seimo švietimo

Vietų trūkumą Vilniaus mokyklose švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savivaldybei siūlo spręsti griežtu būdu – neleidžiant aplinkinių savivaldybių vaikams mokytis sostinės mokyklose. J. Šiugždinienė trečiadienį Seime sulaukė klausimo, kaip Vilniaus mieste turėtų būti sprendžiama problema, kad savivaldybės mokyklose trūksta vietų, todėl formuojasi itin gausios klasės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kaip pati sako, nesulaikė emocijų Seime sulaukusi klausimų ir priekaištų dėl ministerijos planuojamos mokyklų tinklo reformos.  Trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministrė sulaukė klausimų ir pastebėjimų dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuojamos mokyklų tinklo pertvarkos, kuria ketinama naikinti jungtines klases.

Dėl mokytojų trūkumo šalies mokyklose Lietuva atsidūrė labai keblioje situacijoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad mokytojų amžiaus vidurkis – 50 metų, o Lietuvoje esama net 90-mečio mokytojo. Tam tikslui ministerija žada ne tik didinti stipendijas stojantiesiems į pedagogikos studijas, bet ir leisti mokytojais tapti žmonėms, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo.

Partijų susitarimui dėl švietimo įgyvendinti reikės nuosekliai didinti finansavimą keliais šimtais milijonų eurų kasmet, 2030-aisiais tam reikėtų papildomų 1,5 mrld. eurų, lyginant su dabartine situacija, teigia derybininkai.

Po Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros gaisro grupė Seimo narių siūlo parlamente priimti rezoliuciją dėl medinio sakralinio kultūros paveldo sergėjimo. Rezoliucija Vyriausybei būtų siūloma imtis konkrečių veiksmų apsaugoti Lietuvos medinį sakralinį paveldą nuo sunaikinimo grėsmės.

Seime įregistruotos Švietimo įstatymo pataisos turėtų ne tik įtvirtinti ugdymo šeimoje galimybę, bet ir užtikrinti keletą saugiklių, rašo „Lietuvos žinios. „Jie būtini, kad galimybe mokytis namuose nebūtų piktnaudžiaujama, nes ne visi tėvai gali būti mokytojai savo vaikams“, – dienraščiui sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Siūloma, kad tėvai ar globėjai pasirašytų sutartis su mokykla, ir vaikas bus mokomas šeimoje.

Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomoms mokytojų etatinio apmokėjimo modelio pataisoms. Daliai šalies mokytojų penktą savaitę tęsiant streiką ypatingos skubos tvarka teikiamos pataisos supaprastina mokytojo etatinio apmokėjimo modelį ir didesnį dėmesį skiria tiesioginiam mokytojo darbui – pamokoms. Už tokias pataisas balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė keturi parlamentarai.

Mokykloje saugiai jaučiasi 75 proc. moksleivių, 25 proc. sako, kad jie patys arba klasės draugai susiduria su smurtu, rodo Lietuvos moksleivių sąjungos atlikta apklausa. Daugiausiai moksleivių atsakė, kad su smurtu susidūrė mokykloje, iš kitų mokinių – tokį atsakymą rinkosi 82,8 proc. 5–8 klasių moksleivių, 72,7 proc. pradinukų ir 58,9 proc. vyriausiųjų klasių mokinių.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo ankstinti privalomą lietuvių kalbos mokymą ikimokyklinėse įstaigose Tautinių mažumų vaikams. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, ŠMM įstatymo pataisomis siūlo įtvirtinti, kad ikimokyklinio ugdymo programoje tautinių mažumų mokyklose ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį renkasi į posėdį svarstyti projektų dėl etatinio pedagogų apmokėjimo modelio įvedimo. Priimti sprendimą dėl šių pataisų planuota dar penktadienį, tačiau posėdį palikus opozicijos atstovams neliko kvorumo. Valdantieji baiminasi, kad dėl opozicijos pasipriešinimo gali žlugti planai pagal naują tvarką mokytojų algas skaičiuoti jau nuo rugsėjo.

Seimas svarstys Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymą nuo kitų metų maždaug 16 proc. didinti mokslininkų atlyginimus. Už tokias pataisas antradienį balsavo 96 Seimo nariai, du susilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

Mokinio ugdymas mažoje mokykloje kainuoja brangiau, mokytojui mokinių tenka mažiau, o rezultatai – prastesni, pažymi Valstybės kontrolė (VK). „Kas mus neramina – mažoje mokykloje vieno vaiko ugdymas valstybei kainuoja daugiau nei keturis kartus, bet ji negali pasigirti gerėjančiais pasiekimais“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį sakė VK atstovė Lina Balėnaitė.

Švietimo ir mokslo ministerija trečiadienį rengia diskusiją, kurioje žadama pristatyti, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos. Socialiniuose tinkluose buvo pasirodžiusi informacija, neva pradinio ugdymo mokytojų rengimą ministerija nori patikėti tik kolegijoms. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas tai paneigė, tikindamas, kad ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus ir toliau galės rengti tiek kolegijos, tiek universitetai.

Vyriausybė nesvarstys mokyklų statybų Pilaitėje, teigiama premjero Sauliaus Skvernelio atsakyme Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams. Komitetas yra pasiūlęs Vyriausybei apsvarstyti galimybę perduoti valstybinės žemės sklypą katalikiškos mokyklos statybai, tačiau premjeras sako, jog tai esanti savivaldybės kompetencija. „Pranešu, kad Vyriausybė nenumato svarstyti šio klausimo.

Vilniaus Pilaitės bendruomenei, Katalikų bažnyčiai ir Vilniaus savivaldybei nesusitariant, ar Pilaitės mikrorajone turėtų atsirasti katalikiška, ar savivaldybės mokykla, Vyriausybė svarstys, ar perduoti sklypą bažnyčiai, sako premjero patarėjas Tomas Beržinskas.

Seimas šią savaitę ėmėsi siūlymų, kuriais būtų koreguojami reikalavimai kolegijų direktoriams – vienu projektu reikalavimas turėti mokslo laipsnį būtų nukeliamas 2021 metams, o kitu išvis būtų leista vadovauti ir be mokslinio laipsnio. „Valstiečiai“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vadovas Eugenijus Jovaiša ir šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo, kad nuo rugpjūčio įsigaliojęs reikalavimas kolegijų direktoriams turėti mokslo laipsnį būtų dar nukeltas – į 2021 metų sausio 1 dieną.

Dakus Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ragina valstybės institucijas užtikrinti reikiamą finansavimą aukštosioms mokykloms, jog mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų didinimas nebūtų užkrautas tik pačioms įstaigoms. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, VU Filosofijos fakulteto mokslininkų iniciatyvinė grupė ragina kolegas siųsti laiškus Seimo nariams ir reikalauti imtis ryžtingų veiksmų, jog bendras finansavimas švietimui ir mokslui artėtų prie tarptautinių organizacijų rekomenduojamo 6 proc.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pristatytą tolesnį universitetų tinklo reorganizavimo planą iki šiol pertvarkai skeptiškos aukštosios mokyklos sutinka nevienareikšmiai: dalis pertvarkai anksčiau prieštaravusių universitetų poziciją švelnina, kiti siūlomų pokyčių atžvilgiu išlieka kategoriškai kritiški. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nesutinka su planu jį padalinti tarp Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Vilniaus universiteto (VU) ir kartoja, kad nori jungtis tik su VDU.

Mažiau pirmakursių priėmusiose profesinėse mokyklose situacija iš esmės nesikeičia ir po papildomos sutarčių neatvykusių pasirašyti kandidatų apklausos – po jos papildomai pritraukta mažiau nei trys dešimtys mokinių. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas BNS sakė, kad buvo susisiekta su keliais šimtais antro etapo sutarčių neatvykusių pasirašyti asmenų.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas neišrinko kandidato į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus. Vadovauti komisijai trečiadienio posėdyje buvo pasiūlyti du išrinkti komisijos nariai – ligšiolinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė ir portalo alkas.lt vienas leidėjų ir redaktorius, žurnalistas Audrys Antanaitis. Slaptame balsavime už A.Antanaičio kandidatūrą buvo penki komiteto nariai, daugiau balsavimo biuletenių neišduota.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį surengė pakartotinius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narių rinkimus. Jų baigtis gali turėti didelės įtakos sprendimams dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose. Iš 16 išrinktų naujų narių penki šiuo metu yra VLKK nariai.

Po ilgų ir audringų diskusijų, Seimas, 78 parlamentarams balsavus už, 3 – prieš ir 27 susilaikius, po svarstymo pritarė nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektui, kuriuo siūloma pritarti Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui. Vyriausybei siūloma iki 2017 m. gruodžio 1 d. parengti šio plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus, užtikrinant jų atitiktį Vyriausybės programai.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo pradedama universitetų tinklo pertvarka. Už Vyriausybės teikiamą nutarimo projektą po pateikimo balsavo 89 Seimo nariai, aštuoni susilaikė. Projektą toliau svarstys Švietimo ir mokslo komitetas, o į plenarinių posėdžių salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio 27 dieną.

Planą, kaip pertvarkyti aukštąsias mokyklas, Seimas turėtų svarstyti pavasario sesijoje, BNS sakė Seimo pirmininko atstovė Dalia Vencevičienė. Anot jos, Vyriausybės pateiktas planas Seime registruotas penktadienį, parlamentarai pirmiausia turi susipažinti su juo, o tada planas bus svarstomas. „Planą numatoma svarstyti šioje sesijoje“, – sakė D.Vencevičienė. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė viliasi, jog pokyčiai aukštajame moksle startuos 2018 metais.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą, nors Vyriausybė prašo palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą. Premjeras Saulius Skvernelis žada prašyti Seimo etikos sargų įvertinti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko valstiečio veiksmus, ar išreikšdamas pritarimą savo buvusios darbovietės išsaugojimui jis nepainioja interesų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas kritikuoja naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatyme paliktą aukštųjų mokyklų valdymo modelį. Seimas balsuodamas dėl įstatymo pritarė siūlymui, kuris iš esmės paliko egzistuojančią dabartinę per 2009 metų reformą įvestą aukštųjų mokyklų valdymo formą, kai sprendžiamoji galia priklauso tarybai. „Didžiulės nekontroliuojamos valdžios galios atiduotos į valstybinės aukštosios mokyklos vadovo ir tarybos rankas.

Siekiant nustatyti, kas būtų laikomas gerai besimokančiu studentu, siūloma įvesti tris pasiekimų lygmenis – puikų, tipinį ir slenkstinį. Pristatydamas atitinkamą Mokslo ir studijų įstatymo pataisą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas „darbietis“ Raimundas Paliukas jį vadino revoliuciniu. Už projektą po pateikimo antradienį balsavo 74 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, septyni susilaikė. Toliau projektą vertins parlamentiniai komitetai.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) papildomų pinigų padidinti mokytojų algoms šiemet ketina paimti iš lėšų, anksčiau numatytų neformaliajam vaikų ugdymui, o šioms reikmėms pinigai bus kompensuoti iš Europos Sąjungos (ES) lėšų.   „Mitas – kad bus nuskriausti vaikai, nes nebebus neformaliojo krepšelio. Pareiškiu atsakingai – jis buvo ir bus“, – trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete garantavo švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Konstitucijos pataisos projektui, kad mokslas būtų privalomas iki 18 metų. Pataisą inicijuoja konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė, argumentuodama, kad privalomas mokslas gimnazijose, vidurinėse arba profesinėse mokyklose iki 18 metų įpareigos jaunuolius būti saugioje aplinkoje, leis jiems būti užimtiems ir lavinamiems, suteiks galimybę dalyvauti prevencinėse, popamokinio užimtumo programose, taip pat užkirs kelią šalinti nepažangius mokinius i...

 Seimas ėmėsi nutarimo projekto, kuriuo siūloma keliose savivaldybėse nuo rugsėjo išbandyti kitokią - nebe mokinio, o klasės krepšelio - mokyklų finansavimo tvarką.

 Antras Seimo komitetas nepritarė grupės parlamentarų pataisai, kad seksualinės orientacijos kritika, įtikinėjimai ją keisti nebūtų laikomi diskriminavimu ar patyčiomis. Trečiadienį balsuojant dėl grupės parlamentarų teiktos Baudžiamojo kodekso pataisos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete balsai pasiskirstė po lygiai, lėmė komiteto pirmininkės „darbietės“ Audronės Pitrėnienės balsas.

 Privalomą priešmokyklinį ugdymą šešiamečiams Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) planuoja įvesti nuo 2015 metų rugsėjo, kitų metų biudžeto projekte tam numatyta skirti 5 mln. litų. Ministerijos planus dėl privalomo ugdymo paankstinimo trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatė ŠMM Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.

 Agnė Raščiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba Lietuvos studentų sąjunga (LSS) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatė siūlymus, kaip tobulinti Mokslo ir studijų įstatymą. Studentų organizacija tikina, kad pasigenda galimybių atlikti praktikas ir norėtų, kad nebūtų mažinama valstybės finansuojamų vietų. Nebe pirmą kartą LSS bando užmegzti dialogą su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariais, norėdami išsiaiškinti galimybes patobulinti Mokslo ir studijų įstatymą.

Lietuvos lenkų atstovai Seime reikalauja stabdyti naujo Valstybinės kalbos įstatymo priėmimą, kol nereglamentuota, kaip mūsų šalyje gali būti vartojamos tautinių mažumų kalbos. Valdantieji atsako, kad pagal Konstituciją valstybinė kalba Lietuvoje viena – lietuvių, o kitų niekas nedraudžia vartoti privačiame gyvenime.

Dalis politikų Seime tikisi, kad priėmus naują įstatymą jau kitąmet pavyks efektyviau kovoti su valstybinės kalbos nepaisymu lenkų tankiai apgyvendintuose Vilnijos rajonuose. Svarstys naują projektą Dar šią savaitę Seimas turėtų svarstyti naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymą, kuris, be kita ko, draus viešuosius užrašus ne lietuvių kalba.

2013 metus siūloma paskelbti mokslininkės Meilės Lukšienės metais. Parlamentarų grupės vardu tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. 2013 metais sukanka 100 metų, kai gimė mokslininkė, Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio narė, švietimo reformos pradininkė habil. dr. Meilė Lukšienė. Šios mokslininkės 100-osios gimimo metinės yra įtrauktos į UNESCO minimų datų sąrašą.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas paprašė parengti viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, palengvinančias kultūros ir meno įstaigų veiklą. Kultūros įstaigų vadovai sako, kad Lietuva – vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, menininkams taikanti griežčiausias viešųjų pirkimų taisykles. Nacionalinės filharmonijos vadovės teigimu, jų metinė koncertų programa jau prieš metus parašu patvirtinama kultūros ministro.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Dalia Teišerskytė mano, kad Seime vertėtų kuo greičiau apsvarstyti šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios numatytų paprastesnę tvarką kultūros organizacijoms ir įstaigoms įsigyti nedidelės vertės paslaugas ar prekes.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys sako, kad pagal veikiantį Mokslo ir studijų įstatymą rengiant specialistus derinami du pagrindiniai principai: valstybės poreikis ir stojančiojo pasirinkimas. „Sistema sudaro sąlygas geriausiai besimokantiems įstoti į tas studijų programas, kurioms jie geriausiai yra pasiruošę. Siaurų specializacijų ir ūkiui labai reikalingų specialistų rengimą dabar reglamentuoja ir tikslinio finansavimo tvarka.

Jau rytoj Seimui gali tekti apsispręsti: paversti Lietuvą viena iš trijų Europos šalių, taikančių didžiausią pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudai, ar vis dėlto atsižvelgti į prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą nuo kitų metų laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams dabar galiojantį 21 proc. PVM tarifą mažinti iki 9 procentų.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, patarinėjusi Seimui, Vyriausybei ir Prezidentūrai 16 metų, pakliuvo į politikų girnas. Svarstoma, ar ši institucija išvis reikalinga. Kai kurių parlamentarų teigimu, komisija kartais viršija savo įgaliojimus saugodama kultūros paveldą ir tai jiems nepatinka, praneša LTV „Panorama“. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete tik dabar svarstoma Kultūros paveldo komisijos ataskaita už 2010 metus.

Švietimo ir mokslo ministerija nesanti pajėgi užmegzti sutarties su Europos kosmoso agentūra, o dalyvavimas kosmoso veikloje nėra vienas iš Lietuvos prioritetų ir interesų. Tokiu būdu Lietuvos mokslininkai praranda kūrybinės raiškos galimybes, verslas taip pat netenka savo galimybių. Šiuos mokslininkų kreipimesi išdėstytus teiginius apsvarstė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.