šarvuočiai

Lietuva Ukrainos kariuomenei perdavė šarvuočius M577 – ši karinė parama karo niokojamą šalį pasiekė penktadienį, pranešė Krašto apsaugos ministerija. „Paramos Ukrainai tęstinumas – mūsų strateginis tikslas. Mūsų ir sąjungininkų tiekiama ginkluotė ir technika kritiškai prisideda prie Ukrainos kovos už nepriklausomybę ir visos Europos saugumą. Teiksime Ukrainai paramą tiek, kiek reikės,“ – pranešime sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Bulgarija išsiųs apie 100 šarvuočių į Ukrainą – tai pirmoji šalies sunkiosios technikos siunta į Kyjivą, praneša AFP. „Ši įranga nebereikalinga Bulgarijos poreikiams ir gali būti rimta parama Ukrainai kovoje už šalies nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimą po nepagrįstos ir neišprovokuotos Rusijos agresijos“, – teigiama šalies parlamento pranešime. Bulgarija buvo susiskaldžiusi pagalbos Ukrainai klausimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui už Kyjivui atsiųstus lengvuosius kovinius tankus, o gynybos ministras Oleksijus Reznikovas buvo nufilmuotas važiuojantis vienu iš jų. Tačiau Ukrainos vadas teigia, kad itin mobilios pėstininkų kovos mašinos „AMX-10 RC“, kartais vadinamos lengvaisiais tankais, yra nepraktiškos atakoms fronto linijoje, ir tvirtina, kad vienas keturių žmonių ekipažas jau žuvo dėl plonų transporto priemonės šarvų.

Gegužės 9-osios parade Maskvoje dalyvavusį nedidelį šarvuočių skaičių tikriausiai galima paaiškinti Kremliaus siekiu išvengti kritikos, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Latvija atsakė į Ukrainos prašymą dėl priešlėktuvinių raketų ir priėmė sprendimą padovanoti visas likusias Latvijos kariuomenės turimas priešlėktuvines sistemas „Stinger“, sakė Latvijos gynybos ministrė Inara Murniece (Inara Mūrniecė) Ramšteine, Vokietijoje vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje. Tuo tarpu Portugalija nusprendė suteikti Ukrainai penkis gelbėjimo ir medicininius šarvuočius.

Prancūzija sekmadienį pranešė, kad iki kito savaitgalio pradės tiekti šarvuočius, kuriuos pažadėjo Ukrainai karui su Rusija. Šios AMX-10 tipo transporto priemonės, kartais vadinamos „lengvaisiais tankais“, naudojamos ginkluotai žvalgybai ir atakoms prieš priešo tankus. Pirmieji šarvuočiai į Ukrainą bus išsiųsti „iki kitos savaitės pabaigos“, sakė gynybos ministras Sebastienas Lecornu laikraščio „Le Parisien“ sekmadieniniam leidiniui.

Berlynas planuoja Kyjivui atsiųsti apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, pareiškė žurnalistams oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, kurį cituoja „Deutsche Welle“. Pasak pareigūno, šarvuočiai gali būti pristatyti jau šių metų pirmąjį ketvirtį. Pėstininkų kovos mašinos bus perduotos įgyvendinant naują paramos etapą, suderintą su Jungtinėmis Valstijomis.

Šią savaitę į Mumaičiuose, Šiaulių raj., esančius Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos sandėlius atkeliavo antroji dalis 50-ies šarvuotųjų visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle), praneša Krašo apsaugos ministerija. Pagal 2019 m. Krašto apsaugos ministerijos ir JAV Vyriausybės pasirašytą sutartį Lietuvos kariuomenei iki 2024 metų bus pristatyti 200 visureigių.

Lietuva Ukrainai perdavė dar 12 šarvuočių, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, Vilnius perdavė 10 savaeigių minosvaidžių ir du ugnies valdymo šarvuočius. „Karinės paramos Ukrainai siunta jau pasiekė paskirties vietą. (...) Lietuva savo įsipareigojimus vykdo ir dabar jau 62 skirtingos paskirties šarvuoti transporteriai M113 yra išsiųsti Ukrainai“, – „Facebook“ paskyroje rašė A. Anušauskas.

Ukrainą iš viso jau pasiekė 50 Lietuvos dovanotų šarvuočių M113, svarstant tolesnę karinę paramą reikės konsultuotis su NATO sąjungininkais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dėl karinės paramos Ukrainai – Lietuva kaip rėmė, taip ir rems. Priminsiu, kad vos prieš tris dienas Ukrainą pasiekė mūsų šarvuočiai, kuriuos mes išsiuntėme, ir dabar jau 50 šarvuočių M113 Ukrainai yra perduoti“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį paskelbtame interviu paragino Berlyną greitai apsispręsti dėl Ukrainos prašomų tankų tiekimo, didindama spaudimą kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) patvirtinti papildomą paramą Kyjivui. „Kadangi Ukrainai atėjo daug lemiantis laikotarpis, nemanau, kad šį sprendimą galima ilgai atidėlioti“, – vokiečių dienraščiui FAZ sakė A. Baerbock.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos antradienį sunaikino iki dešimt Rusijos šarvuočių ir du rusų šaudmenų sandėlius, rašo UNIAN. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė. „Birželio 21 d. Karinių oro pajėgų priešlėktuvinės raketos sunaikino du Rusijos okupacinių pajėgų bepiločius orlaivius Kyjivo srityje ir Donbase. Be to, oro gynybos pajėgų dalinys likvidavo raketą X-59 „oras-oras“, – pranešė vadovybė.

Lietuvos kariuomenė kartu su Krašto apsaugos ministerija perdavė Ukrainai šarvuočius M113 – taip užbaigiama 15,5 mln. eurų vertės pastaroji Lietuvos paramos siunta. Į šią sunkiosios technikos paramos siuntą įtraukti 10 karinių sunkvežimių ir 10 išminavimo darbams naudojamų visureigių Ukrainą pasiekė birželio pradžioje.

Rusija nuo karo su Ukraina pradžios galėjo netekti 20–30 proc. savo šarvuočių, sako JAV kariuomenės štabo viršininkas generolas Markas Milley, rašo „Sky news“. Jis teigė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskaičiavimai apie per dieną žūstančius 100–200 ukrainiečių karių iš esmės atitinka JAV vertinimus.Vis dėlto daugiau detalių pateikti generolas nesutiko saugumo sumetimais. Jis taip pat teigė, kad Rusija nuo karo pradžios neteko didelės šarvuočių dalies – nuo 20 iki 30 proc.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, viešėdamas Kyjivve, šeštadienį pažadėjo Ukrainai perduoti šarvuočių ir priešlaivinių raketų, pagyręs ukrainiečių kariuomenę už „didžiausią XXI amžiaus karinį žygdarbį“. „Dėl ryžtingo prezidento [Volodymyro] Zelenskio vadovavimo ir nenugalimo Ukrainos žmonių didvyriškumo bei drąsos, [Vladimiro] Putino siaubingi tikslai žlunga“, – pareiškė jis po susitikimo su V. Zelenskiu, teigiama Downing gatvės pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį tiesiogiai kreipėsi į Australijos parlamentą, prašydamas suteikti daugiau pagalbos kare su Rusija, įskaitant pėstininkų kovos mašinų tiekimą Kyjivui ir sankcijų griežtinimą Maskvai. V. Zelenskis pastaruoju metu kreipiasi į pasaulio teisėkūros institucijas, pritaikydamas savo žinutes konkrečioms šalims.  Australijos parlamentarai 16 minučių trukmės kreipimosi pradžioje ir pabaigoje Ukrainos prezidentui plojo atsistoję.

Dvi dienas trukusiame Voznesensko mūšyje vietos savanoriai ir kariai sutriuškino užpuolikus. Šiems teko bėgti palikus šarvuočius ir žuvusius karius. Užtat dvi dienas trukęs Voznesensko mūšis, kurio detalės išaiškėja tik dabar, ryžtingai atsisuko prieš rusus, rašo „Wall Street Journal“. Sprendžiant iš sunaikintų ir apleistų šarvuočių, Ukrainos pajėgos, kurias sudarė vietiniai savanoriai ir profesionalūs kariai, kovo 2–3 dienomis sunaikino didžiąją dalį Rusijos bataliono taktinės grupės.

Lietuvos kariuomenė demonstruoja naujausius pirkinius – super modernius kovinius visureigius, kuriuos vadina moderniausiais pasaulyje. Vieno tokio visureigio kaina su apmokymais ir papildoma įranga atsiėjo kone 750 tūkst. eurų – tai kaip du naujutėlaičiai „Rolls Royce“ limuzinai.

Didžioji dalis vėluojančių Vokietijoje gaminamų Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ turėtų būti pristatytos per pusmetį, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  Jo teigimu, su šarvuočių gamintojais buvo iš naujo sutarta dėl jų pristatymo grafiko bei dėl neseniai identifikuotų trūkumų pašalinimo.

Lietuvos perkamų vokiškų šarvuočių „Boxer“ pristatymas vėluoja dėl kokybės kontrolės metu pastebėtų trūkumų. Į Lietuvą šiemet birželį buvo pristatytos dvi pirmosios pėstininkų kovos mašinos, tuomet skelbta, kad dar 15 šarvuočių bus pristatyti iki 2019 metų pabaigos. Visgi pastarosios mašinos Lietuvos dar nepasiekė. Krašto apsaugos ministerija sako, kad pristatymas vėluoja dėl pastebėtų trūkumų šalinimo.

Latvija, Estija ir Suomija antradienį užsiminė, kad galimai ateityje kartu pirks padidinto mobilumo šarvuočius pėstininkams gabenti. Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas, jo kolega estas Juri Luikas ir suomių gynybos ministerijos nuolatinis sekretorius Jukka Juusti Taline pasirašė dokumentą, kuriuo įsipareigojo svarstyti šių transportų priemonių įsigijimą.

Latvijos kariuomenė jau gavo iš Jungtinės Karalystės 107 vikšrines žvalgybos šarvuotąsias mašinas iš pirkimo sutartimi numatytų 123 šarvuočių, pranešė Gynybos ministerija. Latvijos sausumos pajėgų pėstininkų brigados mechanizavimo projektas, kurio vertė - 46,6 mln. eurų, įgyvendinamas etapais. Iš viso numatoma įsigyti 123 šarvuotąsias mašinas. Pirmosios iš jų buvo atgabentos į Latviją 2015-ųjų rudenį.

Oficialu – Lietuva su Amerikos Vyriausybe sukirto rankomis dėl vieno brangiausių pirkinių mūsų kariuomenės istorijoje. Po poros metų į Lietuvos teritoriją pradės riedėti šarvuoti amerikietiški visureigiai. Iš viso gigantiški,  prieštankiniais, o gal būt ateityje net ir priešlėktuviniais pabūklais ginkluotos mašinos mūsų šaliai kainuos 145 milijonus eurų. Šarvuotas visureigis JLTV atvyko į mūsų šalį.

Lietuva ir Jungtinės Valstijos susitarė dėl dar vieno stambaus kariuomenės pirkinio – už 140 milijonų eurų Lietuva pirks du šimtus naujausiomis technologijomis aprūpintų šarvuotų visureigių. Kaip aiškina ministerija ir ginkluotės ekspertai, tokiais pat šarvuočiais jau netrukus naudosis ir amerikiečių kariai, o tai svarbu sąjungininkų bendradarbiavimui.

Vašingtonas antradienį patvirtino, kad leidžia Lietuvai įsigyti JAV gaminamų šarvuotų visureigių. Pentagono pranešime rašoma, kad Lietuvai bus parduodama 500 mašinų, tačiau lietuviai planuoja pirkti 200 transporto priemonių. Vašingtonas teigia, kad sandorio vertė sieks 170,8 mln. dolerių (154 mln. eurų). Anksčiau Lietuva nurodė, kad pirkimui ketina skirti 142 mln. eurų.

Lietuvą pasiekti šių metų kovą turėję pirmieji perkami šarvuočiai „Boxer“ vėluoja, tačiau bus atgabenti į šalį birželio pabaigoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija. „Yra prasidėjusi serijinė „Boxer“ gamyba ir pirmuosius du „Boxer“ planuojama atgabenti į Lietuvą birželio pabaigoje“, – BNS sakė ministerijos atstovė Asta Galdikaitė. Ji nenurodė pėstininkų kovos mašinų vėlavimo priežasčių. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvai skirtos šarvuočių versijos buvo testuojamos.

JAV vadovaujamos koalicijos lėktuvai sunaikino sunkiąją karinę techniką, kuri atiteko „Islamo valstybės“ (IS) džihadistams, perėmusiems Palmyros miestą iš Sirijos režimo pajėgų praėjusią savaitę, penktadienį pranešė pareigūnai. Aviacijos smūgiai ketvirtadienį sunaikino priešlėktuvinės gynybos sistemą, 14 tankų, tris artilerines sistemas, du IS užimtus pastatus ir du šarvuočius, sakoma koalicijos pranešime.

Lietuva pirmadienį pasirašė sutartį dėl vokiškų šarvuočių „Boxer“ pirkimo už beveik 386 mln. eurų. Tai brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje. „Už 385,6 mln. eurų bus nupirkta 88 pėstininkų kovos mašinų, pagamintų pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus“, - žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Pasak J.Oleko, šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje bus eksploatuojami mažiausiai tris dešimtmečius.

Dalyvaudami perdislokavimo pratybose „Dragoon Ride II“ („Dragūnų žygis II“) birželį per Lietuvą važiuos du bataliono dydžio sąjungininkų karinės technikos konvojai, BNS pranešė Lietuvoje įsikūrusio NATO pajėgų integravimo vieneto atstovai. Pirmas konvojus, daugiausiai sudarytas iš šarvuočių „Stryker“, per Lietuvą vyks birželio 5 ir 6 dienomis. Antras karinės technikos batalionas per Lietuvą vyks birželio 12 ir 13 dienomis.

Sutartį dėl vokiškų šarvuočių „Boxer“ įsigijimo planuojama pasirašyti šių metų liepos mėnesį, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Mes, pagal savo grafiką, turime planą, kad ji būtų pasirašyta iki liepos vidurio“, - BNS pirmadienį sakė ministras. „Dabar labai vyksta intensyvus bendradarbiavimo momentas, kaip tik šią ar kitą savaitę išvyksta mūsų žmonės į Vokietiją derėtis“, - pridūrė jis.

  Valstybės gynimo taryba penktadienį Prezidentūroje turėtų svarstyti šarvuočių įsigijimą, kuris gali tapti brangiausiu pirkiniu kariuomenės istorijoje.   Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad posėdyje numatoma priimti sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės technikos modernizavimo ir įsigijimų, taip pat patvirtinti Žvalgybos informacijos poreikius 2016 metams. Valstybės gynimo taryba pagal Konstituciją svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.

Pirmadienį turėjusi vykti Valstybės gynimo taryba atšaukta - susirgo premjeras Algirdas Butkevičius, BNS patvirtino jo atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė. Valstybės gynimo taryba turėjo svarstyti šarvuočių įsigijimą, kuris gali tapti brangiausiu pirkiniu Lietuvos kariuomenės istorijoje. Valstybės gynimo taryba pagal Konstituciją svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.

Lietuvą pasiekę atnaujinti pasiūlymai dėl pėstininkų kovos mašinų pardavimo labiau atitinka šalies poreikius ir tai suteikia didesnes galimybes ieškoti geriausio kokybės ir kainos santykio, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Atnaujinti pasiūlymai, kurie mus pastaruoju metu pasiekė, labiau atitinka mūsų poreikius, tai leidžia mums turėti didesnių galimybių ieškoti geriausio kokybės ir kainos santykio“, - antradienį paskelbtame interviu „Verslo žinioms“ sakė ministras.

Lietuvai rengiantis pirkti apie 100 pėstininkų kovos mašinų, visos procedūros vyksta laikantis įstatymų ir skaidriai, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas. „Visa procedūra vyksta pakankamai tvarkingai, pagal įstatymus ir skaidriai“, - žurnalistams Krašto apsaugos ministerijoje trečiadienį po išvažiuojamojo NSGK posėdžio sakė A.Paulauskas. Pasak jo, būsimo sandorio vertė sieks apie 300 mln. eurų.

Pėstininkų kovos mašinų pirkimo klausimas bus sprendžiamas Valstybės gynimo taryboje (VGT), BNS trečiadienį patvirtino Prezidentūra. „Šis klausimas bus sprendžiamas VGT. Konkreti posėdžio data dar nėra patvirtinta“, - teigiama prezidentės spaudos tarnybos atsakyme. Antradienį ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė, kad VGT galimus įsigyti šarvuočių variantus pristatys kariuomenės vadas ir kiti ekspertai.

19 val. 40 min. Neramumų krečiamoje Ukrainos rytinėje dalyje, trečiadienį separatistų sustabdytų vyriausybės kariuomenės šarvuočių įgulos išėmė spynas iš savo ginklų, vykdydami šarvuočius apsupusios prorusiškų aktyvistų minios reikalavimus, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Kramatorske kariai išėmę savo ginklų spynas atidavė jas promaskvietiškų protestuotojų lyderiui mainais į pažadą, kad jiems bus leista išvykti su savo šarvuočiais. Kaip pranešė hromadske.

(papildyta 16.03) Ukraina: Rusija sieks žmonių aukų, kad galėtų įvesti kariuomenę Vienas iš Ukrainos saugumo (SBU) vadovų Vitalijus Naida pranešė, kad Rusija separatistams liepė nužudyti 100–200 žmonių, praneša unian.net.

Muitinės kriminalinėje tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nelegaliai įvežto šarvuočio Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nelegaliai į Lietuvą įvežto britų gamybos šarvuočio FV432. Pareigūnų žiniomis, šarvuotį įsigijusi Lietuvos įmonė, 2011 m. gegužę įveždama šią transporto priemonę į šalį, nesikreipė į LR Ūkio ministeriją, prašydama išduoti importo licenciją.

Estijos gynybos ministerija gavo pirmuosius 13 šarvuočių „Sisu XA-188“, kuriuos šių metų spalį įsigijo iš Nyderlandų vyriausybės, pranešė „Defense-Aerospace.com“. Naujuosius šarvuočius Estijos Gynybos ministerija pristatė spaudos atstovams Männiku poligone, teigiama pranešime. Iš viso Estija įsigijo 81 „Sisu XA-188“ šarvuotį. Visi jie Estijos kariuomenei bus pateikti iki 2015 metų, sakoma pranešime. Šie šarvuočiai yra naudoti, jie Estijai bus perduoti iš Nyderlandų kariuomenės arsenalo.

Rusijos Gynybos ministerija paskelbė nuo šiol šarvus karinėms transporto priemonėms ir lengviesiems šarvuočiams pirksianti Vokietijoje. Apie tai, remdamasi šalies gynybos ministru Anatolijumi Serdiukovu, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Anot ministro, toks sprendimas buvo priimtas dėl būtinybės užtikrinti karių saugumą. Jis pabrėžė, kad Rusijos karinė pramonė privalo gaminti šarvuotą techniką, atitinkančią šios dienos reikalavimus.