Šarūnas Žitkevičius

Šimtą ir daugiau metų skaičiuojantys automobiliai, kuriais važinėjo karališkų šeimų nariai, Holivudo įžymybės ar net pats „Playboy“ įkūrėjas Hugh Hefneris. Reti modeliai atskleidžiantys automobilių istoriją ir slepiantys paslaptingus pasakojimus. Pakaunėje privatų muziejų įkūręs jų kolekcininkas ne tik ieško vertingų senovinių automobilių, bet ir juos remontuoja, o užsakymai plaukia iš viso pasaulio. Apie tai daugiau – TV3 žinių reportaže.

Balandžio paskutinį savaitgalį, dešimtys lietuvių pajudėjo į Latvijos sostinę – Rygą. Joje buvo surengta tarptautinė, bene didžiausia, specializuota automobilių paroda Baltijos šalyse – „Auto 2023“. Jau 27-ą kartą vykstanti paroda „Auto“, kasmet pritraukia tūkstančius automobilių gerbėjų, todėl nenuostabu, jog Rygoje vykstančioje parodoje kasmet galima išvysti ir nemažą būrį lietuvių, kurie į Latviją vyksta ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip dalyviai. Auto 2023 (nuotr.

Lietuvoje gyvena didžiulis būrys talentingų auksarankių, kurių garažuose gimsta automobiliams skirti nestandartiniai sprendimai, jų išmonė padeda siekti efektyvių rezultatų autosporte. Be to, standartiniams automobiliams neprijaučiantys benzingalviai nuolatos sugeba pademonstruoti kaip pasaulyje populiarius modifikavimo stilius galima pritaikyti kasdieniškuose automobiliuose. Šiuo metu galima drąsiai teigti, jog Lietuvoje populiariausia automobilių puošybos kryptis – „Stance“ stilius.

Baltijos šalyse automobilius kolekcionuojantys benzingalviai puikiai vienas kitą pažįstą. Visgi, ganėtinai uždaras ir ne pats didžiausias kolekcionierių ratas turi vieną bendrą tikslą – puoselėti ne pirmos jaunystės techniką, bei tokiu būdu užtikrinti, jog ji išliks ateities kartoms. Visa tai skamba labai pompastiškai ir, netgi, aristokratiškai, tačiau senovinių automobilių puoselėjimą galima išskirti į dvi grupes.

Baltijos šalyse automobilius kolekcionuojantys benzingalviai puikiai vienas kitą pažįstą. Visgi, ganėtinai uždaras ir ne pats didžiausias kolekcionierių ratas turi vieną bendrą tikslą – puoselėti ne pirmos jaunystės techniką, bei tokiu būdu užtikrinti, jog ji išliks ateities kartoms. Visa tai skamba labai pompastiškai ir, netgi, aristokratiškai, tačiau senovinių automobilių puoselėjimą galima išskirti į dvi grupes.

Res-tau-ra-ci-ja. Visiems puikiai žinomas terminas, kuris leidžia apibrėžti ilgą, retkarčiais sudėtingą ir ne visuomet finansiškai naudingą veiklą. Vis dėlto, jeigu šią akimirką, laikydami tvirtai suspaustus kumščius, atlaisvinote vietą naujam automobiliui ir pasiryžote įmerkti savo kojas į su restauracija susijusias peripetijas, mes pasiryžome atsakyti į klausimą, kurio, greičiausiai, niekas nėra linkęs užduoti.

Bandymų priverstinai pajauninti Lietuvos automobilių parką būta labai daug ir įvairių. Nors kiekvienas bandymas tai padaryti labai dažnai sutinkamas su didžiule pasipriešinimo ir kritikos banga, pastarųjų metų pavyzdys, susijęs su registracijos mokesčiu, regis, turėjo įtakos galimam žmonių pasirinkimui.

Ketvirtasis praėjusio amžiaus dešimtmetis automobilių pramonėje buvo išskirtinis. Spartus technologinis progresas kiekvienais metais padėdavo nustebinti visuomenę su vis naujais, išskirtiniais, geresniais ar stilingesniais automobiliais, tačiau didžiausias smalsuolių minias rinkdavo tik vienas ir konkretus automobilio tipas. Kompanijos flagmanas – frazė, kurią kiekvienas automobilių bendrovės vadovas mėgsta ištarti išdidžiai.

Vadovaujantis visiems prieinama informacija, galime drąsiai pareikšti, jog Lietuva – vokiškų automobilių šalis. Naudotų automobilių rinkoje sau lygių neturi įvairūs „Audi“, BMW, „Škoda“ ar „Volkswagen“ markės modeliai. Jeigu anksčiau minėtų gamintojų automobiliai perkami atsižvelgiant į turimą biudžetą, atsarginių dalių kainas bei, neva, elementarią priežiūrą, kitame Lietuvos automobilių parko spektro gale galima atrasti išskirtinių retenybių.

Socialinė klasė – komunizmą primenantis žodžių darinys, kurį galima naudoti įvairiausiomis progomis. Politikai šią sąvoką naudoja norėdami apibrėžti tam tikrą visuomenės sluoksnį, o mes šią sąvoką galime naudoti norėdami tam tikrą automobilį pastatyti į jam skirtą vietą.

Odontologija ir automobiliai. Atrodo, kad tai dvi visiškai skirtingos sritys, ar ne? Kaip baltas vynas prie raudonos mėsos arba šampano taurė prie keptos duonos. Tačiau pasak didžiausio Lietuvoje odontologijos klinikų tinklo įkūrėjo Simono Bankausko, jas sieja daugiau nei vienodas ženklų skaičius žodyje. „Mano kasdienis darbas savotiškai primena automobilių restauracijos procesą.

1990-ųjų pradžioje į Lietuvą ir kitas aplinkines šalis plūstelėjusi technika pagaminta Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ar Japonijoje leido daugeliui vairuotojų suprasti kokie ryškūs skirtumai gali būti tarp, pavyzdžiui, antros kartos „Volkswagen Golf“ ir tuo pačiu laikmečiu pagamintos „Lada“ ar „Moskvič“. Techninė pažanga buvo bene pagrindinė priežastis, dėl kurios keletą dešimtmečių Lietuvos keliais riedėjusi rusiška technika buvo nustumta į pakraščius.

Automobilis, ypatingai ne pirmos jaunystės, jau seniai tapo tvaria ir rekomenduotina investicija, tad šį kartą sieksime visiems patarti į kuriuos automobilius reikėtų atkreipti dėmesį. Ypač jeigu šiuo metu planuojate sekančią mašiną pirkti kaip investiciją, kuri atsipirks ne iš karto, bet po keleto metų. Siekdami sužinoti į kuriuos modelius reikėtų atkreipti dėmesį, į pagalbą pasitelkėme Lietuvos automobilių klubo, klasikinių automobilių padalinio vadovą – Šarūną Žitkevičių.

Praėjusio penktadienio rytą, šalia Kauno rotušėse išsirikiavo daugiau nei 20 skirtingų klasikinių automobilių. Jie išlydėjo sportinių bolidų vairuotojus, kurie rugsėjo 13-ą dieną pradėjo daugiau nei 1000 kilometrų trukmės žygį aplink Lietuvą. Po to, kai paskutinis bolidas pravažiavo starto liniją, netrukus praeivių ausis užgulė ir skirtingų konfigūracijų variklių skleidžiami garsai.

Lietuvos automobilių klubo ir Lietuvos klasikinių automobilių klubo atstovai vasaros sezoną pasitiko būdami tarp gausybės bendraminčių – Ukrainoje vykusiame „Leopolis Grand Prix“ renginyje, skirtame išskirtinai garbaus amžiaus technikai.

„Leopolis Grand Prix“ – galutinis tikslas, kurį šią savaitę sieks pasiekti nemažas automobilių kolekcionierių ir entuziastų iš Lietuvos, kurie į Ukrainoje vykstančią šventę keliaus norėdami pademonstruoti kvapą gniaužiančius, išpuoselėtus ratuočius.

Seną automobilį, anksčiau ar vėliau, pakeičia naujas arba naujesnis analogas. Tai – lyg užburtas ratas, kuriame gyvena kasdieninėms reikmėms skirti automobiliai. Tuo tarpu garbingą jubiliejų galintys švęsti inžinierių kūriniai laukia kada gaus pirmosios klasės bilietą, leidžiantį vykti į specializuotas dirbtuves. Dirbtuves, kuriose jiems leidžiama išgerti jaunystės eliksyro.

Aivaras Grigelevičius Automobilių restauracija užsiimantiems automanams reikėtų sukurti atskirą kategoriją ir į rankas įteikti atskirus apdovanojimus už nuopelnus automanų pasauliui. Juk būtent kruopštumu ir didžiuliu dėmesiu detalėms pasižymintys entuziastai yra tie žmonės, kurie antram gyvenimui prikelia gyvenimo nuskriaustus ratuočius. Nuolatiniai „Automanas.

Automobilio įsigijimas nėra itin sudėtingas procesas, ypač jeigu tai yra gamyklos dažais kvepiantis ratuotis. Tiesiog išsirenkate patinkantį modelį, išbandote jį, paliekate užstatą ir laukiate kada gamykloje kruopščiai dirbantys specialistai jį pagamins. Norint savo garažą papildyti klasikiniu automobiliu, neužtenka tiesiog atsidaryti naudotų automobilių skelbimų portalą, pažymėti varnelę ir laukti kada automobilis atvyks į Jūsų namus.