rytų vokietijos

Istorinė sukaktis Berlyne. Vokietija ir pasaulis mini trisdešimtąsias Berlyno sienos griūties metines. Tai istorinis įvykis, sujungęs ne tik du – Rytų ir Vakarų – pasaulius, bet ir atvedęs prie Šaltojo karo pabaigos. Siužete išvysite ne tik archyvinius Berlyno sienos griūties kadrus, bet ir tai, kaip miestas šią sukaktį mini šiandien. Lygiai prieš 30 metų pasaulį sudrebino istorinis įvykis – Berlyno sienos griūtis.

Rytų Vokietijoje dirbama keletą dešimčių valandų per metus daugiau nei šalies vakaruose, o uždirbama beveik 5 tūkst. eurų mažiau, skelbia DPA agentūra, remdamasi federaline statistikos tarnyba. „Destatis“ duomenimis, 2017 metais Rytų Vokietijos, įskaitant Berlyną, gyventojai dirbo vidutiniškai 1346 valandas, Vakarų Vokietijos - 1279 valandas.

Tik penktadalis rusų mano, kad SSRS veiksmai „Prahos pavasario“ metu prieš 50 metų pasielgė neteisingai. Maža to, net 36 proc. apklaustųjų mano, kad įvesti sovietų kariuomenę į tuometinę Čekoslovakiją buvo teisingas sprendimas. „Levada centr“ atlikta apklausa, skirta nustatyti Rusijos gyventojų nuomonę apie 1968-aisiais SSRS žiauriai numalšintą Čekoslovakijoje vykusią protesto akciją parodė, kad daugiau rusų teigiamai vertina šį žingsnį, negu neigiamai. 32 proc.

JAV neatmeta galimybės, kad priėmus sprendimą dėl smūgio Sirijos karinėms pajėgoms, gali tiesiogiai susidurti su Rusija, pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders. „Mes svarstome visus variantus“, – pareiškė ji spaudos konferencijos metu, pridūrus, kad galutinis sprendimas dėl karinės operacijos Sirijoje dar nepriimtas.

Mados kūrėjas Karlas Lagerfeldas sukėlė pasipiktinimą, kai savaitgalį dalyvaudamas vienoje laidoje užsipuolė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel už valstybės sienų atidarymą migrantams ir nederamai prisiminė Holokaustą.

Legendinių Gordono Bennetto taurės dujinių balionų lenktynių istoriją jau perrašę Robertas ir Danielius Komža tiki, kad, pakilę Šveicarijoje ant žemės nusileis Lietuvoje. Penktadienio vakarą greta Šveicarijos miesto Fribūro kartu su dar dvylikos šalių himnais skambės ir „Tautiška giesmė“ – jos melodija į dangų bus palydėtas Roberto ir Danieliaus Komžų ekipažas, kovosiantis legendinėse dujinių balionų lenktynėse Gordono Bennetto taurė.

Vokietijos kanclerė ir jos pagrindinis priešininkas Martinas Schulzas sekmadienį susitiko savo vienintelėje televizijos debatų laidoje per visą rinkimų kampaniją prieš rugsėjo 24-ąją įvyksiančius rinkimus. Iki rinkimų liko trys savaitės, o socialdemokratui M. Schulzui šie televizijos debatai, tikėtina, bus paskutinis šansas iš esmės pakeisti atotrūkį, kuris skiria jį ir rinkimų lyderę A. Merkel, kuri balotiruojasi jau ketvirtajai kadencijai paeiliui.

Vos prieš kelis mėnesius Sirijos išsivadavimo armijos smogikai bandė iš nedidelio miestelio Turkijos pasienyje išvyti amerikiečių spec. padalinio karius, tuo pačiu metu šūkaudami įžeidžiančius žodžius, tokius kaip „netikėliai“, „kryžiuočiai“, „šunys“ ir „kiaulės“. Tie smogikai, kurie iš tiesų gauna JAV paramą, mojavo geriausiai atpažįstamu visų laikų ginklu – Kalašnikovo automatu.

Vokietijos antiimigracinė populistinė partija sėkmingai pasirodė sekmadienį vykusiuose rinkimuose į vienos iš žemių parlamentą, aplenkusi kanclerės Angelos Merkel partiją, kurią rinkėjai nubaudė už jos liberalią pabėgėlių politiką. Suskaičiavus daugumą balsalapių paaiškėjo, kad ksenofobinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), pirmą kartą dalyvavusi rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą, surinko apie 21 proc. balsų. A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) gavo tik 19 proc.

Vokietijos sostinės meras šeštadienį padėjo vainiką prie pagrindinio Berlyno sienos memorialo, minint šio Šaltojo karo simbolio, beveik tris dešimtmečius dalijusio miestą pusiau, statybų pradžios 55-ąsias metines. Prieš ceremoniją prie Bernauerio gatvės memorialo Berlyno meras Michaelis Muelleris dalyvavo pamaldose koplyčioje prie kadaise miestą dalijusio „mirties ruožo“. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija buvo padalyta į kapitalistinę Vakarų Vokietiją ir komunistinę Vakarų Vokietiją.

Lietuvos pašonėje esančios Rusijos Karaliaučiaus srities gubernatoriumi saugumo tarnybos vadą prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė siekdamas konsoliduoti valdžią sau lojaliais žmonėmis, teigia analitikai. Sovietinės KGB įpėdinės Federalinės saugumo tarnybos (FSB) generolas Jevgenijus Ziničevas praeitą savaitę regiono gubernatoriaus poste pakeitė netikėtai atsistatydinusį Nikolajų Cukanovą.

Kimas Philby, dvigubas agentas, kurio išdavystė ir darbas sovietams iki šiol erzina britus, 1981 metais paskaitoje, kurią BBC paviešino pirmadienį, gyrėsi, kaip lengvai jam sekėsi apkvailinti savimi labai pasitikinčius britų žvalgybininkus, rašoma „The New York Times“. K. Philby, į Maskvos pusę perėjęs 1963 metais ir miręs ten 1988-ais, būdamas 76-ių, anglų kalba skaitė paskaitą Rytų Berlyne tarnaujantiems „Štazi“ – grėsmingos Rytų Vokietijos žvalgybos tarnybos pareigūnams, kurių archyvuose ir a...

Rytų Vokietijos mieste Bautzene įsikūrusių migrantų name pasirodžiusią ugnį kai kurie aplinkiniai palydėjo pasitenkinimo šūksniai, cituoja vietos policiją BBC. Ugnis ankstyvą pirmadienio rytą sunaikino buvusio viešbučio, kuris buvo paverstas prieglobsčio ieškančių atvykėlių namais stogą. Policija pranešė, kad žmonių minia bandė riboti gaisrininkų darbą sutramdyti ugnį. Saksonijos premjeras Stanislawas Tillichas tokius asmenis apibūdino kaip „kriminalus“. Policija įtaria tyčinį padegimą.

Tūkstančiai antiislamiškų pažiūrų protestuotojų pirmadienį liejo įtūžį ant kanclerės Angelos Merkel už tai, kad ji atvėrė šalies duris pabėgėliams, ir kaltino ją „tėvynės išdavimu“ bei „nusikaltimais vokiečių tautai“. Į didžiausią Europos ekonomiką šiais metais, kaip prognozuojama, turėtų atvykti maždaug milijonas nuo karo ir skurdo bėgančių žmonių, ir dėl to didžiulį nepasitenkinimą reiškia įvairios prieš užsieniečius nusistačiusios grupės, ypač aniislamiško ir antiimigracinio judėjimo „Europie...

Vokietija šeštadienį švenčia džiaugsmingo įvykio – susivienijimo, 25-metį, kai jos lyderiai ragina tautą tokia pačia jėga ir solidarumu sutikti rekordinį pabėgėlių antplūdį. Komunistinės Rytų Vokietijos ir kapitalistinės Vakarų Vokietijos suvienijimo dienos sidabrinės metinės sukanka tokiu metu, kai ši stipriausios Europoje ekonomikos šalis atsidūrė kryžkelėje.

Kai kurie stebėtojai už Vokietijos ribų nustebs sužinoję, kad vokiečių politiniuose debatuose asmenys ir organizacijos, susiję su Šiaurės Atlanto sąjunga, kartais yra smarkiai smerkiami. Daugeliui radikaliai nusiteikusių kairiųjų ir dešiniųjų vokiečių primesti etiketę „NATO“ yra stebėtinai populiaru, nors Vakarų Vokietija – NATO narė nuo 1955 m., o Rytų Vokietija tokia tapo 1990 m. po Vokietijos susivienijimo.

Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis) menkino protestuotojų vaidmenį griūvant Berlyno sienai, taip pat kritikavo savo globotinę Angelą Merkel. Tai sakoma antradienį be šio politiko pritarimo pasirodžiusioje biografinėje knygoje. Šie aštrūs komentarai buvo paskelbti knygoje „Palikimas. Kohlio protokolai“ („Vermaechtnis.

 Vokietijos žmones sekmadienį apėmė ekstazė, o aistruoliai šoko visą naktį, kai šalies rinktinė įveikė Argentiną pasaulio futbolo čempionate, iškovodama istorinį ketvirtąjį čempionų titulą. Fejerverkai sproginėjo visame Berlyne, kai pergalės svaigulio apimti sirgaliai užplūdo gatves po pergalės rezultatu 1:0. Per minią lėtai slinko automobiliai, kurių vairuotojai spaudė garso signalus; žmonės mojavo juodos, raudonos ir auksinės spalvos Vokietijos vėliavomis. Sostinėje daugiau nei 250 tūkst.

Jungtinių Valstijų derybos dėl „nešnipinėjimo“ susitarimo, apie kurį pradėta kalbėti po Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) šnipinėjimo skandalo, yra pasmerktos žlugti, antradienį skelbia Vokietijos žiniasklaida, cituodama suirzusius šaltinius vokiečių delegacijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel per sekmadienį vykusius rinkimus užsitikrino teisę trečią kadenciją vadovauti šalies vyriausybei, bet jos konservatoriams gali tekti formuoti nemielą "didžiąją koaliciją" su centro kairės socialdemokratais, rodo balsavusiųjų rinkėjų apklausos. Kaip netrukus po rinkimų pabaigos paskelbė televizijos ARD ir ZDF, A.Merkel mažesniesiems partneriams, verslui palankiems laisviesiems demokratams, pritrūko balsų, reikalingų patekti į parlamentą.

1998 metų lapkričio 20 dieną savo namų laiptinėje buvo nužudyta Rusijos parlamento pirmininko pavaduotoja  Galina Starovoitova.  Šis nusikaltimas sulaukė didelio atgarsio pasaulio bendruomenėje. Rusija atrodė nuoširdžiai sukrėsta, M. Hesen knygos „Žmogus be veido“ recenzijoje rašo garsi politologė Anne Applebaum. Beveik visos žiniasklaidos priemonės pažymėjo, kad G. Starovoitova labai skyrėsi nuo kitų  Rusijos politikų.

Berlynas šeštadienį paminės 50-ąsias Berlyno sienos iškilimo metines. Per jas vyks atminimo pamaldos ir tylos minute bus pagerbti žmonės, kurie žuvo, mėgindami per ją pabėgti į Vakarus. Užsienio žiniasklaida praneša, kad ceremonijoje dalyvaus daug aukšto rango Europos politikų. Berlyno siena (vok. Berliner Mauer) buvo pastatyta 1961 m. rugpjūčio 13 d. Ji atskyrė tris sąjungininkų kariuomenių kontroliuojamus Berlyno sektorius nuo Rytų Vokietijos ir tapo Šaltojo karo akcentu.