s. hawkingo

Velionio britų astrofizikos milžino Stepheno Hawkingo žinia penktadienį per jo laidotuves Londono Vestminsterio abatijoje bus išsiųsta artimiausios juodosios skylės link. Laidojant teorinės fizikos žvaigždės pelenus, Europos kosmoso agentūra (ESA) į kosmosą pasiųs specialiai parašytą kompoziciją su jo garsiuoju sintezuojamu balsu.

Praėjusią savaitę mirusio iškilaus britų fiziko ir kosmologo Stepheno Hawkingo kremuoti pelenai bus saugomi Londono Vestminsterio abatijoje, šalia Isaaco Newtono kapo. Abatijos atstovas antradienį pranešė, kad fiziko palaikų pelenai ten bus atnešti vėliau šiemet per padėkos pamaldas. Vestminsterio vyriausiasis šventikas Johnas Hallas teigė, jog „visiškai tinkama“, kad S. Hawkingo palaikai bus saugomi abatijoje, „šalia kitų pripažintų mokslininkų“ palaikų.

Britų fizikos genijus Stephenas Hawkingas mirė šių metų kovo 14-ąją. Jam buvo 76 metai. Dabar žiniasklaida atkreipė dėmesį į paskutinį mokslinį straipsnį, kurį jis parašė prieš pat savo mirtį. Elektroninių darbų saugykloje arXiv.org šių metų kovo 4-ąją yra paliktas jo ir kolegos iš Belgijos universiteto Thomaso Hertogo darbas, skirtas „multivisatų egzistavimo koncepcijai“, arba, kitaip tariant, daugeliui pasaulių, panašių (arba iš dalies panašių) į mūsų.

Iškilus britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas, dėl savo genialaus proto ir fizinio neįgalumo tapęs žinomas visame pasaulyje ir daugeliui teikęs įkvėpimo, mirė būdamas 76 metų, kovo 14 dieną. Daugeliui ši diena – lyg ir nieko nesako, tačiau būtent šią dieną gimė vienas iškiliausių mokslininkų visame pasaulyje. Albertas Einšteinas gimė 1879 metų kovo 14 dieną. Ši diena svarbi dar ir tuo, kad minima Pi diena. Pi diena (angl.

Iškilus britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas), dėl savo genialaus proto ir fizinio neįgalumo tapęs žinomas visame pasaulyje ir daugeliui teikęs įkvėpimo, mirė būdamas 76 metų, trečiadienį pranešė jo šeimos atstovas. 1988 metais išleista jo knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) tapo pasauliniu bestseleriu, įtvirtinusiu S. Hawkingo super žvaigždės statusą. S. Hawkingo genialumas ir sąmojis užtikrino jam daugybę gerbėjų ne tik astrofizikos pasaulyje.

Britų mokslininkas Stephenas Hawkingas tarptautiniam mokslo ir menų festivaliui „Starmus IV“, kuris vyks šių metų birželio 18-23 dienomis Tronheime (Norvegija), sukurtame specialiame kreipimesi įvardijo pagrindinę sąlygą, žmonijai norint išlikti. „Aš tvirtai tikiu, kad mes privalome pradėti ieškoti alternatyvių planetų, kuriose galėtume gyventi,“ – pareiškė S. Hawkingas.

Britų fizikas-teoretikas Stevenas Hawkingas mano, kad šiuo metu mes išgyvename „patį pavojingiausią mūsų planetos laikotarpį“, rašoma „The Guardian“ jo publikacijoje. Savo straipsnyje fizikas atkreipia skaitytojų dėmesį į augantį elito, ypač politikų, ir vidurinės bei darbininkų klasės skirtumą. Jo manymu, gamybos robotizacija, turtinė nelygybė priveda prie skirtingų visuomenės grupių nelygybės.

Turbūt žymiausias fizikas pasaulyje, britų mokslininkas Stephenas Hawkingas, sudrebino žmoniją savo pasvarstymais apie dirbtinio intelekto ir ateivių keliamą pavojų žmonijai. 74 metų mokslininkas yra įsitikinęs, kad tiek dirbtinio intelekto vystymas, tiek ir „kontaktas su ateiviais“ gali turėti katastrofiškų padarinių žmonijai. Kembridžo universitete kalbėjęs mokslininkas pažymėjo, kad potencialiai dirbtinis intelektas gali patobulinti pats save ir pradėti konfliktuoti su žmonėmis.