sberbank

Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ trečiadienį pranešė, kad pradeda veiklą 2014 metais Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje ir šiemet atidarys šioje teritorijoje savo skyrius. Nemažai didžiausių Rusijos bendrovių ir bankų ilgą laiką delsė – o kai kurios įmonės ir tebedelsia – pradėti veiklą Kryme, baimindamosi Vakarų sankcijų.

Rusijoje policija sulaikė pensininkę, kuri, kaip įtariama, bandė padegti Rusijos banko „Sberbank“ filialo Sankt Peterburge pastatą, rašo „Sky news“. Išpuoliu senjorė protestavo prieš Kremliaus agresiją Ukrainoje. Socialiniuose tinkluose jau plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip prie banko pastato dega ugnis, o pro duris sklinda juodi dūmai.

Į Vakarų sankcijų spaustuvus dėl karo Ukrainoje patekęs, nuo tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungtas didžiausias Rusijos komercinis bankas „Sberbank“ priverstas trauktis iš kaimyninės Kazachstano rinkos.

Pradėjusi kruviną karą Ukrainoje Rusija sulaukė ypatingų Vakarų valstybių sankcijų. Jos taikomos ne tik gyventojams, tiesiogiai prisidedantiems prie karinių veiksmų, bet ir įmonėms, taip pat bankams, iš kurių daugelis buvo atjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos „Swift“. Tačiau tai – ne visos Rusijos bankų problemos, su kuriomis jie susiduria. Į Rusiją šiuo metu draudžiama eksportuoti aukštąsias technologijas.

Europos Komisijos vadovė Ursula vod der Layen paskelbė, kad šeštasis sankcijų paketas Rusijai bus pristatytas jau šiandien. Sankcijos bus pritaikytos Rusijos bankams, naftos eksportui. Naujos sankcijos bus pritaikytos didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir dar keliems bankams. Skelbiama, kad jiems gresia ir atjungimas nuo SWIFT sistemos. Taip pat šeštasis sankcijų paketas numatys dalies Rusijos televizijos kanalų transliacijos draudimus.

Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ trečiadienį paskelbė paliekantis Europos rinką, susidūręs su Vakarų sankcijomis, valstybiniam skolintojui paskelbtomis reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą. „Dabartinėje aplinkoje „Sberbank“ nusprendė pasitraukti iš Europos rinkos“, – sakoma pranešime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros. Banko padaliniai Europoje patyrė „neįprastą grynųjų pinigų nutekėjimą ir grėsmę darbuotojų bei filialų saugumui“, priduriama pranešime.

Didžiosios Britanijos iždas antradienį pranešė įtraukiantis didžiausią Rusijos banką „Sberbank“ į sąrašą Rusijos subjektų, kuriems taiko sankcijas dėl invazijos į Ukrainą. Pirmadienį vyriausybė pranešė įšaldysianti visų Rusijos bankų turtą JK bei nurodė šalies uostams nebepriimti Rusijos laivų.

Rusijos padalinio Čekijoje „Sberbank CZ“ (Čekijos „Sberbank“) darbuotojai sulaukė išpuolių, vadovybė priėmė sprendimą sustabdyti visų 25 padalinių darbą šalyje. Banko atstovų teigimu, tokių veiksmų teko imtis dėl „agresyvių klientų, kurie išsakė savo nepritarimą dėl Rusijos karo Ukrainoje“. „Saugumo sumetimais Čekijoje, penktadienį nuo 14 val. buvo uždaryti visi 25 vietos „Sberbank CZ“, įeinančio į bankų grupę „Sberbank Europe“, padaliniai. Bankas šalyje turi 120 tūkst.

Rusijos bankininkystės milžinas, valstybės kontroliuojamas „Sberbank“ pranešė sukūręs galingiausią kompiuterį Rusijoje. Kompiuteris pirmojo „Sberbank“ kliento Nikolajaus Kristofario garbei pavadintas „Christofari“. „Tai – galingiausias kompiuteris Rusijoje. Jis yra pagrindinė mūsų AI debesijos dalis. Mes jį sukūrėme kartu su partnere „Nvidia“. Dabar šis kompiuteris yra 29-as pasaulyje, septintas Europoje“, – sakė „Sberbank“ vykdomasis viceprezidentas Davidas Rafalovskis.

Rusijos bankininkystės giganto, valstybės kontroliuojamo „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas pareiškė abejojantis „Facebook“ inicijuoto pasaulinės skaitmeninės valiutos „Libra“ projekto perspektyvomis Rusijoje. „Ar mes naudosimės „Libra“? Bijau, kad ne. Rusijoje daug žaidėjų jau puoselėjo planus planus. Ir ką? Ar tai įvyko?“, – retoriškai klausė G. Grefas.

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.

Vos tik Amerika paskelbė įvesianti pačias griežčiausias sankcijas Rusijai, šios rublis ėmė garmėti į apačią. Rublio vertė smuko į seniai regėtas žemumas, nuvertėjo ir rusų bendrovių akcijos Londono biržoje. Be to, JAV sprendimas riboti Rusijos finansų sektorių privertė investuotojus skubiai išparduoti turimas Rusijos obligacijas. Dėl tarptautinių sankcijų spaudžiama Rusijos ekonomika itin jautriai reaguoja į bet kokius neigiamus pranešimus.

Rusijos bankai įsigijo beveik 50 proc. didžiausio kroatų mažmeninės prekybos tinklo akcijų. Kroatijos maisto gamybos ir prekybos gigantė „Agrokor“ pastaruoju metu buvo atsidūrusi ant bankroto ribos, o valdžia turėjo keisti įstatymus, kad tik ją išgelbėtų. Skolų nurašymo ir akcijų perdavimo sutartis pasirašyta likus kelioms dienoms iki futbolo čempionato Rusijoje rungtynių tarp Kroatijos ir šeimininkų komandos.

Rusijos ekonomika, pastaraisiais metais rodžiusi šiokius tokius atsigavimo po krizės ženklus, po JAV paskelbtų naujų sankcijų ir įtampos dėl Sirijos patyrė naują smūgį.

Donaldo Trumpo administracija pirmadienį vakare paskelbė ilgai lauktą 114 Rusijos politikų ir 96 „oligarchų“, kurie palaiko glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu, sąrašą, taip patenkindama Kongreso reikalavimą nubausti Maskvą už kišimąsi į JAV 2016 metų rinkimus. Politikų sąraše yra visa prezidento administracija, nurodyta Kremliaus interneto svetainėje, ir ministrų kabinetas, o oligarchų sąrašas tiksliai atitinka žurnalo „Forbes“ sudaryto Rusijos milijardierių sąrašo viršūnę.

Kol Rusijos ekonomika ir toliau tęsia stagnaciją, JAV svarsto net kelis Kremliaus spaudimo variantus vienu metu: drausti JAV piliečiams pirkti Rusijos valstybinės skolos obligacijas, o taip pat iš esmės imtis rusų oligarchų veiklos apribojimo. JAV finansų ministerija šiuo metu rengia naujus sankcijų Rusijai projektus ir, tikimasi, kad jei bus paviešinti kitų metų pradžioje.

Pasaulį nuo penktadienio krečianti kibernetinių atakų banga yra "beprecedenčio lygio", šeštadienį pareiškė Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra Europolas. "Reikės sudėtingo tarptautinio tyrimo, kad būtų nustatyti kaltininkai", - savo pranešime nurodė agentūra, bendradarbiaujanti su valstybėmis ir bendrovėmis, nukentėjusiomis nuo šių atakų. Europolo grupės stengiasi "sumažinti grėsmę ir padėti nukentėjusiems", pridūrė agentūra.

Visi Ukrainoje veikiantys Rusijos valstybės kapitalo komerciniai bankai, kurie praėjusią savaitę sulaukė sankcijų, derasi dėl verslo Ukrainoje pardavimo, tvirtina Ukrainos nacionalinis bankas. „Mes tiksliai žinome, kad visi Ukrainoje veikiantys Rusijos valstybės kapitalo bankai derasi dėl verslo pardavimo“, – pareiškė centrinio banko valdytojos pavaduotoja Katerina Rožkova.

Staigus dujų kainų kritimas Europoje ir didelės apimties politiniai projektai dėl naujų dujotekių į ES ir Kiniją pravalgė „Gazprom“ biudžete milžinišką skylę, praneša finanz.ru. Bendrovės finansinis planas per artimiausius 3 metus numato kasmetinį išlaidų viršijimą, palyginus su pajamomis, skelbiama šią savaitę paskelbtoje Rusijos „Sberbank“ ataskaitoje.

Rusija penktadienį paskelbė atskleidusi užsienio žvalgybos tarnybų planus šį mėnesį surengti didžiules kibernetines atakas prieš šalies finansų sistemą.

„Panama papers“ aptikti svarbūs faktai apie Hillary Clinton – kandidatės į JAV prezidentus komandą, rašo amerikiečių „New York Observer“. „Tarp daugelio paviešintų faktų beveik pasimetė tai, kad didžiausias Rusijos bankas naudojasi „The Podesta Group“ kaip savo lobisto paslaugomis Vašingtone“, – teigiama leidinyje.

Rusijai lieka vis mažiau pasirinkimo laisvės mėginant užkamšyti žiojinčią biudžeto skylę, ir tai verčia vėl grįžti prie sprendimų, kurie atrodė pernelyg drastiški vos prieš 20 mėnesių, kai naftos kaina ir ėmė kristi.

Vladimiro Putino režimas stojo į galutinę krizės stadiją. Ir, jeigu nenutiks kokių nors stebuklų, neįsitenkančių į racionalių įvykių ribas, tokių kaip naftos kainų šuolis, netikėtas sankcijų atšaukimas, migrantų „Europos užkariavimas“ ar JAV karas su Kinija, Rusijoje įsitvirtinusio politinio režimo krachas yra neišvengiamas. Šios „ekonominės apokalipsės“ prognozės išsipildymas gali tęstis nuo kelių mėnesių (2016-ųjų pavasario) iki 1,5-2 metų.

Kremlius paskelbė tai, apie ką norėtų kalbėti mažiausiai – naują privatizacijos bangą. Ilgus metus „drožusi“ 1990-ųjų „liberalus“ ir „už jų stovėjusius Vakarų interesus“ dėl chaotiškos ir nusikalstamos privatizacijos subyrėjus SSRS, šalies vadovybė dabar priversta pati praryti karčią piliulę ir pripažinti, kad „stabilumas“ baigėsi, o gelbėjant byrančią šalies ekonomiką būtina imtis ne tik skaudžių, tačiau ir labai greitų veiksmų.

Lenta.ru žurnalistė Viktorija Kuzmenko pateikia pagrindines ekonomisto, ūkinės partnerystės „Naujoji ekonominė plėtra“ prezidento Michailo Dmitrijevo paskaitos apie socialinius ekonominius procesus ir nuotaikas Rusijoje tezes Masinės sąmonės evoliucija Per pastaruosius 15 metų Rusijoje vyko labai sparti visuomeninės sąmonės transformacija – nuo išgyvenimo nuostatos iki pažangių vartojimo modelių.

Tarptautinėje Rusijos prekyboje – akivaizdūs pažeidimai ir trūkumai. Tiekėjai pradėjo taikyti išankstinį apmokėjimą, bankai nebeišduoda kreditų. Tuo nedaugelį, kuriuos dar kredituoja, apmokestina nuo 25 iki 35 proc. Importuotojai bankrotuoja dėl devalvacijos ir vartotojų poreikio kritimo.

Rusijos ekonomika sudrebinta: rublio kursas laisvuoju pagreičiu krenta žemyn, už dolerį prašoma daugiau nei 45 rublių – tai reiškia, kad nuo metų pradžios Rusijos valiuta neteko daugiau nei penktadalio savo vertės. Dukart greičiau nei praėjusiais metais iš šalies sprunka užsienio kapitalas. Per tris 2014-ųjų ketvirčius, kaip rašoma „Tageszeitung“, iš šalies pasitraukė 82,5 mlrd. dolerių kapitalo.

Rusijos ekonomika išsilaikys, kol naftos kaina laikysis aukščiau nei 80 dolerių už barelį, mano šalies pagrindinio banko „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas, praneša censor.net.ua. Primename, kad Rusijos 2015-ųjų biudžete naftos kaina numatyta 100 JAV dolerių už balerį. Tuo metu naftos kaina rinkose vis krinta žemyn.

 Rusijos didžiausio banko vadovas ketvirtadienį užsipuolė Maskvos ekonomikos politiką, perspėdamas, jog šalies gali laukti Sovietų Sąjungos likimas. Kalbėdamas investuotojų konferencijoje Maskvoje Germanas Grefas, valstybinio banko „Sberbank“ generalinis direktorius, visiškai sukritikavo valstybės vadovaujamą ekonomikos plėtros modelį, atkreipdamas dėmesį į konkurencingumo stoką ir prastą valdymą.

Ugnies nutraukimas Ukrainoje faktiškai niekaip nepaveikė ES sprendimo įvesti papildomas sankcijas Rusijai, praneša newsru.com. Naujos ekonomininio poveikio priemonės nukreiptos į europiečių skolinimosi iš rusų bankų ribojimą, Arktikos įsisavinimo projektų šaldymą, bendrų gynybos projektų stabdymas. Leidinys „Renessans Kapital“ paskaičiavo, kad Rusijos ekonomikos laukia plataus masto krizė, jeigu Vakarai sustiprins sankcijas. Pats negatyviausias scenarijus – naftos eksportui sumažėjus 50 proc.

Jungtinės Valstijos penktadienį imsis naujų žingsnių apriboti didžiųjų Rusijos bankų, tarp jų „Sberbank“, prieigą prie paskolų ir akcijų rinkų, kad nubaustų Maskvą už jos intervenciją Ukrainoje, pranešė informuoti šaltiniai. Apie sprendimą imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją ketvirtadienį pranešė ir Europos Sąjunga. Tiek JAV, tiek ES sankcijos nukreiptos prieš Rusijos energetikos, finansų ir gynybos sektorius.

Šiame straipsnyje – visa tiesa apie Rusijos milijardierių, dagestanietį Suleimaną Kerimovą. 2012 m. kovo mėnesį „Forbes“ skelbtame pasaulio turtuolių sąraše jis užima 146 vietą, tarp Rusijos oligarchų – 19 vietą. Jo turtas siekia 6,5 mlrd. dolerių. Pirmąją dalį skaitykite čia.

Rusijos mieste Ufoje esančiame banke „Sberbank“  įrengtos vaizdo kameros užfiksavo šios kredito įstaigos darbuotojo gyvenimo dramą. Apsaugininku dirbęs vyras užėjo į pagalbines patalpas ir bendradarbių akyse iššovė sau į galvą. Vaizdo įraše galima stebėti, kaip pasisveikinęs su kolegomis 37 metų vyriškis nueina į kitą patalpą. Po minutės, išgirdę užtaisomo pistoleto spragtelėjimą, subėgo banko darbuotojai. Apsaugininkai bandė perspėti kolegą nesiimti drastiško veiksmo.

„Sberbanko“ ekonomistai mano, kad „skalūninių dujų revoliucija“ išsiverš iš JAV ribų ir pakeis visą dujų rinką, sutrukdydama „Gazpromui“ brangiai pardavinėti dujas Europai, rašoma Dv.ee. „Gazpromo“ krachas? „Sberbankas“ skambina pavojaus varpais. Pasak „Sberbanko“ ekonomistės Ksenijos Judajevos ir jo kolegų, „Gazpromas“ jau 2016 metais gali prarasti didelę Europos rinkos dalį, o jo produkcijos eksporto kainos gali ženkliai kristi.

Islandija, atsisakiusi valstybinių bankų, po keleto metų patyrė skaudžius ekonominius, finansinius, socialinius sukrėtimus. 2011 m. lapkričio viduryje, žlugus „Snorui“, finansų ministrė I.Šimonytė pareiškė: „Aš netikiu valstybiniais bankais, netikiu, kad valstybinį banką gali skaidriai ir tinkamai tvarkyti valstybė“. Normalioje ES šalyje asmuo su tokia pozicija negalėtų užimti finansų ministro posto. Deja, Lietuvoje olimpinė ramybė ir kapų tyla.

Rusijos valdininkai, Ukrainos politikai, Meksikos narkotikų karteliai, Azijos triados, tarptautiniai prekeiviai ginklais norėdami legalizuoti savo pajamas naudoja tas pačias lengvatinėse mokesčių zonose veikiančias kompanijas, tuos pačius operatorius ir tuos pačius bankus. Didžiosios Britanijos kompanija Latvijoje plovė Vietnamo triadų, kurios užsiėmė kontrabanda Rumunijoje ir iš Rusijos biudžeto išvogtus pinigus. Dėl jų tyrimą atliko Sergejus Magnitskis.

Fondo „Hermitage Capital“ teisininko Sergejaus Magnitskio mirtis Rusijos tardymo izoliatoriuje sukrėtė visą pasaulį. Pinigų plovimo schemas tyręs mokesčių teisės specialistas tardymo izoliatoriuje buvo negyvai uždaužytas guminėmis lazdomis. Praėjusią savaitę Rusijos žmogaus teisių gynėjai surengė spaudos konferenciją ir pareiškė, kad surakintą antrankiais S. Magnitskį guminėmis lazdomis mirtinai uždaužė aštuoni kalėjimo „Matrosovskaja tišina“ darbuotojai.

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žvalgosi keli Rusijos bankai, ketinantys čia atidaryti savo padalinius. Teigiama, kad vienas iš jų – Rusijos valstybinis bankas „Sberbank“. Dėl neigiamo investicinio klimato Rusijoje ir santykinės izoliacijos vietos bankams gali kilti tokių pačių kredito problemų, su kuriomis susiduria kiti Rytų Europos bankai, tačiau didžiausiam šalies kreditoriui – „Sberbank“, priešingai, tai suteikia galimybę juos perimti savo žinion, rašo wsj.com.

Taip teigia detektyvai, kurie dar prieš dvidešimt metų įspėjo apie bankroto galimybę. Įtakingi kriminalinės policijos pareigūnai, anksčiau dirbę Vidaus reikalų sistemoje, teigia, jog dar prieš dvidešimt metų, kai bankas „Snoras“ į Lietuvą atėjo kaip Šiaulių regioninis bankas, įspėjo valdžios atstovus apie tai, jog investuoti į banką pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu. „Įspėjome ir apie tai, jog bankas įsteigtas plauti pinigus.

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žvalgosi keli Rusijos bankai, ketinantys čia atidaryti savo padalinius, praneša LTV naujienų tarnyba.Su socialdemokratais Seime susitikęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas prasitarė, kad į Lietuvą labai rimtai žvalgosi   vienas Rusijos bankas. Artimiausiame valdybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl kol kas neįvardijamo   banko atstovybės įsikūrimo Lietuvoje. Ir tai bus dar vienas realus konkurentas komerciniams bankams.

Panaikinus geležinę uždangą, kelias į Rytų Europos rinkas Rusijos kompanijoms buvo užkirstas. Tačiau šiandien regione įsivyravusi skolų krizė atveria joms naujas galimybes sugrįžti į šį regioną, rašo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Pasiekusios rekordinius pelnus tokios Rusijos kompanijos kaip TNK-BP, „Sberbank“ bei „Rusijos geležinkeliai“ taikosi į Rytų Europą, kur auganti valstybių skola ir didėjantis biudžeto deficitas verčia šalių vyriausybes ieškoti pajamų šaltinio.

Pirmąją vietą tarp patikimiausių Centrinės ir Rytų Europos bankų užėmė Slovakijos bankas. Tuo tarpu Baltijos šalių bankai į sąrašą nepateko. Žurnalas „Global Finance“ sudarė pačių patikimiausių bankų sąrašą. Jame atsidūrė trys rusiški bankai, kurių dalis priklauso valstybei, pranešė Telegraf.lv. Tiesa, šie bankai užima tris paskutines vietas.

Didžiausias Rusijos kreditorius, bankas „Sberbank“, siekia įsitvirtinti sparčiai besivystančioje centrinės Europos rinkoje, kur per artimiausius kelis metus gali būti išparduodami net keli regiono bankai, rašo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Praeitą savaitę „Sberbank“ pasirašė susitarimus, pagal kuriuos iš Austrijos banko „Oesterreichische Volksbanken“ įsigys devynis smulkius bankus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje bei buvusios Jugoslavijos respublikose.

Svarbiausi praėjusios savaitės Lietuvos ir pasaulio įvykiai  bei naujienos – trumpai. 2011 06 06, pirmadienis Vilniuje paskelbtame Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąraše – 20 pavardžių. Tarp jų yra ir pernai pasaulio čempionato bronzą iškovojusių krepšininkų, ir kovoti už Lietuvos garbę norą pareiškusių patyrusių veteranų. „Vakar su Kęstučiu Kemzūra iki nakties diskutavome ir išvargome tokį sąrašą.

Į viešumą prasiskverbė informacija, kad stambiausias Rusijos bankas „Sberbank“ tiria veiklos galimybes Rytų Europoje, ypatingą dėmesį skirdamas būtent Baltijos šalims. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas neseniai be užuolankų pasisakė už didesnę komercinių bankų konkurenciją, už naujų bankų atėjimą į Lietuvą. Įdomus atsitiktinumas – beveik tuo pat metu pasklido informacija apie stambiausio Rusijos banko susidomėjimą Pabaltijo šalių finansine rinka.

Rusijos bankai ruošiasi vis labiau įsitvirtinti Centrinėje ir Rytų Europoje, pasinaudodami nuo finansinės krizės nukentėjusių vakarų institucijų silpnumu, rašo „Financial Times“. Antro pagal dydį Rusijos banko VTB vadovas Andrejus Kostinas teigė, kad jo strategija buvo sukurta atsižvelgianti į tokių bankų kaip „Santander“ ir „Citigroup“ augimą. „Mes vystysimės natūraliai, tačiau matydami geras galimybes mes ketiname pirkti, – sakė jis.

Kaip ir pernai Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pačių brangiausių Rusijos kompanijų sąraše, kurį sudarė žurnalas „Finans“, užėmė pirmąją vietą. „Gazprom“ kapitalizacija sudarė 205,4 mlrd. dolerių ir per metus išaugo 45 proc. Antrąją vietą reitinge užėmė „Rosneft“, kurios rinkos vertė - 99,4 mlrd. dolerių (per metus ūgtelėjo 8 proc.). Trečioji vieta atiteko valstybinei kompanijai „Rusijos geležinkeliai“. Jos kapitalizacija per metus išaugo 88 proc. ir pasiekė 90 mlrd. dolerių.

Rusijos įmonės gali pasiskolinti iki 2,5 mlrd. dolerių vertės obligacijų. Pirmą kartą per dvejus metus tarptautinėje obligacijų rinkoje Rusijos įmonės planuoja pasiskolinti 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų. „The Moscow Times“ teigimu, antrojo pusmečio metu paspartėjus augimui, toks žingsnis atskleidžia didėjantį pasitikėjimą ekonomika. Pranešama, kad didžiausi Rusijos bankai „Sberbank“ ir „Vneshekonombank“ trečiadienį jau pardavė po 1 mlrd.

Didžiausia Rusijos kredito įstaiga „Sberbank“ pranešė, kad pagerėjus blogų paskolų perspektyvai, banko pelnas sausio – vasario mėnesiais išaugo daugiau nei penkis kartus. Per pirmuosius du šių metų mėnesius valstybės kontroliuojamas bankas uždirbo 24,4 mlrd. rublių, skaičiuojant pagal Rusijos apskaitos standartus. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu „Sberbank“ pelnas sudarė 5,1 mlrd. rublių.