s. lavrovas

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija turi atitraukti karius nuo sienos su Ukraina, jei nori sumažinti įtampą su Vakarais dėl būgštavimų, jog Maskva ketina įsiveržti į kaimyninę šalį. „Mums reikia, kad pasienyje su Ukraina dislokuoti kariai ir įranga būtų perkelti kitur, nes šiuo metu ji užima labai grėsmingą poziciją“, – per spaudos konferenciją Maskvoje sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Rusijos įstatymų leidėjas ragina sukilėlių kontroliuojamų Ukrainos vietovių gyventojus prisijungti prie Rusijos kariuomenės, Vakarams baiminantis galimo Kremliaus įsiveržimo į kaimyninę šalį. Rusijos parlamento Santykių su kaimynais komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Vodolatskis valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pareiškė, kad nuo 2014 metų sukilėlių kontroliuojamų regionų gyventojai baiminasi Ukrainos pajėgų puolimo ir kad Rusijos pasus turintys asmenys būtų laukiami kariuomenėje.

Geriems bei stabiliems Maskvos ir Berlyno santykiams nėra alternatyvos, antradienį pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Vizito metu norėčiau pabrėžti, kokie svarbūs naujai vyriausybei ir man asmeniškai yra santykiai su Rusijos Federacija. Geriems ir stabiliems Maskvos ir Berlyno santykiams nėra alternatyvos, todėl norėčiau ir toliau dirbti prie šios užduoties.

Rusija imasi visų įmanomų priemonių migracijos krizei Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje išspręsti, taip pat yra pasirengusi suteikti reikiamą pagalbą, antradienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Darome viską, kad padėtume sureguliuoti šią krizę. Kelių Europos Sąjungos šalių, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, atstovai kreipėsi į prezidentą [Vladimirą] Putiną. Mūsų prašoma padėti ir esame pasirengę tai padaryti“, – per spaudos konferenciją kalbėjo S. Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, jog didžiausia Rusijos aviakompanija, valstybės kontroliuojama „Aeroflot“ nėra susijusi su migrantų krize Baltarusijos pasienyje. „Jeigu labai diplomatiškai (atsakyti), tai netiesa“, – per spaudos konferenciją Maskvoje sakė S.Lavrovas, komentuodamas Varšuvos pareiškimus apie „Aeroflot“ dalyvavimą masiniame migrantų gabenime į Baltarusiją.

Rusija antradienį pareiškė, kad Afganistane valdžią užgrobusio Talibano pateikti pirminiai patikinimai yra „teigiamas signalas“ ir kad Maskva palaiko „įtraukų“ politinį dialogą šioje šalyje. „Laikau teigiamu signalu, kad Talibanas Kabule skelbia ir praktiškai demonstruoja esąs pasirengęs gerbti kitų nuomonę“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

 Jeigu Europos Sąjunga nuspręs atkurti santykius su Rusija, Maskva atsakys tuo pačiu, pirmadienį pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas. „Turime būti pasirengę bet kokiai įvykių eigai. Sprendimą turi priimti Europos Sąjunga: jeigu ji nuspręs, kad vis tik santykius reikia atkurti ir atšaukti juos trikdančius veiksmus, mes tam taip pat būsime pasirengę“, – S. Lavrovas pareiškė per spaudos konferenciją Sankt Peterburge.

Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas pirmadienį tebelaikomas Maskvos policijoje po jo dramatiško sulaikymo sostinės oro uoste, o vis daugiau Vakarų lyderių prisijungia prie raginimų jį nedelsiant paleisti. Tuo metu Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas sako, kad tokia savo reakcija jie siekia nukreipti dėmesį nuo „krizės“ Vakaruose.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį sakė, kad Maskvos ir Ankaros nuo karinio bendradarbiavimo neatbaidys JAV sankcijos Turkijai dėl rusiškos raketinės gynybos sistemos įsigijimo.

Kijevas neplanuoja kelti diplomatinių santykių su Rusija statuso paskiriant ukrainiečių ambasadorių Rusijoje, antradienį nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministerija. „Atsižvelgiant į tęsiamą Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu ir Rusijos okupaciją Ukrainos teritorijose, nėra jokio pagrindo kelti diplomatinių santykių statuso paskiriant Ukrainos pasiuntinį“, – pažymėjo ministerijos atstovas, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį apkaltino Jungtines Valstijas planuojant „perversmą“ prieš Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro (Nikolą Madurą), kilus ginčui dėl rusų kariuomenės pagalbos krizės nualintai šaliai.

Rusija toliau rems Venesuelos vyriausybę, taip pat ir pagalbos kroviniais, penktadienį sakė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Rusija ir toliau padės Venesuelos pareigūnams spręsti socialines ir ekonomines problemas, įskaitant teisėtos humanitarinės pagalbos teikimą“, – sakė S. Lavrovas bendroje spaudos konferencijoje su Venesuelos viceprezidente Delcy Rodriguez.

JAV pozicija per Ženevoje įvykusias derybas dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties buvo ultimatumas Rusijai sunaikinti raketas 9M729, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Maskva apgailestauja, kad Europos šalys neparėmė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) išsaugojimo ir imsis atsakomųjų priemonių, jei matys JAV raketų, draudžiamų pagal šią sutartį, dislokavimo Europoje grėsmę, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Deja, mūsų kolegos Europoje... seka JAV pavyzdžiu net ir tose situacijose, kai tai aiškiai prieštarauja jų pačių interesams“, – televizijos „Rossija 1“ laidai „Moskva. Putin. Kreml“ sakė S. Lavrovas.

Rusija ir Turkija šeštadienį susitarė koordinuoti antžemines operacijas Sirijoje, Jungtinėms Valstijoms praeitą savaitę netikėtai paskelbus, kad amerikiečių kontingentas iš šios šalies bus išvestas, pranešė rusų diplomatijos vadovas. „Žinoma, ypatingą dėmesį skyrėme naujos aplinkybėms, susijusioms su paskelbtu JAV kariniu pasitraukimu“, – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė po derybų Maskvoje su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį nerealistiškais pavadino Ukrainos planus drauge su NATO valstybėmis surengti karinius mokymus Azovo jūroje. „Dabar Ukraina nori surengti NATO pratybas Azovo jūroje, bet ten jau nebus galima perplaukti, nes mūsų susitarimas su Ukraina reikalauja abipusio sutarimo dėl karinių laivų perplaukimo į Azovo jūrą“, – interviu Prancūzijos žiniasklaidai pažymėjo S. Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakydamas kalbą per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją pareiškė, kad kaltinimai dėl numanomo Maskvos kišimosi į kitų šalių politiką „neturi pagrindo“, taip pat išpeikė JAV politiką Irano, Sirijos ir Venesuelos atžvilgiu.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo anksčiau rugpjūtį paprašė susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, siekdamas aptarti Vašingtono rengiamas naujas sankcijas Maskvos atžvilgiu, trečiadienį pranešė dienraštis „The Washington Post“. „Amerikos ir Europos diplomatai sakė, kad siekiant sureguliuoti su sankcijomis susijusius sunkumus Pompeo rugpjūčio 10-ąją telefonu kalbėdamasis su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu paprašė susitikimo, (turėjusio įvykti) prieš ...

Kova dėl paskutinės Sirijos sukilėlių tvirtovės – Idlibo – supriešino ir taip ne pačius geriausius diplomatijos ryšius išgyvenančias Rusiją ir JAV. Į atvirų „perspėjimų“ savaitgalį įsitraukė ir Turkija prabilusi apie „katastrofiškas galimo puolimo pasekmes“. JAV šios savaitės pabaigoje perspėjo Rusiją, jog nebus dvejojama dėl „stipraus karinio atsako“ prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, jeigu šis panaudos cheminį ginklą bandydamas atsiimti vieną iš paskutiniųjų Sirijos opozicijos...

JAV senatoriai respublikonai antradienį, artėjant planuojamam prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimui, atvyko reto vizito į Maskvą, kur susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. JAV delegacija viešės Rusijoje iki ketvirtadienio, artėjant liepos 16-ąją Helsinkyje turinčiam įvykti viršūnių susitikimui ir tvyrant didelei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų.

Naujausioje „Vesti nedeli“ (rus. „Savaitės naujienos“) laidoje Rusijos propagandiniame kanale „Rossija-1“ parodė siužetą apie šios šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą su KLDR vadu Kim Jong Unu, rašoma „tjournal.ru“. Kol pagrindinis kanalo propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas pasakojo susitikimo detales, už jo pasirodė nuotrauka: joje Šiaurės Korėjos vadas šypsosi, spausdamas S. Lavrovo ranką.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį ragino „atsakingai ir iš esmės“ ištirti buvusio rusų šnipo apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje ir sakė, kad Londonas negali ignoruoti Maskvos „pagrįstų klausimų“ dėl šio atvejo. „Nebus įmanoma ignoruoti pagrįstų klausimų, kuriuos užduodame“, – sakė ministras prieš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuriame turi būti aptarta besiplečianti diplomatinė krizė tarp Rusijos ir Vakarų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo Jungtines Valstijas nemėginti dar kartą smogti Sirijos vyriausybės pajėgoms, nes toks žingsnis sukeltų itin sunkių padarinių. „Jeigu bus dar vienas tokio pobūdžio smūgis, pasekmės būtų pačios sunkiausios“, – pareiškė ministras, komentuodamas Vašingtono perspėjimus, kad Jungtinės Valstijos gali vėl smogti Sirijos vyriausybės pajėgoms.

Pasak Rusijos diplomatijos vado, Vašingtonas rengia karines pratybas Europoje su tikslu parengti NATO šalis galimam taktinio branduolinio ginklo panaudojimui prieš Rusiją. Ženevoje viešinčio ministro teigimu amerikiečių kariai ruošia kolegas iš Europos šalių taktinio branduolinio ginklo panaudojimui Rusijoje. Jo teigimu, JAV nestrateginio arsenalo dislokavimas Europoje kertasi su branduolinio nusiginklavimo procesu.

Rusija penktadienį sukritikavo JT rezoliucijos projektą dėl 30 dienų paliaubų Sirijoje ir pareikalavo „garantijų“, kad sukilėlių kovotojai laikysis susitarimo. „Niekas negali atsakyti į klausimą, o kur garantijos, kad kovotojai laikysis šių humanitarinių paliaubų, kur garantijos, kad jie liausis apšaudę Damasko gyvenamuosius rajonus“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Siūloma rezoliucija, dėl kurios bus balsuojama 17 val. Grinvičo (19 val.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį kritikavo Vakarų politiką jo šalies atžvilgiu ir peikė Europos Sąjungą, nesistengiančią atkurti gerų santykių su Maskva, išliekant nesutarimų dėl Ukrainos ir daugelio kitų klausimų. Lankydamasis Slovėnijoje S. Lavrovas sakė, jog priklausymas NATO ar ES „nereiškia, kad būtina vengti kontaktų su valstybėmis, kurios nepriklauso šioms tarptautinėms organizacijoms“, tokiomis kaip Rusija.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas metinėje spaudos konferencijoje pirmadienį užsipuolė JAV, kaltindamas jas skelbiant ultimatumus ir nepripažįstant „atsirandančio daugiapolio pasaulio tikrovės“. Spaudos konferencijoje S. Lavrovas atsakinėjo į klausimus apie Siriją, Ukrainą, Korėjos pusiasalį ir kitus pasaulinius reikalus. Apibendrindamas diplomatinius 2017 metus, jis sakė, kad jie užsienio politikos požiūriu nebuvo lengvi.

Maskva nejaučia nusivylimo dabartine Rusijos ir JAV santykių būkle, nes neturėjo iliuzijų dėl naujosios JAV administracijos, interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Nusivylimai, kaip taisyklė, kyla iš per didelių lūkesčių, o tokių (lūkesčių) dėl rusų ir amerikiečių santykių mes neturėjome“, – sakė ministras, atsakydamas į klausimą, ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas  pateisino Rusijos lūkesčius dėl dvišalių santykių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ketvirtadienį susikirto dėl Rusijos įtariamo kišimosi į balsavimą dėl „Brexit“, nors tikėtasi, kad susitikimas padės pagerinti šalių santykius po ne vienerius metus tarp Londono ir Maskvos tvyrojusio priešiškumo. B. Johnsonas yra pirmas oficialaus vizito į Maskvą atvykęs britų diplomatijos vadovas per pastaruosius penkerius metus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva turi labiau rūpintis rusų teisių apsauga Baltijos šalyse ir Ukrainoje. „Nesibaigiančios mūsų tėvynainių diskriminacijos sąlygomis daugelyje šalių, visų pirma Baltijos šalyse ir Ukrainoje, būtina tobulinti jų politinių, pilietinių ir etnokultūrinių teisių apsaugą“, – pareiškė S. Lavrovas, atidarydamas Užsienyje gyvenančių tautiečių palaikymo ir teisių gynimo fondo Patikėtinių tarybos susirinkimą.

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas penktadienį per Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo iškilmingus pietus trumpai vienas kitam paspaudė ranką, po kelias dienas sklandžiusių spėlionių ar šie du lyderiai susitiks. Kol kas dar nėra aišku, ar savo vizito į Vietnamą metu abu vadovai planuoja susitikti rimtesnėms kalboms, nes pastarosiomis dienomis iš Kremliaus ir Baltųjų rūmų sklinda mišrūs pranešimai.

Kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje, arba kaip jie patys juokais vadina „Vladimiro Putino rinkimų“, esminis klausimas – ar kandidatuos pats Vladimiras Putinas jau ketvirtajai kadencijai. Dabartinės aplinkybės rodo, kad jam pasirinkus kandidatuoti, sutrukdyti galėtų tik jo paties administracijos daromos politinės klaidos.

Praėjusią savaitę JAV nacionalinė žvalgyba įvardijo Rusijos strateginius tikslus Ukrainoje. Paviešintoje ataskaitoje yra kalbama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tikriausiai, toliau tęs Kijevo spaudimą, įskaitant ir Donbaso smogikus. Pasak leidinyje „Apostrofa“ cituojamo rusų politologo Dmitrijaus Oreškino, Kremlius jau pralaimėjo Ukrainoje, ir šiuo metu yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje.

Artėjančio vizito į Maskvą metu JAV generalinis sekretorius Rexas Tillersonas tikriausiai apkaltins Rusiją bendradarbiavus ir slėpus nusikaltimus, padarytus Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado, teigiama „The Sunday Times“. Be to, JAV Kongrese yra rengiamasi patvirtinti priemones, kurios faktiškai apribotų bet kokias investicijas į Rusiją ir tokiu būdu paveiktų rublio kursą.

Vos prieš kelis mėnesius Rusijos politiniuose sluoksniuose vyravo euforija dėl Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu. Pagaliau, buvo teigiama, atsirado prezidentas, kuris kalbėjo malonius dalykus Rusijos prezidentui V. Putinui ir kalbėjo apie santykių su Rusija stiprinimą. Valstybinėje žiniasklaidos jis buvo pozicionuojamas kaip pasakų princas, riteris blizgančiais šarvais, kuris turėtų išgelbėti Rusijos ir JAV santykius. Dabar jau to nebėra. „Šį rytą mes išgirdome daug kritikos D. Trumpui.

Švedijos premjeras Stefanas Löfvenas atsakė į Rusijos užsienio politikos vado Sergejaus Lavrovo komentarą dėl galimo Stokholmo sprendimo stoti į NATO, rašoma „The Local“. S. Löfvenas pažymėjo, kad ministro žodžiai buvo „absoliučiai bereikalingi“, ir pažymėjo, kad Maskvos nuomonės šiuo klausimu niekas neklausė. „Mes Švedijoje savarankiškai priimame sprendimus, kurie liečia mūsų gynybos ir saugumo politiką.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė, kad Rusija imsis veiksmų, jeigu NATO karinė infrastruktūra priartės prie jos sienų. Apie Rusijos ir Vakarų šalių aljanso konfliktą ministras pasakojo interviu švedų leidiniui „Dagens Nuheter“. S. Lavrovas nepasikuklino įvardinti ir „pačią rusofobiškiausią NATO šalį“, – jo manymu, tai yra Lietuva. Ypatingą dėmesį interviu S. Lavrovas skyrė Baltijos šalims: „Mes savo NATO kolegų klausėme, kodėl jie nori priimti Baltijos šalis.

Užsienio politikos avantiūrų kelias per pusantrų metų įtempė Rusiją į aklavietę. Išmintingiausia, ką dabar galėtų padaryti šalies vadovybė, – tai pasitraukti iš DLR ir LLR, metus tuos „novorusiškuosius“ banditinius pseudovalstybinius darinius likimo valiai.

Pasaulis nusirito į „naują šaltąjį karą“, šeštadienį pareiškė Rusijos premjeras, kuris kalbėjo tokiu metu, kai Maskva per susitikimą pasaulinio saugumo klausimais yra kritikuojama dėl taikymosi į nuosaikius sukilėlius Sirijoje.

Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, visos pilietinio karo Sirijoje dalyvės pažeidžia humanitarinę teisę ir nereikėtų demonizuoti prezidento Basharo al-Assado. S.Lavrovas saugumo konferencijoje Miunchene sakė, kad daugelis civilių Sirijos yra opozicijos pajėgų apsuptyje. Jis tvirtina, kad žmogaus teisių grupės ir Jungtinės tautos „pripažįsta, jog visi ten daro ką nors, kas humanitarinės teisės požiūriu yra neteisinga“. „Mano nuomone, jūs neturėtumėt demonizuoti Assado.

Praėjus pusantros paros po skaudaus smūgio Rusijos išdidumui, ši imasi tradicinių jai veiksmų - į regioną atsiveža daugiau ir galingesnės ginkluotės, grasina ekonominėmis pasekmėmis, tačiau realių sankcijų nesiima. Be abejo, neapsieinama ir be konspiracinių teorijų apie Turkijos valdžios sąmokslą prieš Rusiją.

Graikija gavo JAV užklausą su prašymu uždrausti skrydžius savo oro erdvėje rusų lėktuvams su kroviniais Sirijai, praneša šios šalies Užsienio reikalų ministerija. Kol kas nėra skelbiama, kokį atsakymą pateiks NATO narė.

Kol pasaulio, o ypač Europos, visuomenės dėmesio centre yra Ukraina ir „Islamo valstybė“, Makedonijai teko vykdyti rimtą antiteroristinę operaciją albanų rajone Kumanovo mieste, esančiame šalies šiaurėje 40 km nuo sostinės Skopjės. Manoma, kad ginkluoto išpuolio autoriais tapo albanų teroristai iš Kosovo. Pastarieji įvykiai tik dar labiau komplikavo situaciją Makedonijoje, kuri pergyvena gilią politinę krizę.

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Balandžio 22 d. Rusija ir pasaulis išvydo šalies užsienio reikalų ministro S. Lavrovo bendravimą su žurnalistais nauju formatu. Anksčiau ministrui teko dalyvauti, pavyzdžiui, V. Solovjovo laidoje ir atsakinėti į jo klausimus vienas prieš vieną, o dabar S. Lavrovą „kankino“ iš karto trys žiniasklaidos atstovai (panašiai kaip per prezidento V. Putino ir premjero D. Medvedevo susitikimus su žurnalistais). Reikėtų pažymėti, kad klausinėtojų rinkinys buvo gana specifinis: vyriausioji kanalo „Russia T...

Visi mes jau beveik metus priversti stebėti geopolitinio absurdo teatrą: Rusija visokeriopai remia (o iš esmės – vykdo) agresiją prieš kaimyninę Ukrainą, tačiau įžūliai neigia savo vaidmenį šiuose tragiškuose įvykiuose. Neigimo diskursas atsikartoja visuose oficialiuose Rusijos pareigūnų pasisakymuose nepriklausomai nuo realios situacijos ir konteksto, nepaisant net to, kad kitur pasaulyje nekyla didesnių abejonių dėl tikrojo Maskvos vaidmens šioje istorijoje. Melas yra esminė Kremliaus taktika.

Rusijos remiamų separatistų įvardijimas teroristais padėties Ukrainoje nepakeistų, sako ekspertai. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiko Mariaus Laurinavičiaus, tai pakeistų Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius. „Kadangi jau yra 100 kartų pripažinta, kad vadinamuosius separatistus, kurie iš tikro yra teroristai, remia Rusija, Rusija automatiškai taptų terorizmą remiančia valstybe. Tam taikomos teisinės pasekmės, kurių Vakarai nepasiryžę priimti.

Varšuva išstumta iš žaidėjų, turinčių įtakos krizės Ukrainoje suvaldymui. Taip mano ne vienas lenkų politikos apžvalgininkas. Rytų Europos klausimų ekspertės Marios Przełomiec (Marijos Pšelomiec) nuomone, postūmį tam suteikė triukšmas dėl Lenkijos parlamento spikerio nesuvaldyto liežuvio.

Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pranešė apie reikšmingas karines permainas. Jos turi kelis svarbius aspektus. Pirma, įvyks institucinė reforma. Antra, toliau svarstoma nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2016–2025 metams. Trečia, iki šių metų pabaigos bus parengta nauja Rusijos karinė doktrina. V. Putinas priėmė sprendimą tapti Karinės pramonės komisijos (KPK) vadovu.