sėdėjimas

Sėdimą darbą šiandien dirba vis daugiau žmonių. Dažnas net ir pietų pertrauką praleidžia sėdėdamas, o atsistoja tik prisiminęs, kad visą dieną nebuvo išėjęs pakvėpuoti grynu oru. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė pažymi, kad ilgas kasdienis sėdėjimas gali pakenkti daugeliui žmogaus kūno organų ir sistemų, tad dirbančius tokio pobūdžio darbą ragina ieškoti kuo daugiau progų pajudėti.

Ilgą laiką sėdint vienoje vietoje gali atsirasti nugaros problemų. Dirbant sėdimą darbą yra svarbu nepamiršti prižiūrėti savo laikysenos. Apie ilgo sėdėjimo sukeliamas nugaros problemas ir kaip jų išvengti naujienų portalui tv3.lt pasakoja Kauno klinikų Sporto medicinos klinikos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius. Ilgai sėdint vienoje vietoje gali atsirasti tam tikrų nugaros problemų. Kauno klinikų Sporto medicinos klinikos gydytojas dr.

Gera fizinė būklė – svarbus fizinės ir fiziologinės žmonių sveikatos prognostinis rodiklis. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonėms, pasižymintiems gerais fizinės būklės rodikliais (širdies ir plaučių, raumenų pajėgumu, lankstumu, kūno kompozicija), mažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, kitomis lėtinėmis ligomis. Siaučiant COVID-19 pandemijai, vaikai mokėsi iš namų, suaugusieji, turėję galimybę, dirbo nuotoliniu būdu. Tai galėjo pakenkti jų sveikatai.

Medicinos ekspertai paaiškino, kokią žalą gali padaryti sėdėjimas „W“ pozicijoje ilguoju laikotarpiu – ragina tėvus atkreipti dėmesį. Tėvai raginami neleisti savo vaikams sėdėti „W“ pozicijoje, nes dėl to gyvenimą gali tekti praleisti skausmuose, rašoma mirror.co.uk. Ši vaikų mėgstama poza apibūdinama taip – vaikas sėdi sulenktais keliais, veidu į priekį. Daugelis vaikų taip sėdėdami žiūri televiziją, bet medicinos profesionalai tėvų prašo jiems to neleisti.

Naujiausi moksliniai tyrimai nuolat skelbia – sėdėjimas yra šio amžiaus rūkymas, ilgas sėdėjimas lemia ankstyvas mirtis ir panašius, itin kraupiai skambančius teiginius. Kad ir kaip nesinorėtų su jais sutikti, ilgas sėdėjimas stipriai veikai visą mūsų organizmą. Dauguma žmonių dabar dirba ne tik sėdimą darbą, bet beveik visą dieną praleidžia sėdėdami ir apie tai net nesusimąsto.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai per operaciją sulaikė 31 asmenį – pusė jų feisbuke iš tikrųjų prekiavo narkotikais, kiti melavo, kad prekiauja kvaišalais ir viliojo pinigus. Vilnius, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose per pusmetį buvo pradėta 11 ikiteisminių tyrimų. Nustatyti 17-25 metų pardavėjai. Daugiausia buvo prekiaujama sintetiniais narkotikais. Kai kurie asmenys internete prekiavo iš Olandijos atsivežtais narkotikais.

Nuolatinis sėdėjimas darbe ar namie prie televizoriaus mažina jūsų intelektą, nustatė mokslininkai. Tyrėjai pastebėjo, kad žmonėms, kurie propaguoja sėslų gyvenimo būdą, formuojasi mažesnis smegenų regionai, atsakingi už atminties formavimą, rašo portalas dailymail.com. Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) mokslininkų tyrimas papildė sąrašą blogybių, kurios gresia ilgai sėdintiems. Iki šiol šiame sąraše atsidūrė – širdies ligos, diabetas, įvairios vėžio rūšys ir ankstyva mirtis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai Rima Baškienė ir Povilas Urbšys pakeitė savo vietas Seimo salėje – persėdo į pirmą eilę, toliau nuo frakcijos seniūno. Frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis savo ruožtu teigia, kad artimiausiu metu P. Urbšys bus atšauktas iš seniūnų sueigos, kaip „valstiečių“ atstovas. Be to, jam esą gresia pašalinimas iš LVŽS frakcijos.

Stop. Sustabdykite akimirką, atsitraukite nuo darbų ir sukluskite. Apsižiūrėkite, kaip šiuo metu sėdi. Psichologai įsitikinę, kad jūsų sėdėjimo pozicija, kurią renkatės dažniausiai, yra tiesiogiai susijusi su jūsų charakteriu, bruožais bei savybėmis. Jei renkatės pirmąjį variantą: jūs esate kūrybingas ir charizmatiškas žmogus. Kartais elgiatės kaip mažas vaikas. Vienu metu galite išspręsti net kelias problemas. Jūs, pirmiausia, turite kalbėti, o tik tada galvoti.

Mėgstate sėdėti sukryžiavus kojas? Gal atsipalaidavę atsiremiate kulnais į žemę? O galbūt dažniausiai kojas pasukate į šoną? Visos sėdėjimo pozos atskleidžia apie mūsų asmenybę daug daugiau nei manėte. Sužinokite jau dabar, ką jūsų sėdėjimas atskleidžia būtent apie jus. Įdėmiai įsižiūrėkite į paveikslėlį ir pasirinkite sau įprastą sėdėjimo pozą. 1 sėdėjimo poza – Dažniausiai su tokiais žmonėmis yra labai lengva bendrauti ir gerai sutarti.

Ilgas sėdėjimas, kad ir prie darbo stalo, skatina greitesnį senėjimą. Pasirodo, užtenka vos dviejų valandų nepertraukiamo sėdėjimo ir – mūsų senėjimą lemiančios chromosomų kojelės telomerai – nubyra ir taip nė patys nenumanydami senstam sparčiau. Tad ko imtis? Kiek valandų sėdite darbe prie stalo? O kada nuo jo atsistojate, tik pietauti? Pasirodo, toks ilgas sėdėjimas yra pavojingas. Mat nuo ilgo sėdėjimo greičiau senstame. Apie ką mes čia? Ogi pradėkim nuo pradžių.

Sėdėjimas koja ant kojos daugeliui jau yra įprotis, apie kurį, atrodytų, net nereikia šnekėti. Tačiau kūno kultūros specialistai teigia, jog kalbėti apie tai - būtina. Taip sėdėdami, anot jų, kenkiame savo sveikatai. Ilgametė KTU kūno kultūros katedros dėstytoja-trenerė Lukrecija Augustaitytė sako, jog toks sėdėjimas ilgainiui gali paskatinti venų, dubens, gimdos bei stuburo problemas.

Nemažai žmonių visą darbo dieną praleidžia sėdėdami ir beveik nepakildami nuo kėdės. Taip pat keliaudami iš darbo sėdime automobilyje, o namuose skubame pailsėti priešais televizorių. Toks daugeliui įprastas gyvenimo būdas gali sukelti įvairiais ligas bei itin varginančius nugaros skausmus. Reabilitacijos centro „Gemma“ sporto medicinos gydytoja Simona Mažeikytė nurodo, kaip galime efektyviai kovoti su šiais negalavimais.

Pagalvokime, kas atsitinka vandens telkiniui, kuriame nejuda vanduo? Teisingai, vanduo ima gesti, skleisti nemalonų kvapą ir „sužaliuoja“. Taip pat ir žmogus – ilgai sėdėdamas vienoje vietoje jis ima sirgti, nes nejudant kraujui, nejuda energija. „Sėdint kūnas juda mažai, dažnai pečiai palinksta į priekį, juosmuo išgaubiamas, nugaros ir pilvo preso raumenys nedirba ir kenčia visa mūsų sistema.

Norintys gyventi sveikiau dažnai susižavi nauja dieta ar stengiasi pakeisti savo mitybą, tačiau retas kuris susimąsto apie tai, kad fizinis aktyvumas nemažiau prisideda prie kokybiškesnio gyvenimo. Naujųjų laikų epidemija vadinamas judėjimo trūkumas labiausiai kankina dirbančius sėdimą darbą ir kasdien praleidžiančius ilgas valandas prie kompiuterio.

Visiems yra aišku, kad jei eisite per gatvę neapsižvalgę, vaikščiodami rašysite trumpąsias žinutes ar sriūbtelsite po kriaukle virtuvėje laikomų chemikalų, tikrai gali pasibaigti nekaip. Tačiau yra iš pažiūros nekaltų dalykų, kurie daro mums nemenką žalą. 10. Žadintuvai   Dauguma žmonių pasikliauja žadintuvais norėdami laiku atsikelti į darbą ar mokyklą, o savaitgaliais be sąžinės graužimo pučia į akį iki pat pietų ar dar ilgiau.

Beveik kiekvienas asmuo turi vieną ar kitą fobiją, su kuria dažnai susigyvena, tačiau yra asmenų, kuriems baimės trukdo gyventi. Šiame sąraše listverse.com pristato keisčiausias fobijas, nuo kurių žmonės kenčia moderniaisiais laikais. 10. Agyrofobija – baimė pereiti gatvę Agyrofobai bijo eiti per gatves, greitkelius etc. arba jų pačių. Tai, žinoma, labai apsunkina gyvenimą mieste. Fobijos pavadinimas kilo iš graikiško žodžio „gyrus“ ir reiškia sukimąsi.

Valstybinės Darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, kiekvienais metais auga vairuotojų mirčių darbe skaičius. 2010 m. darbe mirė 18 vairuotojų, o 2011 m. jau 29 atvejai. Mirties netiesioginėmis priežastimis neretai tampa įtampa, nekokybiškos sveikatos patikros, kurių metu nediagnozuojami vairuotojų sveikatos sutrikimai. Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu darbuotojas, nenorėdamas prarasti darbo, ne visada išsako nusiskundimus, slepia savo sveikatos sutrikimus.

Kai geriau pagalvoji, nelabai kuo skiriamės nuo mažesnių gamtos sutvėrimų. Ne tik žmonėms malonu pavargus pasėdėti patogiau įsitaisius ant suolelio....

Naujausio longitudinio (ilgalaikio) tyrimo apie sąsajas tarp nejudrumo ir mirtingumo rezultatai atskleidė, kad žmogaus gyvenimo trukmei įtakos turi laikas, praleistas sėdint, informuoja Kembridžo universiteto mokslo žurnalas „Bluesci“. Paradoksalu, tačiau to paties tyrimo metu paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė nesusijusi su fizinio aktyvumo kiekiu: ilgai sėdinčiųjų neišgelbės net ir dideli fiziniai krūviai, kuriais mėginama kompensuoti sėdomis praleistą laiką.