saulius čaplinskas

Socialdemokratų Sauliaus Čaplinsko, Rimanto Šadžiaus ir Remigijaus Motuzo artimieji užima įvairias, daugiausiai politinio pasitikėjimo pareigas Seime, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Visgi, politikai neigia, kad giminystės ryšiai su kai kuriais socialdemokratais turėjo įtakos, priimant į darbą kolegų artimuosius. S. Čaplinsko žmona Irma Čaplinskienė dirba socialdemokrato Giedriaus Drukteinio patarėja komunikacijos klausimais.

Lietuvos keliuose pagaunama dešimtys tūkstančių išties girtų ar ryte dar iki galo neišsiblaiviusių vairuotojų. Kai kurie Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai sumanė, kad reikėtų visiems vairuojantiems sugriežtinti leistinų alkoholio promilių kraujyje koncentraciją iki nulio promilių. Tai reiškia, kad tūkstantinėmis baudomis būtų baudžiami ne tik gerokai įkaušę, bet ir tie, kurie išgėrė vos keletą gurkšnių alaus, vyno ar net giros.  Lietuvos vairuotojus pasiekė netikėta žinia.

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininku išrinktas socialdemokratas Saulius Čaplinskas. Vadovaujantis Seimo statuto 46 straipsnio 4 dalimi, komiteto pirmininko kandidatūrai dar turės pritarti Seimas. Šią komisiją naujajame seime iš viso sudarys 8 nariai: Andrius Busila, Dainoras Bradauskas, Saulius Čaplinskas, Rimas Jonas Jankūnas, Algirdas Sysas, Tomas Tomilinas, Daiva Ulbinaitė bei Arūnas Valinskas.

Buvęs Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius, naujasis Seimo narys Saulius Čaplinskas kandidatuodamas į parlamentą rinkimų anketoje nenurodė buvusios narystės Tarybų sąjungos komunistų partijoje (TSKP), praneša žiniasklaida. Vis dėlto, politikas teigia pastarąjį biografijos faktą nurodęs per Europos Parlamento (EP) rinkimus. Kaip skelbia naujienų portalas „15min.

Švedijai fiksavus pirmąjį Europoje b raupų atmainos atvejį, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad kol kas nėra prielaidų tikėtis beždžionių raupų viruso protrūkio. Tačiau, anot virosologo, visuomenė turi atsižvelgti į šios raupų atmainos paplitimą Afrikoje ir visuomet būti pasiruošusi. Jis pažymi, kad siekdami apsisaugoti nuo šios ligos Lietuvoje kol kas pasiskiepijo iki 100 žmonių. „Šiai dienai nėra jokių prielaidų, kad Europoje kiltų pandemija.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Ligų kontrolės ir prevencijos centrui praėjusią savaitę pranešus apie Kolorade užregistruotus tris, spėjama, paukščių gripo viruso H5 infekcijos atvejus tarp paukštyno darbuotojų, o taip pat Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) pranešus apie žmogaus užsikrėtimo paukščių gripu atvejį Meksikoje, pradėta spėlioti, ar tai negali peraugti į dar vieną pasaulinę pandemiją.

Vasarą skubame daugiau laiko leisti gamtoje, tačiau neišvengiamai susiduriame ir su joje gyvenančiais įvairiais gyviais. Susidūrimas su dalimi jų gali baigtis ir visai nemaloniai. Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasidalino, kaip reikėtų atpažinti įvairių vabzdžių įgėlimus ir kaip sau padėti.

Tarnybos siunčia įspėjamąjį signalą – Lietuvoje padaugėjo užsikrėtimų pavojinga liga legionelioze. Nors iki 10 proc. atvejų ji gali būti mirtina, dalis užsikrėtusių žmonių simptomų net nepajaučia. Kodėl taip yra ir kaip apsisaugoti nuo legioneliozės?  Po naujausios žinios apie gegužės pradžioje fiksuotą 45-erių vyro mirtį nuo legioneliozės Vilniuje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) konstatavo, kad šios infekcijos atvejų skaičius yra išaugęs.

Erkinis encefalitas – viena sunkiausių virusinių infekcinių ligų, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų dangalus ar periferinius nervus. Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurio paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai reiškia, kad kiekvienam gyventojui gresia nemaža rizika susirgti šia infekcija ir patirti liekamuosius reiškinius, kurie ne tik neigiamai paveikia gyvenimo kokybę ar darbingumą, bet gali net sukelti neįgalumą.

Nors daugelis žmonių po koronaviruso sukeltos ligos atsigauna be rimtesnių pasekmių, vis daugiau tyrimų rodo, kad ši infekcija gali sukelti ilgalaikesir netgi sunkias komplikacijas. Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad šios komplikacijos gali paveikti įvairias kūno sistemas, įskaitant plaučius, širdį, smegenis, nervus.

Nors tymų virusas žinomas jau seniai, jo užkratas išlieka aktualus ir kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje. Nors dėl vakcinacijos pastaraisiais dešimtmečiais pavyko ženkliai sumažinti tymų protrūkių dažnumą, pastaruoju metu pastebimas šios ligos atvejų protrūkis.  Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad galimas tymų protrūkis Lietuvoje bei neatsakingas požiūris į vakcinaciją gali sukelti rimtų pasekmių.

Neseniai prabilus apie pavojingą kepenų ligą, kuri sparčiau plinta kaimyninėje Latvijoje, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas priminė, kur labiausiai paplitęs hepatito A virusas. Be to, jis įvardijo ir viešumoje ne taip dažnai įvardijamą viruso plitimo būdą. Virusologas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos (ES) kontekste apie A hepatitą (kepenų uždegimą) dažnai kalbama kaip apie keliautojų ligą.

Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasiuntė svarbų įspėjimą rūkantiesiems. Jis priminė, kad taip žmonės ne tik žaloja savo sveikatą, bet rūkydami ar veipindami (naudodami elektronines cigaretes) namuose ar automobilyje kenkia savo vaikams, net kai jų nėra šalia.

Neretai vėjaraupiai, laikomi vaikystės liga, gali turėti didelį poveikį tiek vaikams, tiek suaugusiems. Ši liga sukelia diskomfortą ir dažnai reikalauja atsargumo, kad išvengtume jos plitimo, o užsikrėtus gali grėsti pasekmės visam gyvenimui. Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad vėjaraupiai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai, o jų pasekmės pastebimos net ir suaugus.

Išgyvenus koronaviruso pandemiją pastebėta, kad didelė dalis žmonių išvengė susidūrimo ir su kitais virusais, kurie iki tol aktyviai cirkuliavo visuomenėje.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas nuo 2027 m. atsisakyti vaikų ligų gydytojų pirminėje grandyje vėl kelia sumaištį. Nors nuplanuota, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos priežiūra turėtų rūpintis tik šeimos gydytojai, patys pediatrai sako nežadantys nuleisti rankų. Jie tikina, kad ministrą greičiausiai pavyks įtikinti, jog įsigaliojęs ruošiamas modelis tik atsisuktų kitu galu.

Intensyviai plintant kvėpavimo takų infekcijas sukeliantiems virusams visuomenės sveikatos specialistai ragina prisiminti per pandemiją aktyviai taikytas priemones – laikytis higienos, vėdinti patalpas, užsidėti kaukę ten, kur viešose vietose nėra galimybės išlaikyti atstumo. Profesorius Saulius Čaplinskas savo ruožtu primena, kokie simptomai galėtų padėti atskirti, kokiu virusu užsikrėtėme.

Pastaruoju metu gydytojai stebi tendenciją, kad net ir, atrodo, turėdamas akivaizdžius peršalimo simptomus ir net aplinkiniams sergant COVID-19, vis tik atlikus greitąjį antigeno testą, šis nieko neparodo. Virusologas prof. Saulius Čaplinskas ragino nepasikliauti tokiu atsakymu. „Simptomai akivaizdūs, kontaktas irgi, tačiau greitasis COVID antigeno testas neigiamas. Tai, pasak JAV ligų kontrolės centro (CDC), labai dažna situacija. Lietuvoje – taip pat.

Nors COVID-19 pandemija atrodo likusi kažkur toli užmarštyje, virusų tyrinėtojai įspėja, kad nuo panašių epidemijų žmonija nėra apsaugota ir ateityje. Mokslininkų akiratyje – ne tik gerai pažįstami gripas ar koronavirusas, bet ir klimato kaitos padariniai. Su jais ne tik į Lietuvą gali atkeliauti egzotinės ligos, bet ir baiminamasi, kokių mikroorganizmų gali „padovanoti“ tirpstantys ledynai.

Dar prieš kelias savaites Kinijoje užfiksavus neaiškių virusų, sukeliančių sunkius plaučių uždegimus, protrūkį, panašūs susirgimai registruoti ir JAV bei Europoje. Ar turėtų lietuvius gąsdinti „baltųjų plaučių“ sindromu arba „baltųjų plaučių“ pneumonija vadinama liga, pasiteiravome virusologo prof. Sauliaus Čaplinsko. Kinijoje kilus neaiškių virusų, sukeliančių plaučių uždegimus, protrūkiui ir ligonines užgulus daugybei vaikų, nuogąstauta, kad galbūt atsirado kažkoks naujas virusas.

Nors viešojoje erdvėje girdimi gydytojų skundai apie per mažus atlyginimus, ne vienoje sostinės gydymo įstaigoje pastaraisiais metais vidutinis darbo užmokestis kilo ir 25, ir 32 proc. Kitaip sakant, vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ kai kur padidėjo ir virš 1 tūkst. eurų. Tiesa, kitur pokyčiai kuklesni ir algos didėjo tik keliais procentais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys prof.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo spalio 5 d. kviečia gyventojus pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito metu. Ką pataria medikai – ar tikrai visiems reikėtų skubėti pasiskiepyti nuo apie abiejų infekcijų vienu kartu? Kaip skelbiama, nuo spalio 5 d. vakcinas užsisakiusiose gydymo įstaigose galima pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu.

Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL) pranešus apie pirmąjį šį sezoną taip anksti nustatytą „piktesnio“ gripo A(H3) tipo viruso atvejį, sveikatos specialistai ramina, kad tai – tik pirma kregždė. Be to, priduria, kad tai, koks laukia gripo ir kitų peršalimo ligų sezonas, nemažai priklauso ir nuo pačių gyventojų elgesio.

Prieš įsibėgėjant šaltajam metų laikui kyla nerimas, koks bus infekcinių kvėpavimo takų ligų sezonas. Nors medikai ramina, kad koronavirusas jau tapo endeminiu virusu, kartu įspėja per daug neatsipalaiduoti. Pažymima, kad COVID-19 vis dar gali pridaryti žalos rizikos grupių žmonėms, kuriems primygtinai rekomenduojama pasiskiepyti nauja atkeliaujančia vakcina.

Artėjant rudeniui didėja nerimas, koks gi bus šis peršalimo ligų sezonas. Nors kaip ir apsipratome gyventi be kaukių ir pandemija atrodo kaip seniai pamirštas košmaras, specialistai vertina naujų plintančių koronaviruso atmainų pavojingumą. Tuo metu kai kurios vaistinės jau fiksuoja išaugusius testų pardavimus.  Apie artėjantį šaltąjį peršalimo ligų sezoną praneša pastaruoju metu kiek ūgtelėję paros COVID-19 atvejų skaičiai.

Nors atrodytų, kad pandemija liko kažkur praeityje, nerimas vėl kilo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dalyje Europos šalių fiksuojant naują koronaviruso atmainą. Kiek ji yra pavojinga ir ar artėjant šaltajam sezonui išties reikia baimintis koronaviruso grįžimo? Nors šiltuoju metų laiku fiksuojama gerokai mažiau susirgimų koronavirusu, palengva jų jau pradeda daugėti. Tą patvirtina ir Lietuvos vaistinėse stebimas išaugęs koronaviruso testų perkamumas. Užkrečiamųjų ligų specialisto prof.

Neseniai pranešta, kad vis daugiau vilniečių serga legionelioze. Ši liga, pasak profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, į ligos patalą guldo ir jaunus žmones. Kaip informuoja S.Čaplinskas, Vilniuje ši liga ir toliau sparčiai plinta. Legionierių liga yra plaučių uždegimas, kurį sukelia Legionella bakterijos, įkvėptos su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano.

Naujasis Vilniaus meras nusprendė nebetęsti Remigijaus Šimašiaus sugalvotos politikos mieste auginti apleistas, džiungles primenančias pievas. Didžioji žaliųjų miesto teritorijų bus vėl reguliariai šienaujamos, o tai kainuos miestui kainuos papildomą milijoną. Pasak Valdo Benkunsko, pjauti žolę reikia ne tik dėl estetinės išvaizdos, bet ir dėl saugumo. Mat aukšta žolė trukdo vairuotojams, joje veisiasi ir žmonės bei šunis pavojingomis ligomis užkrečiančios erkės.

Specialistai įspėja, kad tėvų nenoras skiepyti vaikus, profilaktinę vakcinaciją sustabdžiusi COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje gali atverti naują Pandoros skrynią. Medikų teigimu, kyla reali grėsmė grįžti seniai užmirštoms ligoms. Poliomielitas, tymai, raudonukė, difterija, kokliušas – daug kam šie ligų pavadinimai skamba tik kaip iš medicinos vadovėlio. Vis tik medikai prabyla apie realų scenarijų, kai vėl gali tekti jas gydyti.

Po botokso injekcijų kelios dešimtys žmonių Turkijoje ir keliose kitose Europos šalyse susirgo sunkia, užkrečiamosioms ligoms priskiriama ir atitinkamus nervus paralyžiuojančia liga – botulizmu. Apie tai šią savaitę pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).  Tokia žinia socialiniame tinkle pasidalino užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas.

Prieš daugiau nei savaitę Vilkaviškio rajone įvyko skaudi nelaimė – mirė aštuntos klasės moksleivė. Netrukus ėmė aiškėti, kad dėl galimo Vilkaviškio ligoninės medikų tarnybų pareigų neatlikimo buvo parašytas skundas. Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo patikimi šaltiniai, mergaitė ligoninėje mirė dėl gripo komplikacijų. Sausio 23 dieną tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ profesorius Saulius Čaplinskas pasakojo, kad gripas – klastinga liga.

Jau kelis dešimtmečius naujagimiai pirmąją savo gyvenimo parą, jei neatsisako tėvai, yra skiepijami nuo virusinio hepatito B. Ilgą laiką tėvams kėlė kiek nerimo tokia skuba paskiepyti naujagimį. Specialistai sutinka, kad pasikeitus epidemiologinei situacijai ir proaktyviai testuojant nėščiąsias verta svarstyti šį skiepą nukelti vėlesniam laikui.  Užkrečiamųjų ligų specialistas prof.

Vis dažniau užfiksuojami vadinamosios „fluronos“, tai yra susirgimo gripu ir COVID-19 infekcija vienu metu, atvejai. Štai Rumunija ką tik paskelbė ir apie pirmąsias mirtis susirgus tokiu infekcijų deriniu. Medikai įspėja, kad nors tokie „fluronos“ atvejai nedažni, kai kam tai gali būti itin pavojinga.

Nors prieš kelias savaites kaip reikiant per pandemijos metus užkilęs sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijos kiek nuslopo, ekspertai ragina neatsipalaiduoti. Jau dabar įspėjama, kad nauja susirgimų banga gali laukti sausio–vasario mėnesiais. Svarstoma, kad savo vaidmenį čia gali suvaidinti ir COVID-19 infekcija.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia apie naują COVID-19 subvariantą XBB.1.5, kuris kol kas įvardijamas kaip labiausiai užkrečiamas. Į tai sureagavęs užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasidalino plačiau, kur fiksuojama ši atmaina.  „PSO perspėja, kad naujas omikrono subvariantas, žinomas kaip XBB.1.5, yra iki šiol labiausiai užkrečiama SARS-CoV-2 viruso padermė. 29 šalyse nustatytas subvariantas sparčiai auga JAV. XBB.1.5 šiuo metu sudaro 75 proc.

Kinijai atsisakius nulinės COVID-19 politikos ir šalyje skaičiuojant milijoninį naujų atvejų šuolį vis daugiau valstybių imasi griežtinti kontrolę keliaujantiesiems. Nors kai kurios šalys jau įveda privalomus testavimus atvykstantiems iš Kinijos, Lietuva sako kol kas lauksianti bendrų Europos Sąjungos (ES) sprendimų. Ekspertai savo ruožtu įspėja, kad budrumo vis dar negalima prarasti ir siurprizų ateityje gali pateikti ne tik COVID-19 infekcija.

Kovą jau bus lygiai trys metai nuo tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė COVID-19 pandemijos pradžią. Nors bent Lietuvoje jau, atrodo, pandemijos seniai neliko nė kvapo, aktyvi kova su virusu nuslopo toli gražu ne visur. Ar 2023 m. apie pandemiją jau išties galėsime pamiršti? Nuo 2020 m. vasario Lietuvoje trukusi ekstremalioji situacija dėl COVID-19 buvo atšaukta šių metų gegužę.

Ligos nesirenka, kada ir ką užklupti. Jos į jūsų namų duris gali pasibelsti ir pačiu netinkamiausiu metu, pavyzdžiui, per Kūčias, Kalėdas ar Naujuosius metus. Todėl, kad šventės neapkartintų laiko kartu su artimaisiais, užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas primena, kaip kiekvienas galime užkirsti kelią infekcijų plitimui.

Šiemet anksčiau startavęs virusinių infekcinių ligų sezonas sparčiai guldo gyventojus. Didžiausias to kaltininkas yra gripas, Lietuvoje nusinešęs jau dvi gyvybes. Ši pavojinga infekcija sparčiai plinta šalyje ir blogiausiai atsiliepia „pandeminei“ kartai – vaikams iki 2 metų. Nepaisant to, ekspertai įspėja visus, turinčius gretutinių ligų ir primena gyventojams, kokių priemonių reikėtų imtis, jei norime, kad liga neplistų. Kylanti gripo banga lydima ir kitų virusinių susirgimų.

Skiepijimo nuo COVID-19 apimtims esant mažoms kaip niekada, į Lietuvą toliau plūsta vakcinos. Iš viso jų užsakyta tiek, kad kai kuriems dar užtektų pasiskiepyti dviejomis sustiprinamosiomis dozėmis. Nors ministerija teigia besistengianti kiek įmanoma jų paaukoti kitoms šalims, vakcinas kasdien tenka tiesiog išpilti lauk.  Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kur Lietuva ketina dėti vakcinų perteklių ir ar yra būdų pakeisti jų įsigijimo sutarties sąlygas.

Premjerė Ingridai Šimonytei neseniai pareiškus, kad į COVID-19 infekciją jau galima žiūrėti kaip į gripą, kai kurie specialistai iškėlė abejonę, ar toks požiūris tikrai teisingas. Pažymima, kad nuo viruso vis dar miršta per daug žmonių, o ir infekcijos sukeltos pasekmės sveikatai – naujų iššūkių keliantis dalykas.

Nors koronaviruso tema viešojoje erdvėje pasitraukė į šešėlį, o COVID-19 situacija yra stabili, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas ragina per daug neatsipalaiduoti. Anot jų, virusas vis dar kelia grėsmę, o, kaip sako S. Čaplinskas, naujieji jo potipiai sugeba apeiti imunitetą.

Užsikrėtimai COVID-19 virusu skaičiuojami tūkstančiais, tačiau nebesigirdi raginimų skiepytis, nešioti kaukes, laikytis atstumų. Ar jau galima pamiršti 2 metus pasaulį kankinusią pandemiją? Kaip elgtis Lietuvos gyventojams prasidedant virusinių ligų sezonui? Laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir gydytojas virusologas Saulius Čaplinskas.

Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasidalino neeiliniu atradimu: du įprasti kvėpavimo takų virusai – gripo ir respiracinis sincitinis virusas (RSV) – gali susijungti ir sudaryti hibridinį virusą, kuris yra pavojingesnis žmogaus sveikatai. Pasak virusologo, toks virusų „bendradarbiavimas“ pastebėtas pirmą kartą. Toks hibridinis virusas gali išvengti žmogaus imuninės sistemos ir užkrėsti plaučių ląsteles.

Seniai užmirštos ligos, kaip tymai ar raudonukė, gali vėl sugrįžti, mat nuo šių ir kitų užkrečiamųjų ligų tėvai vaikus atveda skiepyti vis rečiau. Prastėjančius vaikų skiepijimo skaičius fiksuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Užkrečiamųjų ligų ekspertai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministeriją – esą ši nesiima jokių veiksmų, kad pagerintų vaikų skiepijimo rodiklius. Vilnietė Jurgita Šeškinės poliklinikoje lydi penkiolikmetį sūnų, vežimėlyje – jo sesutė.

Bėrimai su žaizdelėmis, padidėję limfmazgiai, aukšta temperatūra – šie simptomai gali išduoti beždžionių raupus, sparčiai plintančius visame pasaulyje. Vos daugiau nei per dvi savaites šios infekcinės ligos atvejų skaičius pasaulyje išaugo dukart – į statistiką patenka ir 3 Lietuvoje fiksuoti atvejai. Profesorius Saulius Čaplinskas pateikia svarbiausią informaciją, ką privalu žinoti apie šį pasaulinį protrūkį – infekcijos požymius, prevenciją.

Nauji omikron subvariantai, auginantys naują susirgimų bangą tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje, greičiausiai nesukelia sunkesnės ligos eigos. Tačiau mokslininkai pažymi, kad sulig nauju sergamumo pakilimu didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai tiek jau persirgusiems ar pasiskiepijusiems žmonėms. Be kita ko, esama duomenų, kad pakartotinis susirgimas gali būti net sunkesnis. Anot specialistų, COVID-19 susirgimai staiga ėmė augti dėl išplitusių užkrečiamesnių BA.4 ir BA.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad COVID-19 viruso omikron porūšiai kelia didelę grėsmę ir ragina vėl imtis saugojimosi priemonių. Susirgimų skaičiai auga kaimyninėje Lenkijoje, kur pastarąją savaitę jau perkopta 1000 atvejų per dieną riba, skaičiai neramina ir Lietuvoje. Virusologas Saulius Čaplinskas sako, kad naujasis omikron variantas yra blogiausias, koks buvo iki šiol, o jeigu virusas mutuos ir toliau, žmonės nuolat pateks į ligonines.

Kraujo donorų infekuotumo pernai metų apžvalga Lietuvoje rodo, jog sumažėjo sergančiųjų hepatitu, tačiau padaugėjo sifilio atvejų, antradienį paskelbė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).  „Mažėjančios infekuotumo tendencijos ir tendencija, kai tarp pastovių kraujo donorų nustatomas mažesnis infekuotumas, lyginant su pageidaujančiais tapti donorais, rodo gerėjančias galimybes užtikrinti kraujo saugumą Lietuvoje“, – pažymėjo ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.