šarūnas ruzgys

Jei dar nepriėmėte sprendimo dėl pensijos kaupimo, „Sodra“ perspėja, kad turite laiko tik iki savaitės pabaigos. Per paskutines dienas galima dar nuspręsti, ar pasilikti antrojoje pensijų pakopoje ir kaupti ateičiai papildomai, ar atsisakyti šios paslaugos ir tikėtis kiek didesnės „Sodros“ pensijos. Vilnietis autoelektrikas Rolandas į „Sodros“ skyrių atėjo su visa šeima. Nors anksčiau vyras kaupė pinigus antrojoje pensijų pakopoje, dabar jis nusprendė šios paslaugos atsisakyti.

Pensiją privačiai kaupia daugiau nei milijonas ir trys šimtai tūkstančių lietuvių. Jau paaiškėjo kaip visiems sukauptos privačios lėšos bus išmokėtos senatvėje. Lietuvos bankas parengė tvarką, iš kurios aiškėja, kad dalis lietuvių privačiuose fonduose sukauptas lėšas gaus visas iškart, vienu pavedimu. Kitiems išmokos bus pervedamos kas mėnesį, o jų dydis kaskart gali šiek tiek skirtis. Metų pradžioje gyventojų dėmesio bangos sulaukusi pensijų reforma prislopo.

„Facebook“, „Google“ ar „Apple“ – tai tik kelios tarptautinės kompanijos, nuo kurių rezultatų priklauso ir Lietuvos pensininkų ateitis. Į jas netiesiogiai investuoja lietuviški pensijų fondai, kas mėnesį papildomi kaupiančiųjų pinigais. Lietuvos banko duomenimis, metų pradžioje buvo per 1,3 mln. gyventojų, dalyvaujančių antrosios pakopos pensijų kaupime. Bendra jų sukaupto turto vertė – daugiau nei 3,11 mlrd. Eur. Taigi vienam kaupiančiam teko vidutiniškai apie 2 366 Eur vertės turto.

Kas antras Lietuvos gyventojas neabejoja, kad pats geriausiai tvarko savo pinigus. Net 56 proc. žmonių tvirtina, kad geriausiu asmeninių lėšų valdytoju pirmiausiai įvardintų būtent save, o tarp skirtingų visuomenės grupių didžiausiu pasitikėjimu išsiskiria pensininkai. Tai atskleidė sausį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

16,4 euro per mėnesį ir papildomos mokestinės lengvatos. Tokiomis priemonėmis šįmet valstybė rems papildomai pensijai II pakopos fonduose kaupiančius darbuotojus. Be to, susigrąžinti dalį mokesčių kaip ir seniau galės III pakopai savo pinigus patikintys dirbantieji. Tiesa, gyventojams primenama, kad susigrąžinti daugiau nei 300 eurų mokesčių iš valstybės už kaupimą privačiai nepavyks.

Pirmosiomis 2019 metų dienomis dalį II pensijų pakopoje kaupiančių gyventojų pasiekė laiškai, pranešantys apie svarbius pokyčius. Nuo šių metų visi minėtos pakopos dalyviai bus išskirstyti į skirtingus gyvenimo ciklo pensijų fondus. Teoriškai tai reikš didesnę riziką jauniausiems dirbantiems ir mažesnę – šalia pensijos ribos atsidūrusiems lietuviams.

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. emigrantų, o užklausų dėl to, kas gali vykti su sąskaitose sukauptomis santaupomis, pastaruoju metu daugėja, pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Nepaisant to, kad išvyko, emigrantai pensijų fonduose sukaupto savo turto nepamiršo.

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.

Pensiją privačiuose antros pakopos fonduose kaupiantys žmonės vidutiniškai šiuo metu turi prikaupę po du tūkstančius eurų, – rodo šiandien paskelbti Lietuvos banko duomenys. Premjeras sako, kad vargu, ar visiems pavyks prikaupti tiek, kad užsitikrintų orią senatvę. Todėl svarstoma sudaryti galimybę privačių fondų dalyviams grįžti į Sodrą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) planuojama pensijų sistemos reforma tiesiogiai palies daugiau kaip 1,2 mln. antros pakopos pensijų fonduose senatvei kaupiančių šalies gyventojų. Planuojamoms permainoms pritariantis ekonomistas Romas Lazutka prognozuoja, kad nutraukus fondų finansavimą valstybės lėšomis, privačiai kaupiančių pensijai gyventojų dalis pastebimai sumažės.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija teigia, kad pensijų sistemos reformos rezultatus reikėtų vertinti tik optimistiškai – pasibaigus pasirinkimo laikotarpiui, kaupti prisidedant savo lėšomis ir gaunant valstybės paskatinimą yra pasirinkę beveik 35 proc. – 385,9 tūkst. gyventojų. Asociacijos skaičiavimais, tai reiškia, kad jau kitąmet šie žmonės į savo pensijų kaupimą investuos daugiau kaip 100 mln. litų.

Rugsėjo mėnesį savanoriškai apsisprendusiųjų kaupti pensijai papildomomis įmokomis gyventojų skaičius jau viršijo 273 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pastebi, kad kartu didėja ir būsimos gyventojų savanoriškos investicijos į asmenines sąskaitas fonduose, iš kurių ir bus mokama dalis ateities pensijos. Skaičiuojant pagal dabartines papildomai kaupti apsisprendusių gyventojų metines pajamas, ši suma viršija 63 mln. Lt.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija neigiamai vertina spekuliacijas kaimyninių šalių pensijų kaupimo pavyzdžiais ir ragina neapsunkinti Lietuvos pensijų kaupimo sistemos dalyviams paskutinių mėnesių, kai jie gali apsispręsti, kaip kaups būsimai pensijai. Užuot pažvelgus į mums giminingą Estijos pensijų fondų sistemą, pastaruoju metu visuomenei pateikiami kardinalūs pokyčiai Lenkijos sistemoje, kurių baigtis ir poveikis dar nėra aiškūs bei sulaukia ekspertų kritikos.

Anksčiau pensijai jau kaupusių ir nusprendusių mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, daugėja – „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį šis skaičius perkopė 200 tūkstančių ribą. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos nuomone, nuolatinis maksimaliai kaupiančiųjų gausėjimas atitinka prognozes ir dar kartą patvirtina, kad tripakopė pensijų kaupimo sistema yra reikalinga būsimiesiems pensininkams ir atitinka valstybės poreikius.

Nuo balandžio pradžios Lietuvoje prasideda pensijų kaupimo sistemos reforma – papildomai lėšas aprūpintai senatvei kaupiantys žmonės iki šių metų rugsėjo 1 dienos turi pasirinkti, kaip kaups būsimai pensijai. Pensijų fondų atstovai rekomenduoja gyventojams iš naujo apsvarstyti visas galimybes ir pasirinkti tinkamiausią kaupimo būdą bei prisidėti patiems skiriant procentą nuo atlyginimo į savo pensijų sąskaitą ir gauti valstybės priemoką.

Kol Konstitucinis teismas sprendžia, ar įmokų į II pakopos pensijų kaupimo fondus mažinimas neprieštarauja šalies Konstitucijai, trečiadienį Seime vyko diskusija apie kitą taupymo senatvei alternatyvą – III pakopos pensijų fondus. Kol kas neaišku, ar ketvirtadienį turimas svarstyti pensijų sistemos reformos įstatymo projektas vėl nebus išbrauktas iš darbotvarkės. Diskusijos dalyviai akcentavo finansinį visuomenės neraštingumą ir nesirūpinimą lėšų kaupimu senatvei.

Lietuvoje keturi darbingo amžiaus žmonės išlaiko vieną pensininką. 2050 metais situacija gali apvirsti aukštyn kojom – du dirbantieji išlaikys vieną pensinio amžiaus žmogų. Ši bauginanti demografinė situacija artima ne tik Lietuvai, panaši padėtis pastebima ir visoje Europoje. Nesvarbu,  kad jaunimui – pensija tik tolima ateitis, jos laukimas kelia nerimą 30-mečiams ir vyresniems.