s. hawkingas

Garsiojo britų astrofiziko Stepheno Hawkingo neįgaliojo vežimėlis ketvirtadienį buvo parduotas beveik už 300 tūkst. svarų (344 tūkst. eurų), o velionio mokslininko daktaro disertacija – beveik už 585 tūkst. svarų (672 tūkst. eurų). Motorizuotas vežimėlis, prie kurio buvo prikaustytas paralyžiuotas kosmologijos grandas, „Christie's“ interneto aukcione buvo parduotas už 296 750 svarų vietoj prognozuotų 10–15 tūkst. svarų.

Žymai mokslininko prognozė paviešinta tik dabar

Velionio britų astrofizikos milžino Stepheno Hawkingo žinia penktadienį per jo laidotuves Londono Vestminsterio abatijoje bus išsiųsta artimiausios juodosios skylės link. Laidojant teorinės fizikos žvaigždės pelenus, Europos kosmoso agentūra (ESA) į kosmosą pasiųs specialiai parašytą kompoziciją su jo garsiuoju sintezuojamu balsu.

Britų fizikos genijus Stephenas Hawkingas mirė šių metų kovo 14-ąją. Jam buvo 76 metai. Dabar žiniasklaida atkreipė dėmesį į paskutinį mokslinį straipsnį, kurį jis parašė prieš pat savo mirtį. Elektroninių darbų saugykloje arXiv.org šių metų kovo 4-ąją yra paliktas jo ir kolegos iš Belgijos universiteto Thomaso Hertogo darbas, skirtas „multivisatų egzistavimo koncepcijai“, arba, kitaip tariant, daugeliui pasaulių, panašių (arba iš dalies panašių) į mūsų.

Iškilus britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas, dėl savo genialaus proto ir fizinio neįgalumo tapęs žinomas visame pasaulyje ir daugeliui teikęs įkvėpimo, mirė būdamas 76 metų, kovo 14 dieną. Daugeliui ši diena – lyg ir nieko nesako, tačiau būtent šią dieną gimė vienas iškiliausių mokslininkų visame pasaulyje. Albertas Einšteinas gimė 1879 metų kovo 14 dieną. Ši diena svarbi dar ir tuo, kad minima Pi diena. Pi diena (angl.

Iškilus britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas, dėl savo genialaus proto ir fizinio neįgalumo tapęs žinomas visame pasaulyje ir daugeliui teikęs įkvėpimo, trečiadienį mirė būdamas 76 metų. Žemiau pateikiamos šio žinomiausio savo kartos mokslininko kai kurios sparnuotos mintys.

Britų mokslininkas Stephenas Hawkingas tarptautiniam mokslo ir menų festivaliui „Starmus IV“, kuris vyks šių metų birželio 18-23 dienomis Tronheime (Norvegija), sukurtame specialiame kreipimesi įvardijo pagrindinę sąlygą, žmonijai norint išlikti. „Aš tvirtai tikiu, kad mes privalome pradėti ieškoti alternatyvių planetų, kuriose galėtume gyventi,“ – pareiškė S. Hawkingas.

Naujajame dokumentiniame filme „Stephenas Hawkingas: Naujosios žemės ekspedicija“, kuris bus rodomas per BBC šią vasarą, fizikas pasakoja apie visas pagrindines grėsmes žmonijos egzistavimui ir prognozuoja jos žūtį jau per artimiausią šimtą metų. Žmonėms reikia kolonizuoti naują planetą per artimiausią šimtmetį arba jie susidurs su visiško išnykimo grėsme, perspėja žymusis teorinės fizikos genijus Stephenas Hawkingas.

Pasaulyje turbūt labiausiai žinomas mokslininkas Stephenas Hawkingas yra žinomas dėl savo neįkainojamai aštraus požiūrio į kosmosą, laiką ir fizikos mokslą. Tačiau fizikas taip pat pasižymėjo ir nuostabia iškalba, kalbant ir apie daug jautresnius žmonėms dalykus, skelbiama leidinyje „Daily Mail“. S. Hawkingas pateikė žinutę tiems, kurie kenčia nuo depresijos, puikiai perteikdamas vieną iš paslaptingiausių kosmoso darinių – juodosios skylės ir depresijos palyginimą.

Britų fizikas-teoretikas Stevenas Hawkingas mano, kad šiuo metu mes išgyvename „patį pavojingiausią mūsų planetos laikotarpį“, rašoma „The Guardian“ jo publikacijoje. Savo straipsnyje fizikas atkreipia skaitytojų dėmesį į augantį elito, ypač politikų, ir vidurinės bei darbininkų klasės skirtumą. Jo manymu, gamybos robotizacija, turtinė nelygybė priveda prie skirtingų visuomenės grupių nelygybės.

Fizikos genijus, profesorius Stephenas Hawkingas teigia esąs įsitikinęs, kad žmonija neišgyvens būsimo 1 tūkst. metų Žemės planetoje. Garsus teoretikas ateitį liūdnomis spalvomis pristatė Oksfordo universiteto paskaitoje.

Turbūt žymiausias fizikas pasaulyje, britų mokslininkas Stephenas Hawkingas, sudrebino žmoniją savo pasvarstymais apie dirbtinio intelekto ir ateivių keliamą pavojų žmonijai. 74 metų mokslininkas yra įsitikinęs, kad tiek dirbtinio intelekto vystymas, tiek ir „kontaktas su ateiviais“ gali turėti katastrofiškų padarinių žmonijai. Kembridžo universitete kalbėjęs mokslininkas pažymėjo, kad potencialiai dirbtinis intelektas gali patobulinti pats save ir pradėti konfliktuoti su žmonėmis.

Fizikas Stephenas Hawkingas mano, kad kompiuteriai gali aplenkti žmones ir užgrobti pasaulį. Dirbtinio intelekto ekspertas Markas Bishopas teigia, kad niekada netapsime silicio vergais. Nedažnai nutinka, kai reikia pasakyti, kad visų mylimas genijus Stephenas Hawkingas klysta, tačiau, pasak M. Bishopo, dabar yra būtent taip – esą dėstydamas nerimą keliančią prognozę apie dirbtinį intelektą (DI) ir žmonijos ateitį, klydo.

Edgaras Savickas, LRT.lt Išskirtiniai žmonių protiniai sugebėjimai lig šiol leido mūsų rūšiai užsitikrinti dominavimą Žemėje, todėl įspūdinga pažanga dirbtinio intelekto srityje ne vieną priverčia sunerimti. Visų pirma – dėl savo darbo vietos. Panašios baimės darbuotojus lankė ir XIX amžiaus pradžioje vykusios pramonės revoliucijos metu.

Žymus britų astrofizikas Stephenas Hawkingas pareiškė, kad per artimiausius 50 metų žmonės apsigyvens Mėnulyje ir pamažu pradės Marso kolonizaciją, o XXI amžius taps Kosminiu amžiumi. S. Hawkingas savo mintis apie artėjantį kosmoso kolonizavimą išsakė D. Britanijos TV kanalo „Channel 4“ laidoje, skirtoje Tarptautinei kosminei stočiai (TKS). Mokslininkas sakė, kad žmonijai kiltų neišvengiamas išnykimo pavojus, jeigu nebus pradėtas kitų planetų kolonizavimas.

Garsus britų fizikos teoretikas, vienas iš moderniosios teorijos apie juodąsias skyles autorių Stivenas Hokingas (Stephen Hawking) siūlo iš naujo peržiūrėti vieną iš pagrindinių šios teorijos postulatų – vadinamojo „įvykių horizonto“ egzistavimą juodosios skylės prieigose. Manoma, kad peržengusi įvykių horizontą nei medžiaga, nei energija nebeturi šansų ištrūkti iš juodosios skylės nasrų. Anot S. Hokingo, toks „įkalinimas“ iš tikrųjų tėra laikinas.

Britų astrofizikas Stephenas Hawkingas pareiškė, kad norėdama, jog žmonija išliktų, mūsų civilizacija privalo aktyviau vykdyti kosmoso tyrimus. Skaitydamas paskaitą viename iš JAV medicinos centrų mokslininkas sakė, kad žmonija neišgyvens nė tūkstančio metų, jei neras sau naujos gyvenamosios vietos už „pažeidžiamos mūsų planetos“ ribų, skelbia CBS.

„Žinote, kartais sutinki žmonių ir jie tokie malonūs, kad pasikvieti į namus ir kalbiesi, o jie pasakoja vis daugiau ir daugiau šaunių dalykų. Bet tada sakai, gal pratęskime pokalbį kitą dieną, bet jie neišeina ir vis kalba ir tos kalbos darosi vis labiau trikdančios ir sakai, jau tikrai gana, baikit? Panašiai vyksta su infliacija.“ Maxo Tegmarko balsas pagyvėja, kai jis kalba apie mūsų visatos kilmės istorijos pagrindinę idėją.

„Nežemiška gyvybė greičiausiai nebūtų suinteresuota žmones sušlamšti, pavergti ar į žmonių kūnus sudėti kiaušinius, – buvusią SETI direktorę Jill Tarter cituoja „Universetoday.com“. – Ateiviams eksploatuoti Žemę ir žmoniją nebūtų jokios prasmės.

Žymus teorinės fizikos specialistas ir mokslo populiarintojas Stevenas Hawkingas perspėjo Žemės gyventojus dėl bendravimo su ateiviais iš kosmoso pavojaus, skelbia dienraštis „The Sunday Times“. Mokslininko manymu, bet koks kontaktas su nežemiškų civilizacijų atstovais gali baigtis tikra katastrofa.