėjo.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas gegužės 15 dienos įsaku įkūrė specialiąją komisiją, kurios pagrindinis tikslas bus priešintis „mėginimams falsifikuoti istoriją, siekiant pakenkti Rusijos interesams“. Savaitę prieš tai, Pergalės dienos išvakarėse, jis teigė: „Atsidūrėme situacijoje, kai turime atkurti istorinę tiesą ir netgi dar kartą įrodyti faktus, kurie dar visai neseniai atrodė visiškai akivaizdūs. Tai sunku, o kartais, tiesą sakant, nemalonu. Bet tai daryti būtina.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įsakė sukurti specialią komisiją, kuri kovotų su bandymais „falsifikuoti“ istoriją, antradienį pranešė Kremlius. Teigiama, kad komisijai vadovaus prezidento administracijos galva Sergejus Naryškinas. Į komisiją iš viso įeis 28 pareigūnai ir Federalinės saugumo tarnybos, Užsienio žvalgybos tarnybos, Dūmos, valstybės archyvų, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad pradeda tikrą karą prieš korupciją. Iš pirmo žvilgsnio, tai logiška ir sveikintina iniciatyva, tačiau taip pat - tai netiesioginis, bet akivaizdus kaltinimas Vladimirui Putinui. Dviprasmiška kova Kaip rašo „Lietuvos žinios“, korupcija Rusijoje, kaip ir beveik visoje posovietinėje erdvėje, yra ne išskirtinis reiškinys, o greičiau - kasdienybė.

Rusija išgyveno pirmąją savaitę vadovaujant vadinamajam Medvedevo-Putino tandemui. Labiausiai šį laikotarpį charakterizuojantis bruožas - gausios kadrinės rokiruotės. Vos Dmitrijus Medvedevas tapo prezidentu, o Vladimiras Putinas - ministru pirmininku, Rusijoje prasidėjo „didysis valdininkų kraustymasis“ ir įgaliojimų bei atsakomybės dalybos. Daug naujų veidų pasirodė vyriausybėje ir prezidento administracijoje, bet ar tikrai jie nauji? Kadrinių revoliucijų nebuvo.

Artėjant tam laikui, kai gegužės mėnesį Dmitrijus Medvedevas bus inauguruotas Rusijos prezidentu, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas perims Vyriausybės vadžias, netyla spekuliacijos dėl to, kaip atrodys naujoji Rusijos prezidento administracija bei ministrų kabinetas, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. Radijo stoties „Ekho Moskvy“ korespondentas Jevgenijus Buntmanas teigia, kad dabartinis Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Sobianinas, kuris vadovavo ir D. Medvedevo prezidento rinkimų kamp...

Penktadienį Rusijos prezidento padėjėjas I. Šuvalovas pareiškė, kad V. Putino įpėdiniu gali tapti ne „numatyti“ vicepremjerai Medvedevas ar Ivanovas, o nežinomas trečias kandidatas. Ekspertai mano, kad juo tapti gali Lietuvos ordino kavalierius V. Jakuninas. Rusijos prezidento padėjėjas Igoris Šuvalovas šiandien pareiškė, kad Vladimiro Putino įpėdiniu gali tapti ne dažniausiai minimi vicepremjerai Dmitrijus Medvedevas ar Sergejus Ivanovas, o trečias, kol kas niekam nežinomas asmuo.