šakos

Kėdainių rajone medžių šakas deginusiam asmeniui kaimynai iškvietė specialiąsias tarnybas. Atskubėję ugniagesiai rado vos vieno kvadratinio metro plote degančias šakas ir gyventojų supiltą nemenką žaliųjų atliekų sąvartyną.  Šeštadienio popietę Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė pranešimas, kad Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos Koliupės kaime „kažkas dega“. Pranešėjas informavo, kad mato dūmus, o kas dega, įvardinti negalėjo.

Savaitgalį ugniagesiai gelbėjo medžiuose šakas pjovusius ir įstrigusius vyrus. Penktadienio pavakare, po 16 val., gautas pranešimas, kad Pakruojo rajone, Rozalimo seniūnijoje, Plaučiškių kaime, Šeduvos gatvėje, vyras, pjaudamas medį, įstrigo tarp šakų. Atvykę ugniagesiai medyje, maždaug penkių metrų aukštyje, rado šakos  prispaustą žmogų. Jis buvo išlaisvintas ir perduotas medikams. Pavojingai pasvirusi šaka pašalinta, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Keturias paras Kuršėnų parke medžio šakose įstrigęs ir besikankinantis ir karkiantis kovarnis nerūpėjo nei kuršėniškiams, nei aplinkosaugininkams nei gelbėjimo tarnyboms. Jį pastebėjo ir gelbėjimo operaciją po keturių parų inicijavo kovarnius išbaidyti iš šio parko su vanagais pasamdytas žmogus. Virginijus Narkus rankose laiko kovarnį, kuriam spėjo ir sugalvoti vardą – Kar-kar. Vargšas paukštis įstrigo tarp medžio šakų ir taip kankinosi net kelias dienas.

Jau šį ketvirtadienį, gruodžio 19 d., 12-19 val. visoje Lietuvoje VĮ Valstybinių miškų urėdija šalies gyventojams teiks šventinę dovaną – nemokamai dalins eglės šakas bei kankorėžius. Tai – ne tik taupus, bet ir kūrybingas, gamtą tausojantis būdas jaukiai ir šventiškai pasipuošti savo namus, rašoma pranešime spaudai. Gruodžio 19 d., nuo 12 iki 19 val.

Šalies savivaldybės neatsigina žmonių prašymų kapinėse išpjauti medžius. Žmonės skundžiasi, kad šakos, lapai ar spygliai teršia kapus, tad medžiais būtina atsikratyti. Ir nors tik nedidelė dalis prašymų patenkinama, etnologai piktinasi, kad Lietuvoje tuoj bus išnaikintas kultūrinis kraštovaizdis. Esą senovėje be medžių nebuvo nė vienų kapinių, o dabar jau apaugusias medžiais pamatyti retenybė.

Lazdijų rajone nufilmuota, kaip tvarkomasi su šiukšlėmis. Jų sutvarkyti niekas nesivargina: šiukšlės yra tiesiog deginamos. Žmonės prie liepsnojančio šiukšlyno užfiksavo seniūną – liudininkai įtaria, kad tai jis atokioje vietoje padegė padangas. Gaisrą teko gesinti ugniagesiams, o seniūnas Arūnas Kundrotas pripažįsta, kad po Velykų gali sulaukti baudos iš aplinkosaugininkų, jis kviečiamas atvykti pas juos. Vaizdas, kuriame užfiksuotos degančios padangos, penktadienį pradėjo plisti feisbuke.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Kelmės rajono agentūros darbuotojai kovo 11 d. vakarą iš pranešimų priėmimo centro gavo informaciją, kad Pašilės medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, Spirgių miške, Kelmės rajone, vykdoma neteisėta medžioklė. Į Kelmės rajono, Kražių seniūniją, Spirgių kaimą nuskubėjusius aplinkosaugininkus pasitiko Pašilės medžiotojų būrelio medžiotojai.

Didžiuosiuose šalies miestuose ketvirtadienį prasideda akcija „Parsinešk Kalėdas į namus!“, per kurią miškininkai nemokamai dalys eglių šakas. Anot akcijos rengėjų, planuojama padovanoti per 100 tūkst. eglių šakų. Sostinės gyventojams eglių šakas dovanos trys urėdijos. Daugiau šakų bus atvežta ir į kitus didžiuosius miestus. Iš viso eglių šakos bus dalijamos daugiau nei 100 vietų visoje Lietuvoje.

NASA ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) inžinieriai išmokė nedidelį kvadrokopterį tūpti ant medžių šakų taip, kaip tai daro paukščiai. Pasak MIT atstovų, nedideli bepiločiai vertikaliai kylantys ir nusileidžiantys orlaiviai yra labai naudingi daugelyje situacijų, pradedant pastatų ir gatvių 3D modelių sudarinėjimu, baigiant žvalgyba mūšio lauke. Tačiau šiuolaikiniai energijos tiekimo šaltiniai negali užtikrinti deramos skrydžio trukmės.

Portalas askmen.uk pristato 10 kvailiausių sporto šakų pasaulyje. Nustebsite jas pamatę... 10. Kojos nykčių imtynės Pasaulio kojos nykščių imtynių čempionatas atsirado dar 1976 metais, kuomet buvo surengtas kelių šios sporto šakos entuziastų Debišyre. Organizatoriai taip pat buvo pateikę paraišką į Tarptautinį olimpinį komitetą, kad ją įtrauktų į olimpiados sporto šakų sąrašą, tačiau nesėkmingai.

Laima AGANAUSKIENĖ Penktus metus iš eilės rajono miškininkai radviliškiečiams siūlė „Parsinešti Kalėdas į savo namus“ – gyventojams buvo paruošta per pustrečio tūkstančio eglių šakų. Prie jau įprastų vietų – Radviliškio centre, netoli Savivaldybės, prie Šeduvos, Baisogalos, Skėmių bei Gudžiūnų seniūnijų – norintys savo namus pasipuošti mišku kvepiančiomis eglių šakomis rinkosi dar nepasirodžius Miškų urėdijos darbuotojams.

Laisvės aikštėje Panevėžio miškų urėdija šiandien nemokamai dalijo spygliuočių šakas. Per akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ dovanota 4 500 eglės ir 500 pušies šakų. Urėdijos medelyno viršininkas Egidijus Kaluina sako nesitikėjęs, kad akcija bus tokia populiari. „Šakas nešė glėbiais – nebe po vieną kaip anksčiau, o po tris, keturias ar net penkias. Ar tokios nuostabios šakos šiemet buvo, ar kas“, – stebėjosi jis. Be to, pernai šakas miškininkai dalijo ilgiau.

Valstybinių miškų miškininkai Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse ketvirtadienį nuo 13 val. dovanos eglių šakas. Taip jie kviečia saugoti gamtą ir namuose puošti ne nukirstą eglutę, o tik jos šaką. Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ rengiama jau penktus metus. Per ją išdalijama daugiau nei 100 tūkst. eglių šakų, rašoma Generalinės miškų urėdijos pranešime. „Šia akcija skatiname saugoti gamtą ir norime prisidėti prie žmonių džiaugsmo sutinkant šv. Kalėdas.

Janina VANSAUSKIENĖ Norint pigiai pasigaminti originalius baldus – nebūtina gera ir brangi mediena. Tai gali patvirtinti Jasaičių vienkiemyje (Pakruojo rajonas) gyvenantis Romas Čepulionis. Vyras savo rankomis iš šakų sumeistravo miegamojo kambario komplektą. Kūryba pravertė taupant Laisvą valandėlę imtis staliaus amato Romui Čepulioniui įprasta. Neseniai įsigytame vienkiemyje, apsuptame miško, tvarkant originaliai namus ir aplinką be meistravimo sunku būtų išsiversti.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai penktadienį surengė reidą, kurio metu tikrino, ar vilniečiai nedegina žolės. Reide dalyvavo ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai. Iš viso penktadienį surašyti du protokolai gyventojams Pilaitės ir Naujosios Vilnios rajonuose. Tarnybos reido metu daugiausia važinėjo sodų bendrijose, kur dažniausiai kiemuose deginama žolė.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švarindamos pakelės krūmus Panevėžio rajono seniūnijos skundžiasi, kad medienos atliekų nepriima nei biokuro gamintojai, nei to paties rajono biokuru kūrenamos katilinės. O vežioti šakas keliasdešimt kilometrų į specialias žaliųjų atliekų aikšteles esą neapsimoka. Paįstrio seniūnas sako, kad norėdami pagerinti kelio matomumą, maždaug trijų kilometrų kelio atkarpoje iškirto brūzgynus, tačiau nupjautų šakų nėra kur dėti.

Per tris mėnesius bedarbių skaičius nukrito iki 2.56 milijonų. Dabar oficialus nedarbo rodiklis yra 8%, informuoja BBC. Bedarbio pašalpą tikisi gauti per 1.59 milijono žmonių. Išaugo žmonių dirbančių tik puse etato skaičius –jis pakilo iki 8.07 milijono. Tai yra didžiausias skaičiuos nuo 1992-ųjų, kai pradėta vesti ši statistika. Dalis žmonių dirba pusę etato todėl, nes negali rasti darbo pilnu etatu. 16-24 metų amžiaus grupėje darbą susirado 1.01 milijono asmenų.

Vaismedžių augintojai teigė, kad neprižiūrimame sode kartais gali užderėti neblogas derlius. Tačiau tai – labiau išimtis nei įprastas dalykas. Nulūžusios šakos privertė susimąstyti Širvintų rajone gyvenančios Laimos sode auga 15 obelų, kurios gausiai aplipusios vaisiais. „Pernai obuolių buvo mažai. O šiais metais jų tiek daug, kad gražu žiūrėti. Tik, gaila, kad šakos labai svyra ir net lūžta. Nežinau, kaip tinkamai elgtis“, – guodėsi pašnekovė.

Paprastai vakarinio anakardžio medis užauga iki 10-12 metrų aukščio, o ant jo trumpo kamieno auga daugybė šakų. Tačiau vienas tokios rūšies medis Brazilijoje dėl poros genetinių anomalijų taip išsikerojo į šalis, kad jam net buvo sugalvotas vardas – Pirangi. Remiantis preliminariais skaičiavimais, kasmet nuo medžio surenkama apie 80 000 anakardžių riešutų, o ir likusieji atlieka savo misiją – pavyzdžiui, dalies jų luobelės sunaudojama gaminant automobilių stabdžių trinkeles.

Lietuva pradeda skaičiuoti, kokią ekonominę naudą šaliai duoda sportas, nes iki šiol tai apibrėždavo tik skambios frazės arba pastabos dėl išlaidavimo. „Statistikos departamentas jau skaičiuoja, koks turizmo indėlis į ekonomiką. Po kelerių metų žinosime ir sporto naudą“, – per susitikimą su žurnalistais sakė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Lietuva – penktoji Europos Sąjungos šalis, skaičiuosianti sporto indėlį į valstybės ekonomiką.

Miškininkų iniciatyva surengta jau tradicine tapusi akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ išsaugojo daugiau nei šimtą tūkstančių eglučių. Būtent tokį kiekį eglės šakų prieš Kalėdų šventes miškininkai išdalijo Lietuvos žmonėms. Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, eglių šakas šalies gyventojams pagrindinėse didžiųjų ir kitų miestų aikštėse, dovanojo visos 42 miškų urėdijos.

Metai vėl baigia sukti didįjį dvylikos mėnesių ratą ir atveria duris didžiosioms šventėms – Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Šių švenčių spindesys ir jaukumas neįsivaizduojamas be papuoštos mišku kvepiančios eglutės ar eglės šakos. Šimtus tūkstančių eglučių kalėdinėms šventėms kasmet išaugina miškininkai, deja, ne kiekvienas gali ją įsigyti, be to, daugeliui nėra ir būtina – pakanka vis plačiau populiarėjančios ir tausojančios gamtą eglės šakos.